Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (baudos nesumokėtos, išieškomos priverstine tvarka), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta; išieškoma antstolio priverstine tvarka);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2022 m. kovo 8 d., apie 16.21 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų ir savo poelgį vertino blogai. Paaiškino, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2022 m. kovo 8 d., dienos metu, tuo metu jo automobilis stovėjo parduotuvės požeminiame garaže. Dieną prieš įvykį, t. y. 2022 m. kovo 7 d., jis vartojo alkoholį, vakare namuose išgėrė apie 300-400 g degtinės. Būdamas namuose, 2022 m. kovo 8 d. ryte, apie 12 val. išgėrė stiklinę degtinės. Įvykio metu buvo susitikęs su draugais E. Š. ir M. P. Draugams nuėjus į parduotuvę, V. G. nusprendė apsukti savo automobilį, t. y. vairavo savo nuosavą automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Maxima“ požeminėje stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įvykio metu suprato, kad neturi teisės vairuoti automobilį, kad yra neblaivus, sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Automobilis šiuo metu yra valstybinėje aikštelėje, jo vertė yra mažesnė nei 1 500 Eur, daugiausia 1 250 Eur. Problemų dėl alkoholio vartojimo anksčiau turėjo daug, dabar mažiau, sutinka gydytis priklausomybę, jau buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini), kalbėjosi dėl anoniminių alkoholikų būrelio lankymo, tačiau į susitikimus taip ir nenuėjo. Po įvykio vartojo alkoholį. Prašė netaikyti arešto dėl dviejų mažamečių vaikų, nori pradėti dirbti ir sumokėti baudą, taip pat prašė nekonfiskuoti automobilio, nes tai tėvo palikimas (2 t., b. l. 1-3).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, užfiksuota, kad 2022 m. kovo 8 d., apie 16 val. gautas pranešimas, jog prekybos centre „Maxima“ (duomenys neskelbtini), požeminėje aikštelėje automobilis „Volkswagen“ susidūrė su automobiliu „Opel“, galimai vairuoja neblaivus asmuo. Informacija pasitvirtino. Atvykę policijos pareigūnai vairuotojui V. G. nustatė 3,33 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 1-5).

2022 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir skambinančio į Bendrąjį pagalbos centrą vyro balsas. Vyras nori pranešti apie girtą vairuotoją prekybos centre „Maxima“, (duomenys neskelbtini), požeminėje aikštelėje. Pranešėjas aiškina, kad automobilis „Volkswagen“ susidūrė su automobiliu „Opel“, vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas yra pašalinis asmuo, kuris eismo įvykyje nedalyvauja (1 t., b. l. 17-18).

2022 m. kovo 22 d. apklaustas liudytojas R. Š. nurodė, kad š. m. kovo 8 d., apie 15.50 val., atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gėlių. Jam įvažiavus į požeminę aikštelę, pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turi padaręs nuotrauka dėl visa ko), tamsios spalvos. Minėto automobilio vairuotojas, važiuodamas atbulomis, norėjo nelogiškai apsisukti, t. y. jis stovėjo skersai įvažiavimo, trukdydamas pravažiavimui, kadangi užstatė vienpusį eismą. Jis bandydamas apsisukti, atsirėmė į šalia stovintį „Opel“. „Passat“ stovėjo priekiu į bordiūrą ir galu į „Opel“. Liudytojas išlipo iš mašinos, priėjo prie minėto automobilio vairuotojo ir pastebėjo, kad galiniai langai yra atidaryti, mašinoje buvo tik vairuotojas. Priėjus pasakė jam, kad jis niekur daugiau nevažiuotų, nes jau apgadino kitą mašiną. Žmogus išlipo iš automobilio ir pasakė, kas čia nieko nėra. Jis apgadinimų irgi neapžiūrinėjo. Jis jo paklausė, ar jis kvies pagalbą ar jam iškvieti, kadangi kilo įtarimas, kad žmogus gali pasišalinti. Nusprendė pats paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Paskambinęs į policiją, pranešė apie eismo įvykį ir nurodė, kad kilo įtarimas, jog vairuotojas neblaivus, kadangi jis norėjo visiškai nelogiškai apsisukti, jam išlipus iš automobilio, jo judesiai ir elgsena buvo keisti. Dar kelias minutes pabuvo ten, stebėjo, ką daro žmogus, jam dar būnant ten, tas žmogus nebandė kažkur važiuoti, jis stovėjo prie mašinos. Ji apsisuko ir išvažiavo. Kol buvo prie minėto asmens, jokių kitų pašalinių žmonių prie jo nebuvo priėję. Kiek vėliau jau pastebėjo policijos ekipažą (1 t., b. l. 37-38).

2022 m. balandžio 1 d. apklausta liudytoja K. S. nurodė, kad dirbant iš budėtojo gavo pranešimą, kad prie „Maxima“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai, kurių valstybinių numeriu ir markės šiuo metu nurodyti negali. Jiems atvykus nurodytu adresu, požeminėje aikštelėje juos pasitiko apgadinto automobilio savininkė, kuri nurodė, kad buvo išėjusi į kirpyklą ir jai grįžus rado savo automobilį apgadintą. Kaltininkas nesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos bei galimai buvo neblaivus. Bendraujant su kaltininku, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, judesiai buvo nekoordinuoti. Taip pat prie minėtų asmenų buvo dar du vyrai, kurie irgi atrodė neblaivūs. Buvo patikrintas kaltininko neblaivumas. Prašo vadovautis jos surašytu tarnybiniu pranešimu, kadangi apklauso metu neatsimena visų aplinkybių (1 t., b. l. 42).

2022 m. balandžio 4 d. apklausta liudytoja O. K. nurodė, kad 2022 m. kovo 8 d., apie 15 val., automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilį paliko „Maxima“ požeminėje aikštelėje. Ji išėjo į kirpyklą ir už valandos jai grįžus, pamatė, kad skersai kitiems automobiliams stovi automobilis „Passat“, juodos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Minėtas automobilis buvo užstatęs jos automobilį. Prie minėto automobilio stovėjo trys vyrai. Vienas iš trijų vyrų ją pakvietė, parodė, kad apgadino jos automobilį, o būtent priekinį bamperį iš dešinės. Prisimena, kad vienas vyras buvo su akiniais, kitas buvo su kepure ir kauke ir trečias asmuo su kamufliažiniais drabužiais. Jai nepaaiškino, kokiu būdu jie apgadino jos automobilį, taip pat nenurodė, kuris iš jų buvo už vairo. Jai pasirodė, kad jie visi trys buvo pavartoję alkoholio. Jie nenorėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos. Tarp jų užsitęsė derybos, kadangi vyras su kamufliažiniais drabužiais norėjo susitarti gražiuoju. Ji neskambino ir nepranešinėjo policijai ir nebūtų to dariusi, kas iškvietė pareigūnus nežino (1 t., b. l. 47-48).

2022 m. balandžio 11 d. apklaustas liudytojas M. P. nurodė, kad V. G. yra jo pažįstamas. Jie visi trise, t. y. jis, V. ir E., buvo susitarę susitikti 2022 m. kovo 8 d. prie V. G. namų. Apie 13-14 val. jie visi susitiko (duomenys neskelbtini), prie V. G. namo. Jie jau visi trise buvo pavartoję alkoholio, susitiko pagirioti, tačiau kieme alkoholio nevartojo. Nusprendė, kad reikia pavažiuoti iki parduotuvės. Įsėdo į V. G. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinių numerių neprisimena, V. G., atsisėdo už vairo. Nuo (duomenys neskelbtini) važiavo iki parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Paliko automobilį požeminėje aikštelėje. Jie su E. išėjo į parduotuvę, V. G. liko sėdėti automobilyje. Parduotuvėje jie užtruko apie 30 minučių ir jiems grįžus pastebėjo, kad V. G. automobilis jau ne stovi toje vietoje, kur ją buvo palikę, bet stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Prie V. G. stovėjo dar kitas automobilis, ten buvo vyras, su kuriuo V. G. ginčijosi. Kiek jis suprato iš jų kalbos, kad V. G. kažką užkabino ar įvažiavo. Tas vyras pasakė, kad jis iškvietė policiją. V. G. sakė, kad bandė apsisukti ir kažkaip užkabino stovintį automobilį. Neprisimena detaliai, tačiau atvažiavus policijai atėjo ir mašinos savininkė. Gal ji anksčiau atėjo negu policija atvažiavo, tiksliai nurodyti negali. Viskas ilgai, kol V. G. tikrino neblaivumą, jie su E. nelaukė ir išėjo (1 t., b. l. 53-55).

2022 m. balandžio 12 d. apklaustas liudytojas E. Š. nurodė, kad V. G. yra jo pažįstamas. 2022 m. kovo 8 d., apie pietus jis, M. P. ir V. G. susitarė susitikti prie V. G. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems susitikus, nusprendė pavažiuoti iki parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini). Jie tą dieną alkoholio nevartojo, tačiau buvo pagirioti iš po vakar. Jie įsėdo į V. G. automobilį „Volkswagen Passat“, juodos spalvos, V. G. buvo už vairo. Jiems nuvykus minėtu adresu, jie atvažiavo į požeminę aikštelę. V. G. liko sėdėti mašinoje, jis su M. P. išėjo į parduotuvę. Už 10-15 minučių jie grįžo iš parduotuvės. Jiems grįžus pamatė, kad V. G. su savo anksčiau minėtu automobiliu įvažiavo į kitą transporto priemonę „Opel Zafira“, universalas, tamsios spalvos. Kažkoks vyras su džipu negalėjo pravažiuoti, kadangi V. G. automobilis stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, tas vyras nurodė, kad jis iškvietė policiją. Paskui atėjo „Opel Zafira“ šeimininkė, jai davė 100 Eur, ji pasiėmė ir paskui kai jau atvažiavo policija, ji grąžino tuos pinigus atgal. V. G. išvežė policijos pareigūnai, o jie su M. P. išėjo. Liudytojas turi vairuotojo teises, niekada nevairavo V. G. automobilio. Jis jam siūlė, sakė, kai reikia tai gali imti, tačiau jam nebuvo tokio poreikio. Jis turi atsarginius raktus nuo jo automobilio, tačiau niekada jais nesinaudojo (1 t., b. l. 59-60).

2022 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, aprašytos vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad, vaizdo įrašui prasidėjus, matosi požeminė automobilių aikštelė. Pareigūnai bendrauja su moterimi su mėlyna striuke. Šalia jos stovi vyras, dėvintis kamufliažinius drabužius, su juodos spalvos kepurė. Šalia vyro stovi kitas vyras su akiniais, vilkintis juodos spalvos striuke. Moteris nurodo, kad vyras vairavo „Volkswagen Passat“ ir apgadino jos automobilį „Opel“, deklaracijos pildyti vyras nesutinka, kišo jai pinigus. Vyras, vilkintis kamufliažinius drabužius, buvo įsodintas į laikino sulaikymo kamerą tarnybiniame automobilyje. Pirmu pūtimu vyrui nustatytas 3,40 promilių neblaivumas. Antru putimu vyrui nustatytas 3,33 promilių girtumas. Vyras aiškina, kad vairavo automobilį atbulomis ir atsitrenkė į kitą automobilį. Davė moteriai 100 Eur už apgadintą automobilį. Pareigūnė sako, jog pabendravus su dviem vyrais jie nurodė, kad nematė, kai jų draugas vairavo, jie buvo parduotuvėje, grįžę jau pamatė pareigūnus. Moteris nurodo, kad ji paliko savo automobilį požeminėje aikštelėje, už pusės valandos grįžus pamatė, kad prie jos automobilio stovi vyrai, kurie nurodė, kad apgadino jos automobilį, norėjo atsiskaityti su ja, davė 100 Eur, kuriuos ji grąžino. Pareigūnas eina pas apsaugos darbuotojus į kabinetą. Per vaizdo įrašą matosi kaip atvažiuoja transporto priemonė, tačiau nesimato kas už vairo (1 t., b. l. 23-24).

2022 m. kovo 8 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyti V. G. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos, asmuo negali. Taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) asmuo negali. Asmuo nurodė, kad alkoholio vartojo ryte. Atliekant tikrinimą Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. 1540422, 16.21 val. pirmu pūtimu nustatytas 3,40 promilių neblaivumas, antru pūtimu 16.42 val. nustatytas 3,33 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. G. sutiko (1 t., b. l. 115-117).

2022 m. kovo 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ar apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti užpakalinio bamperio apibrozdinimai (1 t., b. l. 63-71).

2022 m. kovo 8 d. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. G. (1 t., b. l. 73).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Volkswagen Passat“ 1.6 kaina Lietuvoje 2022 m. kovo mėnesį be PVM 1 208,70 Eur, su PVM 1 530 Eur (1 t., b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų R. Š., K. S., O. K., M. P. bei E. Š. paaiškinimais, Bendrojo pagalbos centro išrašo ir garso įrašo ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis bei kitais rašytiniais bylos dokumentais) nustatyta, kad kaltinamasis V. G. 2022 m. kovo 8 d., apie 16.21 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,33 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. paaiškino, jog jis norėjo perstatyti automobilį, vairavo automobilį po to, kai dvi dienas iš eilės vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus – vakare prieš įvykį išgėrė apie 300-400 g degtinės, įvykio dieną – stiklinę degtinės, neturėdamas tokios teisės, kadangi ši teisė jam buvo atimta dar 2013 metais dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog transporto priemonės valdymas, nesvarbu, ar tai daroma tikslu perstatyti automobilį, ar vairuojama trumpą atstumą (laiką), pripažįstamas transporto priemonės vairavimu.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. G. įvykdė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuomet parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, dienos metu, šalia esant pastatytiems kitiems automobiliams bei vaikštant parduotuvės klientams ir šių automobilių vairuotojams, vairavo savo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta sunkus – 3,33 promilių neblaivumas. V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis V. G. yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirbantis, teigia užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, jam paskirtų baudų nemoka, iki šiol nėra sumokėjęs netgi nedidelės – 2016 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 225,96 Eur baudos, kitų baudų, paskirtų administracinių nusižengimų bylose, priverstinai išieškomi ir jo įsiskolinimai civilinėse bylose, įskaitant ir dėl vaikų išlaikymo. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), turi du mažamečius vaikus, jais apeliuodamas prašo neskirti arešto bausmės, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad vaikai gyvena atskirai, kaltinamajam 2021 m. gegužės 3 d. teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvo valdžia mažamečių vaikų atžvilgiu, jis yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl netinkamo elgesio prie vaikų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų aplinkybes, jog kaltinamasis nedirba, jam iki šiol baudžiamojoje byloje bei administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) bylose paskirtų baudų nėra sumokėjęs, šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis automobilį vairavo tik automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat analogiškų veikų pakartotinumą, tačiau praėjus šešeriems metams po paskutinio tokio įvykio, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. G. skirtina griežtesnė bausmė nei anksčiau jam buvo skirta bausmė už nusikalstamos veikos padarymą – areštas. Bausmės terminas skirtinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui, t. y. skirtina 45 parų arešto bausmė. Nors kaltinamasis prašė skirti jam baudą dėl mažamečių vaikų, įvertinus teismo nustatytas aplinkybes dėl jo kaip tėvo valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, taip pat praeitų baustumų, susijusių su neteisėtu elgesiu prie vaikų, jo anksčiau paskirtų baudų savanoriško nemokėjimo aplinkybes, nutaria, jog baudos paskyrimas būtų neefektyvus ir netikslingas. Juolab kad asmuo automobilį vairavo, būdamas sunkaus neblaivumo būsenos ne pirmą kartą.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

Teismas taip pat įvertina aplinkybes, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo polinkiu vartoti alkoholį, kurį pripažįsta kaltinamasis ir sutinka gydytis priklausomybę alkoholiui. Teismo nuomone, griežta kaltinamojo elgesio priežiūra ir kontrolė bei pastangos pakeisti jo elgesį specialistų pagalba turėtų jį veiksmingiau paveikti nei realus net ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys).

Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, kaltinamasis V. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigotinas: 1) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 4) gydytis priklausomybę nuo alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktai). Kartu su bausme taikomos žemiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Bylos duomenimis, kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje nebuvo laikinai sulaikytas ar suimtas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 str. 2 d.).

Kadangi kaltinamasis V. G., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – 3,33 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) maksimaliam – 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 131-133). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis šeštą kartą vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tarp jų – penktą kartą, kai jam nustatytas sunkus neblaivumas. Teismo vertinimu, tik maksimalus 5 metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti automobilio, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su PVM 1 530 Eur; kaltinamojo teigimu, reali automobilio vertė yra ne daugiau kaip 1 250 Eur (1 t., b. l. 74; 2 t., b. l. 2). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. G. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, darbo dieną, apie 16.21 val., parduotuvės požeminėje stovėjimo aikštelėje, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Aplinkybė, jog minėtas automobilis yra kaltinamojo paveldėtas iš jo tėvo, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis automobilis nagrinėjamo įvykio metu jau buvo kaltinamojo nuosavybė.

Dėl kitų klausimų

V. G. 2022 m. kovo 21 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 131-133), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. kovo 10 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. G. priklausančiam automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.; turto saugotoju paskirtas Policijos departamentas prie LR VRM Saltoniškių g. 19, Vilnius (1 t., b. l. 76-77), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, V. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir įpareigojant nuteistąjį: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 4) gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 21 d.;

2) konfiskuoti V. G. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. G. atėmimą 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 21 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. kovo 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. G. priklausančiam turtui – automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Informuoti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.