- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e1-940-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47397-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- M. K.
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47397-19 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2006 m. gruodžio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (500 litų) bauda;
2) 2007 m. balandžio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;
3) 2007 m. birželio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
4) 2007 m. lapkričio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2009 m. balandžio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. K. pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
5) 2009 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2011 m. gegužės 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus 2 mėnesių 13 dienų paskirtos bausmės (2011 m. liepos 20 d. išbrauktas iš įskaitos Jonavos rajono pataisos inspekcijoje);
6) 2018 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (2019 m. balandžio 19 d. išrašytas iš Probacijos tarnybos registro atlikus paskirtą bausmę);
7) 2020 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme (baudžiamasi įsakymas šiuo metu neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 6 d., apie 16.35 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – gatvėje, Jonavoje, prie Lietavos g. esančio pastato Nr. 17, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, taksi vairuotojui I. K. priminus, kad jis (M. K.) išlipo nesumokėjęs už paslaugą, tyčia, be jokios priežasties kumščiu smogė į I. K. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravertą vairuotojo durelių langą ir jį išdaužė bei tuo pačiu smūgiu sudavė automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam I. K. į veidą – tuo padarė jam odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje – tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. K. sveikatą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
M. K. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį kaltu prisipažino ir apklauso metu paaiškino, jog jis 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, dienos metu įvairiose vietose vartojo alkoholį. Dėl neblaivumo visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Pamena, kad gėrė alkoholį „Danos bare“ prie turgaus. Atsimena, kad jis bare susipažino su vyru, kurio vardas Tadas, su kuriuo nuo minėto baro važiavo taksi automobiliu prie Lietavos g. 5 namo, Jonavoje. Prie Lietavos g. 5 namo taksi automobilis sustojo kieme, netoli kebabinės, kurs jis su Tadu išlipo. Kai taksi vairuotojas paprašė sumokėti už kelionę, jis grįžo prie automobilio ir kumščiu smogė vieną kartą į vairuotojo durelių stiklą, kuris buvo šiek tiek pravertas. Nuo smūgio stiklas sudužo. Jis nenorėjo sudaužyti stiklo ir nepastebėjo, kad būtų pataikęs taksi vairuotojui į veidą, jog veidas būtų sužalotas. Vairuotojo sužaloti jis nenorėjo, bet gali būti, kad sudaužydamas stiklą, sudavė smūgį ir vairuotojui. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad buvo išgėręs daug alkoholio. Dėl savo poelgio labai gailisi, taksi vairuotojo atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą (b. l. 86–88, 89–90, 96–98).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- nukentėjusiojo I. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d., apie 16.25 val., Jonavoje, Turgaus gatvėje, į jo vairuojamą taksi automobilį „Opel Vectra“, valstybinsi numeris Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo du nepažįstami vyrai, kurie paprašė nuvežti juos iki Vilties g. 28 namo, Jonavoje. Pakeliui vyrai persigalvojo ir liepė juos nuvežti iki Lietavos g. 5 namo. Nuvažiavus prie minėto namo ir sustojus šalia vaistinės „Camelia“, vyrai išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti. Tada jis išlipęs iš automobilio pasakė vyrams, kad jie nesusimokėjo už kelionę ir vėl atsisėdo į savo mašiną. Vairuotojo durelių langas buvo pravertas apie 10 cm nuo viršaus. Vienas iš vaikinų priėjęs kumščiu trenkė į durelių stiklą, dėl ko stiklas sudužo, tuo pačiu smūgiu vaikinas pataikė jam į viršutinę lūpą. Dėl veido sužalojimo jis kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Dėl sudaužyto automobilio stiklo jam padaryta 30 Eur žala ir 50 Eur žala dėl stiklo keitimo ir automobilio salono valymo. Kadangi M. K., išdaužęs jo automobilio langą ir sudavęs jam į veidą, jo atsiprašė ir padarytą žalą atlygino, civilinio ieškinio byloje nereiškia, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 18–21, 22–24, 25–26);
- liudytojo K. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 2 d. jis dirbo UAB „Maxima“ parduotuvėje Jonavoje, Kosmonautų g. 17, taromato operatoriumi. Atsimena, kad maždaug prieš du mėnesius, tikslios datos neprisimena, jis už minėtos parduotuvės tvarkė konteinerius ir dirbdamas išgirdo duslų trinktelėjimą. Pakėlęs galvą pamatė, kad prie gretimo pastato, kuriame yra vaistinė „Camelia“ ir kebabinė, stovi taksi automobilis. Iš taksi automobilio vairuotojo vietos išlipinėjo vyras, kuris rankomis tarsi valėsi drabužius. Prie automobilio daugiau žmonių jis nematė. Paskui pamatė, kad taksi automobilio vairuotojo durelių lango stiklas sudaužytas. Kas išdaužė stiklą, taip pat kas ir kada atvažiavo su taksi, jis nematė (b. l. 44–46);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 6 d. apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė Jonavoje, Kosmonautų g. prie pastato Nr. 17, ir automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio priekinių kairės pusės durelių ant žemės ir ant vairuotojo sėdynės matėsi stiklo šukės. Automobilio priekinis kairės pusės langas išdaužtas (b. l. 13–16);
- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis I. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. K. kaip asmenį, kuris 2019 m. lapkričio 6 d., apie 16.30 val., Jonavoje, prie Lietavos g. 5 namo, kumščiu trenkė vieną smūgį į jo automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių stiklą, jį sudaužė ir tuo pačiu pataikė jam į veido sritį bei prakirto lūpą (b. l. 31–32);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2982/2019(02), kurioje nurodyta, kad I. K. konstatuoti odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryti sudužusio automobilio stiklo šukėmis; pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36–37);
- apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. apžiūrėti du vaizdo įrašai, kuriuos pateikė parduotuvė „Maxima“, adresu: Jonava, Kosmonautų g. 17. Vaizdo įrašai daryti 2019 m. lapkričio 6 d., 16:35:00 val. ir 16:34:50 val. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 6 d., 16.35 val., iš taksi automobilio, per dešinės pusės galines dureles, išlipa žmogus šviesia striuke, jis eina link pastato, esančio už taksi automobilio. Jam truputį paėjus, 16:35:17 val., taksi vairuotojo durelės prasidaro, žmogus šviesia striuke sustoja, apsisuka ir eina atgal link taksi automobilio. Asmuo, apsirengęs šviesia striuke, prieina prie vairuotojo durelių ir 16:35:25 val. kaire ranka vieną kartą smūgiuoja į vairuotojo durelių pusę lango srityje. Smūgiavęs asmuo apsisuka ir nueina link pastato, esančio dešinėje (b. l. 56–60).
BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga), taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad M. K. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 16.35 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – gatvėje, Jonavoje, prie Lietavos g. esančio pastato Nr. 17, kumščiu smogė į I. K. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravertą vairuotojo durelių langą ir jį išdaužė bei tuo pačiu smūgiu sudavė automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam I. K. į veidą – tuo padarė jam odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį M. K. pripažinti kaltu, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
M. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jo atlikimo terminu (b. l. 103). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25, 104).
Skiriant bausmę kaltinamajam M. K. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis M. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. K. teistas Lietuvos Respublikoje ir Danijoje (64–75), administracine tvarka baustas (b. l. 77–78), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 79), nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 81, 82). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. K. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant didesnį nei vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė, kadangi jos rūšis ir dydis atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 99–100), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančios dvi CD laikmenos su vaizdo įrašu iš miesto stebėjimo kameros ir su vaizdo įrašu iš prekybos centro „Maxima“ – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos medžiagos
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę M. K. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio M. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti M. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančias dvi CD laikmenas su vaizdo įrašu iš miesto stebėjimo kameros ir su vaizdo įrašu iš prekybos centro „Maxima“ palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.