Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-182-784/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
1-182-784/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59506-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kaltinamasis
G. R.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-182-784/2017Proceso Nr. 1-01-1-59506-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Valdonei Kutytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,gynėjai advokatei Annai Grinevič,civilinio ieškovo atstovei V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuo 2015-02-09 iki 2015-05-26 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, 2015-05-04, apie 16.00 val., iš namų, esančių Panevėžyje, Ramygalos g. 46-34, elektroniniu paštu UAB „Gotas“ darbuotojui A. B. pateikęs suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. D. įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti įrankių nuomos sutartį, tą pačią dieną, apie 18.00 val., UAB „Gotas“ patalpose Vilniuje, Linkmenų g. 38, tyčia, iš anksto žinodamas, kad nesilaikys sutartinių įsipareigojimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė su UAB „Gotas“ vamzdžių sriegtuvo „Rems-Amigo“, 879,6 EUR vertės, vamzdžių sriegimo galvutės, 148,59 EUR vertės, ir tepalo indo nuomos sutartį Nr. 1-110333-39162, pagal kurią išsinuomojo minėtus įrankius iki 2015-05-05, tačiau nurodytu nuomos sutartyje laiku vamzdžių sriegtuvo „Rems-Amigo“, vamzdžių sriegimo galvutės ir tepalo indo negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo 1028,19 EUR bendros vertės UAB „Gotas“ priklausantį turtą.

Be to, kaltinamasis G. R. pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą:

jis, nuo 2015-02-09 iki 2015-05-26 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, 2015-05-04, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. D. įgaliojimą, suklastodamas pastarojo parašą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti įrankių nuomos sutartį su įrankių nuomos įmone UAB „Gotas“, kurį panaudojo, 2015-05-04, apie 16.00 val., iš namų, (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu pateikdamas UAB „Gotas“ darbuotojui A. B., kurio pagrindu 2015-05-04, apie 18.00 val., Linkmenų g. 38, Vilniuje, su UAB „Gotas“ sudarė įrankių nuomos sutartį Nr. 1-110333-39162, tokiu būdu pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. D. įgaliojimą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ieškojo darbo, buvo įsteigęs dvi įmones Norvegijoje. Viena jų užsiiminėjo leidimų statyboms išdavimu ir vykdė jų priežiūrą. Kartą jam paskambino Ž. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su pastaruoju susitiko ir Ž. D. jį įdarbino projektų vadovu. Jis ieškojo objektų, siuntė pasiūlymus klientams Norvegijoje. Norvegijoje jis buvo žinomas kaip karkasinių namų statytojas. Į jį kreipėsi vienas klientas iš Lietuvos, kuriam pasakė, kad jo įmonė veiklos Lietuvoje nevykdo, o jis pats dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasikalbėjo su šios įmonės direktoriumi, aptarė, kad gali įvykdyti kliento siūlomą projektą. Paruošė sąmatą, kaina klientui tiko, paskui buvo pasiūlyta statyti garažą. Jis apie tai pranešė direktoriui Ž. D., pastarasis jam pasakė, kad yra ne Lietuvoje, o Norvegijoje, ir, kad jis (t. y. kaltinamasis) gali sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sutartis. Jis direktoriui persiuntė sąmatas, ir Ž. D. pasakė, jog viskas tvarkoje ir leido jam pasirašyti sutartis. Prieš pradedant dirbti Ž. D. jį suvedė su R. Ž. ir paaiškino, kad jie turės bendrauti be tarpininko – direktoriaus. Jis pasirašė sutartį su klientu dėl statybos darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Vyko objekto statybos, pamatams reikėjo įrankių, kurių statybininkai neturėjo, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įrankių taip pat neturėjo. Jis sudarinėjo sutartis šios įmonės vardu, mokėjo avansinius pavedimus. Į „Ramirentą“ paimti įrankių važiavo A. Z., R. Ž.. Jis apmokėdavo sąskaitas, direktorius sakė, kad įmonė neturi pinigų mokėti atlyginimams, prašė prašyti kliento avanso. Jis atsiskaitė su darbuotojais, investavo į objektą, kad būtų tęsiami darbai. A. Z. tuo metu nebuvo. Liko vienas R. Ž., tada atvažiavo Ž. D., jie dirbo tame objekte. Nebuvo mokamas atlyginimas. Jis, nenorėdamas gadinti reputacijos, paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jam perleistų sutartį. Jei neklysta, sutartis buvo perleista už 1 500 eurų. Darbus objekte pabaigė jis, klientas pasirašė perdavimo aktus, tuo viskas ir pasibaigė. Visi trys liudytojai meluoja. Jis pasirašė nuomos sutartyje, bet įrankio nevogė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad į įmonę, kurioje jis dirba, UAB „Gotas“, kreipėsi kaltinamasis G. R., norėdamas išsinuomoti įrankius. G. R. prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pagal įgaliojimą jis G. R. išnuomavo įrankį, tačiau įrankis (elektrinis vamzdžių sriegtuvas) nebuvo grąžintas. Negrąžinus įrankio, jis su G. R. susisiekė. Pastarasis pasakė, kad nori pratęsti nuomą, bandė susisiekti su jų vadovu. Skola vis augo, paskui jos išieškojimą perdavė juristui. Nuomodamasis įrankį G. R. prisistatė kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pateikė įgaliojimą atstovauti įmonę. Įgaliojimas buvo pateiktas paštu, pagal nusistovėjusią praktiką. Anksčiau „(duomenys neskelbtini)“ jiems nebuvo siuntęs jokių įgaliojimų, todėl jis negalėjo gauto įgaliojimo sulyginti su kitais tos įmonės išrašomais įgaliojimais. Įgaliojimas buvo atsiųstas prieš į įmonę atvykstant G. R.. Atsiskaitymas už nuomą vyksta po įrankių grąžinimo. Šiuo atveju atsiskaityta nebuvo. Jis nepamena, ar buvo paliktas užstatas. Jei užstatas būtų buvęs paliktas, būtų išduotas dokumentas. Vienos dienos nuomos įkainis yra 20,28 euro. Kadangi įrankis nebuvo grąžintas, nieko nebuvo ir sumokėta. Nuomos sutartis buvo sudaryta vienai dienai. G. R. pats su jų įmone vėliau nesusisiekė, jų vadybininkai skambinėjo ir klausinėjo G. R. apie grąžinimą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. D. parodė, kad G. R. buvo įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Apie sudarytą sutartį dėl įrankių nuomos jis sužinojo tik policijos komisariate, tuo metu jis jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Apie nuomos sutartį jam nebuvo žinoma, jokio įgaliojimo G. R. jis neišdavė. Tuo metu, kai G. R. sudarė įrankių nuomos sutartį, jis buvo Norvegijos Karalystėje. „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu naudojosi tiek jis, tiek G. R.. Sutartį dėl statybų rangos objekte Trakų raj. jis matė, bet ši sutartis neįgaliojo G. R. atstovauti įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įrankių, kurie buvo naudojami objekte Trakų rajone, jis jokio įgaliojimo nebuvo suteikęs, jokių sutarčių ir jokių įgaliojimų elektroniniu paštu iš Norvegijos nesiuntė. Kai buvo Norvegijoje, su G. R. yra bendravęs elektroniniu paštu. Jis neatsimena, iš kur buvo nuomojami įrankiai objektui Trakų rajone. Įrankius turėdavo darbuotojai. Objektas Trakų rajone buvo vienintelis įmonės objektas Lietuvoje. Įmonė įrankių neturėjo, darbuotojai įrankiais turėdavo patys pasirūpinti. 2015 m. gegužės 4 d. įgaliojime yra ne jo parašas. Šio dokumento jis nepasirašė. Dokumentai įmonės vardu surašomi ant blanko, visi dokumentai yra patvirtinami įmonės antspaudu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. Z. parodė, kad su G. R. ir Ž. D. jam teko kartu dirbti. G. R. pasiūlė objektą Trakuose, sutarė kainą, išliejo pamatus, padarė karkasą. Tada nebemokėjo pinigų ir tuo viskas baigėsi. Jie dirbo neilgai, gal mėnesį ar pusantro mėnesio. Vamzdžių sriegtuvas techniniu požiūriu dar nebuvo reikalingas objekte. Objekto jie nebaigė. Kartu su juo dirbo R. Ž.. Už darbą pinigus turėjo sumokėti G. R., pastarasis juos samdė. Jie gavo dalį darbo užmokesčio, bet nemažai liko nesumokėta. Jis negali pasakyti, ar buvo oficialiai įdarbintas, bet jam atrodo, kad sutarčių nepasirašinėjo. Jie dirbo turėdami patentus, jokiai firmai nepriklausė. Prieš tai su Ž. D. buvo išvažiavęs į Norvegiją. G. R. iki tol nepažinojo. Į objektą Trakų rajone Ž. D. buvo atvažiavęs. Pastarasis šnekėjo dėl ateities, dėl kitų objektų. Trakuose jie statė garažą. Jis yra stalius-dailidė, praktiškai turi visus įrankius. Jeigu reikiamų įrankių neturi, išsinuomoja, o vėliau jiems atiduoda pinigus. Jis neatsimena, ar G. R., ar „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo skydus pamatams, galbūt nuoma buvo ir jo vardu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. Ž. parodė, kad objektą Trakuose pradėjo statyti su įmone „(duomenys neskelbtini)“. G. R. tuo metu buvo vadybininkas, o jie buvo darbuotojai. Klientui V. M. statė karkasinį garažą, liejo pamatus. Turėjo savo įrankius, klojiniai buvo užsakyti iš „Ramirento“, juos atsivežė patys, A. Z. vežė savo mašina. Vibroplokštė taip pat buvo išnuomota iš „Ramirento“. Paskui jie naudojo savo įrankius, bet neturėjo kompresoriaus. G. R. jiems išnuomojo vienfazį kompresorių, naudojamą pneumatiniam plaktukui. Paskui kilo problemos su apmokėjimu, jie darbų atsisakė ir išėjo iš firmos. Dirbdamas objekte vamzdžių sriegtuvo jis nematė, nes medžio darbams šis įrankis nėra naudojamas, tame objekte toks įrankis nebuvo reikalingas. Jis pats yra inžinierius-statybininkas, žino, kad vamzdžių sriegtuvas naudojamas santechnikos darbams. Ten buvo karkasinis garažas. Atlyginimą jam vieną kartą mokėjo G. R., kitą kartą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. D.. Jis objekte dirbo dviese su A. Z.. Su G. R. santykiai buvo neblogi, bet kai reikėjo apmokėti už darbą, prasidėjo pykčiai, nes G. R. nesumokėjo to, ką buvo sutarę. Jiems nebuvo sumokėta visa sutarta suma, todėl jie išėjo iš darbo. Jis G. R. neskambino ir nesakė, kad reikalingas vamzdžių sriegtuvas, jie prašė kompresoriaus. Kompresorių G. R. atvežė, iš kur išsinuomavo, nežino. Kitus įrankius, kurie buvo išnuomoti, jie grąžino patys. Tame objekte santechnikos darbai nebuvo numatyti, nes objektas buvo garažas. Viskam vadovavo G. R., pagalbinių darbuotojų neturėjo, dirbo apie porą savaičių, darbų neužbaigė. Vandentiekį prie garažo planavo daryti pats šeimininkas. Vandentiekis turėjo būti padarytas ne garaže, o name.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio UAB „Gotas“ 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškimo matyti, kad 2015-05-04, 18.00 val., į UAB "Gotas" atvyko G. R., gim. 1980-01-27, bei pateikė ant balto popieriaus lapo atspausdintą įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)", adr. Architektų g. 56-101, Vilnius, direktorius Ž. D. įgalioja projektų vadovą G. R. sudaryti įrankių nuomos sutartį su įrankių nuomos įmone "Gotas". Esant ne darbo valandoms (po 17.00 val.), jų įmonės darbuotojai neturėjo galimybės paskambinti į UAB "(duomenys neskelbtini)" , nes ši jau nedirbo. UAB "Gotas" padalinio vadovas A. B., pasitikėdamas G. R. pateiktu dokumentu, išnuomojo 1 darbo dienos laikotarpiui vamzdžių sriegtuvą "REMS-AMIGO" (su tepalo indu) ir vamzdžių sriegimo galvutę. Praėjus nurodytam nuomos laikotarpiui, t.y. 2015-05-05, G. R. įrankių negražino, nurodytu jo kontaktiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei neva direktoriaus nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini), niekas neatsiliepė, telefonai buvo išjungti. Nurodytas UAB "(duomenys neskelbtini)" adresas - (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis daugiabutis namas ir tokios bendrovės nėra. Visa faktų visuma leidžia daryti išvadą, jog G. R., prisidengdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu, ar kartu su minėtos įmonės vadovu Ž. D., sukčiavimo būdu užvaldę jų įmonei priklausantį turtą jį pasisavino. Dėl G. R. pasisavinto jų įmonei priklausančio turto UAB "Gotas" padaryta 1028,19 euro turtinė žala. Su pareiškimu pateikta 2015-05-04 sutarties Nr. 1-110333-39162 ir 2015-05-04 įgaliojimo kopijos (b. l. 9-10).

Iš byloje esančios 2015 m. gegužės 4 d. sutarties Nr. 1-110333-39162 matyti, kad UAB "Gotas", toliau vadinama "Nuomotoju", ir UAB "(duomenys neskelbtini)", atstovas G. R., toliau vadinama „Nuomininku“, sudarė šią įrankių tepalo indo, vamzdžių sriegimo galvutės, vamzdžių sriegtuvas „Rems-Amigo“ nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2015-05-04 18.00 val. iki 2015-05-05 18.00 val. Už nuomą sumokėta 20,28 Eur (b. l. 11).

Byloje esančiame 2015 m. gegužės 4 d. įgaliojime, pasirašytame direktoriaus Ž. D. vardu, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, adr. (duomenys neskelbtini), direktorius Ž. D., įgalioja projektų vadovą G. R. sudaryti įrankių nuomos sutartį su įrankių nuomos įmone „Gotas“ (b. l. 12).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pasisakydamas dėl kaltinamajam G. R. pareikšto kaltinimo teismas visų pirma pažymi, kad teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime pagal BK 182 straipsnio 1 dalį netiksliai nurodyta 2015 m. gegužės 4 d. sudarytos įrankių nuomos iš UAB „Gotas?“ sutarties galiojimo data, būtent, 2016 m. gegužės 5 d. Tiek iš byloje esančių dokumentų kopijų, tiek iš liudytojo A. B. parodymų akivaizdu, kad įrankių nuomos sutarties terminas buvo viena diena, t. y. iki 2015 m. gegužės 5 d. Analogiška klaida padaryta ir kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad įrankių nuomos sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 4 d., kai tuo tarpu tikroji jos sudarymo data – 2015 m. gegužės 4 d.

Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio datą, iš esmės nekeičiamos, Nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo datos patikslinimas nei išplečia kaltinimo apimties, nei ją siaurina. Todėl teismas laiko, kad toks kaltinimo patikslinimas nuosprendyje nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visuma patvirtina tiek kaltinimą apgaule įgijus savo naudai svetimą turtą, tiek kaltinimą dėl žinomai netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo.

Pastarąją veiką, t. y. tai, kad pasirašė įgaliojimą Ž. D. vardu ir šį įgaliojimą pateikė UAB „Gotas“, iš esmės pripažįsta ir pats kaltinamasis G. R., apklausto liudytoju Ž. D. parodymai patvirtina, kad pastarasis jokių nurodymų dėl įgaliojimo išsinuomoti iš UAB „Gotas“ vamzdžių sriegtuvą, vamzdžių sriegimo galvutę ir tepalo indą nedavė, jokių sutarčių projektų ar įgaliojimų G. R. elektroniniu paštu iš Norvegijos, kurioje tuo metu buvo, nesiuntė. Taigi kaltinamojo G. R. veiksmai šioje bylos dalyje ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. R. neigia įvykdęs sukčiavimą, tačiau šios jo pozicijos (kuri kaltinamojo nėra detaliau konkretizuota, nurodant, kad kiti liudytojai tiesiog meluoja) nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. Visų pirma, pats kaltinamasis pripažino, kad įrankių nuomos sutartį su UAB „Gotas“ 2015 m. gegužės 4 d. sudarė pateikdamas žinomai netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą įgaliojimą, kurį jis pats ir pagamino. Įrankių nuomos sutarties terminas – viena diena. Nei po vienos dienos, nei po ilgesnio laikotarpio G. R. išsinuomotų įrankių negrąžino, nors UAB „Gotas“ atstovai jį ragino tai padaryti, kol galiausiai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kaltinamasis nurodo, kad išnuomotais įrankiais naudojosi objekte Trakų rajone dirbę A. Z. ir R. Ž., tačiau pastarieji tai ne tik kategoriškai paneigė, bet patvirtino taip pat tai, jog tokio pobūdžio įrankiai, skirti santechnikos objekte, statomame karkasiniame garaže nebuvo reikalingi. Galiausiai, kaltinamasis G. R. pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų grąžinti išnuomotus įrankius, jie įmonei UAB „Gotas“ negrąžinti iki šiol.

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą kaltininkui. Nagrinėjamu atveju UAB „Gotas“ kaltinime nurodytą turtą kaltinamajam G. R. perdavė pastarajam pateikus suklastotą įgaliojimą, jog jis veikia įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Todėl ši apgaulė laikytina esmine, nes ji susijusi su pačiomis svarbiausiomis aplinkybėmis, kurios lėmė civilinio ieškovo apsisprendimą sudaryti sandorį su kaltinamuoju. Šiuo atveju apgaulė buvo naudojama įtraukiant UAB „Gotas“ į jai nenaudingą sandorį, neturint ketinimų jo vykdyti. Todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. R. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Kadangi kaltinamasis pats suklastojo įgaliojimą, kuris tą pačią dieną buvo panaudotas daryti sukčiavimą, bendrai jo veiksmai kvalifikuojami kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis G. R. už išsinuomotus įrankius sumokėjo 20,28 EUR užstatą, tad ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. R. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis neteistas, vykdo individualią veiklą, charakterizuojamas patenkinamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas.

UAB „Gotas“ pareikštas 1028,19 EUR civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo pagrįstas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

UAB „Gotas“ atstovės prašymas iš kaltinamojo išieškoti UAB „Gotas“ turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitas Nr. 873933, patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatei V. B. sumokėta 215 EUR, pinigų priėmimo kvitas Nr. 873916 patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatei V. B. sumokėta 231 EUR ) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti 20 MGL dydžio (753,20 EUR) bauda.

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti 10 MGL dydžio (376,60 EUR) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę G. R. paskirti 20 MGL dydžio (753,20 EUR) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo G. R. UAB „Gotas“ naudai 1028,19 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo G. R. UAB „Gotas“ naudai 446 EUR advokato, kuris byloje dalyvavo kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis