- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-698-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 698 – 227 / 2010
Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija; 50.8; 95.6.2;
121.15; 121.19.2; 121.21;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7411-755/2009 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir Panevėžio apskrities viršininko 2008-09-15 įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. ieškiniu prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį ir panaikinti jo 2008-09-15 įsakymą Nr.Ž-3958 dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo bei sklypo išformavimo. Nurodė, kad jos vyras P. M., 1999-01-06 sudaręs valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, mirė 2006-05-25. Po vyro mirties ji priėmė palikimą pagal įstatymą, gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Kitų įpėdinių nėra. Mano, jog ji perėmė ir teises bei pareigas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kelis metus po vyro mirties mokėjo žemės nuomos mokesčius, sklypu pagal jo paskirtį naudojasi ir dabar, todėl atsakovui nebuvo pagrindo nei nutraukti nuomos sutartį, nei išformuoti sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad 1999-01-06 atsakovas ir P. M. sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutartis sudaryta iki 2028-12-04, nekilnojamojo turto registre ji įregistruota 1999-01-07. P. M. mirė 2006-05-25. Po jo mirties turtą pagal įstatymą paveldėjo ieškovė, kitų įpėdinių nėra. Po P. M. mirties žemės nuomos mokestis 2006 bei 2007 m. buvo sumokėtas, o mokėjimo kvituose įrašus padarė ir mokesčius sumokėjo liudytoja Z. K., kuri yra ieškovės anūko žmonos motina. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo žemės sklypu naudojasi ieškovė ir Z. K. šeima. Panevėžio miesto savivaldybė 2008 m. liepos 30 d. raštu informavo atsakovą, jog P. M. turto paveldėtojai žemės nuomos teisių neperėmė, todėl 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu žemės nuomos sutartis nutraukta, o valstybinės žemės sklypas išformuotas. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.558 straipsnį po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako, šios teisės ir pareigos pereina įpėdiniams be atskiro pareiškimo, patikslinimo, o norint šių santykių nebetęsti, nuomininko teisių paveldėtojas turi būti aktyvus ir pateikti atitinkamą pareiškimą. Nurodė, kad J. M., kaip įpėdinio pozicija dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvo išreikšta, priešingai, ji siekė vykdyti nuomos sutartį, nes priėmusi palikimą, naudojosi žeme, du metus po sutuoktinio mirties jo vardu buvo mokami žemės nuomos mokesčiai. Teismo nuomone, žemės nuomotojas Panevėžio apskrities viršininko administracija ir tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kuri kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties nutraukimo, nebuvo atidūs prieš nuspręsdami dėl sutarties nutraukimo, nerinko būtinos informacijos, nesiaiškino dėl palikėjo teisių perėmėjo kas būtų leidęs nustatyti, jog įpėdiniai faktiškai naudojasi žeme ir neketina nutraukti sutarties. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagal CK 6.562 str.2 p neturėjo teisinio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį bei išnuomotą žemės sklypą išformuoti, nes pagal nurodytą įstatyminį pagrindą numatytas sutarties pasibaigimas, o ne nutraukimas. Todėl žemės nuomos sutartis pagal CK 6.562 str.2 p negalėjo būti nutraukta. Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik CK 6.562 str.5 p pagrindu, kuris nurodo, jog nuomos sutartis nutraukiama CK 6.563, 6.564 ir 6.565 str. numatytais pagrindais. Kadangi nuomos sutartis nutraukta nuomotojo reikalavimu, jai turi būti taikomas CK 6.564 straipsnis. Ieškovės atžvilgiu nebuvo galimybės nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą , nes nėra šio straipsnio 1 ir 2 p sąlygų, numatančių žemės naudojimą ne pagal paskirtį, žemės nuomos mokesčio nemokėjimą ilgiau kaip tris mėnesius. Atsakovas sprendimo nutraukti nuomos sutartį negrindė CK 6.564 str.3 punktu, numatančiu , kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą „kitais įstatymų nustatytais atvejais“. Nenustatyta žemės sutarties nutraukimo pagrindų, numatytų Žemės įstatymo 9 str.14 ir 15dalyse, nustatančių, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus nuomos sutartyje nurodytus atvejus, jei išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams.
Teismas padarė išvadą, jog nuomos sutartis nutraukta nepagrįstai. Iš to seka, kad nebuvo teisinio pagrindo išformuoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą tokiu būdu šiai įgyjant laisvos valstybinės žemės fondo žemės statusą. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 3 straipsnį tik neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Kadangi sklypo išformavimo metu ji buvo nuomojama ir sutartis nutraukta neteisėtai, neteisėtas sprendimas dėl sklypo išformavimo.
Apeliaciniu skundu atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija ir jo teisių perėmėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija, administruojanti žemės nuomos mokesčius, 2008-07-30 rašte Nr. 15-15.28-2487 nurodė, kad valstybinės žemės nuomininkas P. M. yra miręs, paveldėtojai žemės nuomos teisių neperėmė ir prašė nutraukti 1999-01-06 žemės nuomos sutartį Nr. N27/99-0010. Nagrinėjant prašymą, buvo išsiaiškinta, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne J. M., bet Z. K., kuri faktiškai ir naudojasi šalia esančiu P. M. išnuomotu žemės sklypu (kadastro Nr. 2701/0027:63), žemės nuomos mokesčius 2006 ir 2007 metais mokėjo Z. K., jos šeima P. M. išnuomotame žemės sklype pasistatė malkinę, šuns voljerą. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, vienintelė po vyro mirties paveldėjusi jo palikimą, paveldėjo ir jo teises bei pareigas dėl žemės sklypo nuomos sutarties, nes ji po vyro mirties (2006-05-26), iki ginčijamo įsakymo išleidimo 2008-09-15, nesikreipė nei į VĮ Registrų centrą, nei į Panevėžio apskrities viršininko administraciją dėl nuomos teisių perregistravimo, todėl pagal LR CK 6.565 str. nuostatas valstybinės žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad CK 6.559 straipsnis, reglamentuojanti žemės nuomos sutarties galiojimą pasikeitus žemės nuomotojui, numato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Iš to seka, kad žemės sklypo nuomos sutartis po P. M. mirties galioja ieškovei. Tai, kad įpėdiniai faktiškai naudojasi žeme ir neketina nuomos sutarties nutraukti, privalėjo išsiaiškinti pats atsakovas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas J. M. išduotas 2006-10-31, t.y. beveik prieš du metus iki ginčijamo įsakymo išleidimo. Ši informacija buvo prieinama tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Mano, kad spręsdamas dėl nuomos sutarties atsakovas turėjo vadovautis įstatymo viršenybės, „vieno langelio“ bei kitais viešojo administravimo principais, tinkamai bendradarbiauti tiek su trečiuoju asmeniu, tiek su registrais ir gauti būtiną ir išsamią informaciją priimant sprendimą. Mano, jog atsakovas to neužtikrino ir pažeidė ieškovės turtines teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sutarties nutraukimą ir sklypo išformavimą neteisėtais bei panaikino Panevėžio apskrities viršininko įsakymą. Ieškovė nurodo, kad jos ir giminaitės Z. K. žemės sklypai ribojasi ir ginčijamą žemės sklypą abi šeimos naudoja kartu. Liudytoja Z. K. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad žemės nuomos mokesčius sumokėjo P. M. vardu, už ieškovę J. M., taigi, darytina išvada, kad faktiškai pati ieškovė naudojosi žeme ir mokėjo žemės nuomos mokestį.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio savivaldybės administracija apeliacinį skundą prašo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir aiškino materialinės teisės normas. Mano, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, kad nuomininko teisės ir pareigos pereina įpėdiniams be atskiro pareiškimo, ir tik norėdamas nebetęsti nuomos teisinių santykių, paveldėtojas turi būti aktyvus ir teikti atitinkamą prašymą. Nurodo, kad 2006-10-23 paveldėjimo teisės liudijime Nr. 13489 (paveldėjimo bylos Nr.186) nurodyta, kad J. M. paveldėjo P. M. turtą kurį sudaro piniginiai indėliai, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepaveldėjo P. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko teisių ir pareigų. Nurodo, kad ginčo žemės sklypu naudojosi Z. K. - mokėjo žemės nuomos mokesčius, pasistatė malkinę, šuns voljerą, todėl duomenų apie tai, kad J. M. būtų išreiškusi valią perimti su nuomos sutartimi susijusias teises ir pareigas, nei duomenų, kad ieškovė faktiškai būtų perėmusi nuomininko teises ir pareigas, teismas nenustatė, o priešingai, konstatavo, kad nuomininko teises ir pareigas vykdė Z. K..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnyje(CPK 320 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.
Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas(jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre(CK 6.546 str.). Paveldėjimas- tai mirusio fizinio asmens turtinių teisų, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba(ir)pagal testamentą. Paveldima materialūs dalykai(nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ir nematerialūs dalykai(vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė(autorių turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymu nustatytos turtinės teisės bei pareigos(CK 5.1 str.). Paveldima pagal įstatymą ir testamentą(CK 5.2 str. 1 d). Paveldėjimo teisės liudijime nurodomas konkretus paveldimas turtas. Po žemės nuomininko mirties su numos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako(CK 6.558 str.1d).
Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija 1998-12-04 įsakymu Nr.1126ž „Dėl valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai nuomos ne aukciono tvarka Panevėžio mieste“ nutarė išnuomoti P. M. 931 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prie faktiškai naudojamos namų valdos 30 metų laikotarpiui. Sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis- kita paskirtis(namų valda)(įsakymo 1.1p). Panevėžio apskrities viršininko administracija ir P. M. 1999-01-06 pasirašė šios žemės sklypo Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N27/99-0010 . Nuomos sutartis įregistruota viešame registre. P. M. mirė 2006-05-25. Po jo mirties turtą paveldėjo sutuoktinė ieškovė J. M.. Jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į palikėjo piniginį indėlį. Kitų įpėdinių nėra. P. M. neturėjo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą ir nuomos sutartis nepaveldima. Todėl J. M. negalėjo jo paveldėti. Po žemės nuomininko P. M. mirties jai galėjo pereiti tik su žemės nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos tuo atveju, jei ji yra mirusiojo įpėdinė ir šių teisių neatsisakė(CK 6.558 str.1 d, CK 6.562 str. 1 d. 2 p) . Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, ieškovės atsisakymas turėjo būti aiškiai išreikštas. Byloje nustatyta, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra sublokuoti, jų namų valdos ribojasi. Ieškovė gyvena adresu Medžiotojų 59.
Sprendžiant ginčą apylinkės teismas nustatė šias aplinkybes: 1) kitų įpėdinių, išskyrus ieškovę, nėra; 2) ieškovė teisių ir pareigų, susijusių su nuomos sutartimi, neatsisakė: 3) ji(ieškovė) mokėjo žemės nuomos mokesčius; 4) ieškovė ir Z. K.(ji- ieškovės anūko žmonos motina) naudojosi ir tebenaudoja ginčo žemės sklypą pagal paskirtį: jame auga vaismedžiai, auginamos daržovės, stovi ieškovės stiklinis šiltnamis ir Z. K. malkinė bei voljeras. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindo pripažinti, kad po žemės nuomininko P. M. mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos perėjo ieškovei J. M..
Priešingai apelianto teiginiui, žemės mokesčiai mokėti P. M. vardu, tačiau ieškovės lėšomis, ką patvirtino liudytoja Z. K., paaiškinusi kokiomis aplinkybėmis viename mokėjimo kvite šalia P. M. pavardės nurodyta jos pavardė. Ieškovės teiginius, tame tarpe tai, jog ji kartu su Z. K. po sutuoktinio mirties iki šiol naudojasi ginčo žeme, patvirtino apklausta liudytoja Z. K.. Šie teiginiai nenuneigti įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiamu sprendimu, kad ieškovė, kaip įpėdinė perėmė po sutuoktinio mirties su nuomos sutartimi susijusias teises ir pareigas, nenustatyta .
Atsakovas nutraukė nuomos sutartį CK 6.562 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatančiu nuomos sutarties pabaigą po nuomininko mirties įpėdiniams neperėmus teisių ir pareigų. Tačiau, tuo atveju jei ieškovė nebūtų perėmusi su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų, ko šiuo atveju nėra, nuomos sutartis būtų pasibaigusi. Nuomos sutarties negalima nutraukti nurodytu pagrindu, nes jos nutraukimą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja kitos įstatyminės normos- CK 6.563 str., 6.564 str. Tačiau šiais pagrindais atsakovas nuomos sutarties nenutraukė. Apylinkės teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nenustatyta žemės sutarties nutraukimo pagrindų, numatytų Žemės įstatymo 9 str.14 ir 15 dalyse, nustatančių, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus nuomos sutartyje nurodytus atvejus, jei išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybinės žemės nuomos santykiai tęsiasi ieškovei perėmus su nuomos sutartimi susijusias teises ir pareigas. Todėl atsakovas pagal CK 6.562 str. 2 p neturėjo teisinio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutarties. Vadinasi, išnuomota valstybinė ginčo žemė negalėjo būti priskirta laisvos valstybinės žemės fondui(Žemės įstatymo 3 str.) . Todėl sprendimas dėl sklypo išformavimo yra neteisėtas.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad P. M. pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu , esančius (duomenys neskelbtini), 2000-03-06 Z. K.. Tačiau tuo pagrindu, kad P. M. netekus nuosavybės į namų valdą, išnyko pagrindas naudotis išsinuomota valstybine žeme, žemės nuomos sutartis nenutraukta. Kadangi nuomos sutartyje nėra numatyta jokių sąlygų, kurioms esant nuomos sutartis gali būti nutraukta, todėl ją atsakovas galėjo nutraukti tik įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. Šių nuostatų atsakovas nesilaikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamus sprendimus panaikino.
Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas. Iš pralošusios šalies priteisiamos ieškovei jos patirtos išlaidos apeliacinėje instancijoje advokato pagalbai apmokėti, kurių dydį(600Lt) patvirtina 2010-01-28 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr.550765. Byloje pateikta 2010-03-31 atstovavimo sutartis, kuria ieškovė pavedė advokatui V.Krikščiūnui surašyti kasacinį skundą ir susitarė dėl honoraro dydžio- 600Lt. Kasacinis skundas surašytas, tačiau, nesant dokumento, patvirtinančio minėto dydžio išlaidas, jos negali būti priteisiamos . Iš apelianto priteisimos į valstybės biudžetą teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str.1 d., 88 str.1 d.3 p, 98 str).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. gruodžio 10d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos:
J. M., a.k(duomenys neskelbtini) 600Lt(šešis šimtus litų) patirtų išlaidų apeliacinėje instancijoje advokato pagalbai apmokėti ir 34Lt(trisdešimt keturi litai) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(Surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660)