- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- e1-431-718/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- N. M.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro R. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis N. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams: jis, 2024-07-27, apie 18.50 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio barnio metu, trenkė medine lazda tėvui L. V. M. į kairį skruostą ir sukėlė jam fizinį skausmą, po to vieną kartą kumščiu sudavė savo mamai S. M. į kairį skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiu būdu N. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams - tėvui L. V. M. ir mamai S. M..
Kaltinamasis N. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir nurodė, jog tiksliai nebepamena, ar tėvui konflikto metu su kumščiu, ar lazda įtrenkė į veidą, bet sutinka, kad tėvui įtrenkė į veidą. Tikslių įvykio aplinkybių nebepamena, senai viskas buvo, buvo ir neblaivus įvykio metu, taip pat buvo labai supykęs. Jis tėvą parvertė ant žemės ir tad toliau su juo grūmėsi, norėjo atimti tą lazdą. Mama juos pradėjo skirti. Nežino kaip ten gavosi tiksliai, bet sutinka, kad konflikto metu įdaužė kumščiu mamai į veidą. Pyko ant tėvo, todėl mano, kad jei mama nebūtų bandžiusi juos išskirti, tai būtų tėvui įdaužęs į veidą, bet kadangi mama pasitaikė tarpe tarp jo ir tėvo, tai kliuvo mamai. Dėl savo veiksmų labai gailisi, tikrai daugiau taip nebedarys. Dėl savo elgesio iš karto po įvykio atsiprašė tėvų, jie jam atleido, pretenzijų neturi. Po to karto daugiau tarp jų jokių konfliktų ir nebevyko, viskas gerai.
Nukentėjusioji S. M. nurodė, kad Sūnus N. M. yra neįgalus, jo darbingumas yra 40 %, diagnozuota epilepsija ir kojos ilgalaikė trauma. Sūnus gyvena kartu su tėvais gyvenamojo namo antrame aukšte, yra ekonomiškai nuo jų priklausomas, kadangi be socialinių išmokų, jis negauna jokių papildomų pajamų. Nors sūnui diagnozuotas neįgalumas, jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, alkoholinius gėrimus vartoja dažnai ir nesaikingai. 2024-07-27 sūnus N. jau nuo ryto vartojo alkoholį, skundėsi dėmesio stoka, nori pakeisti aplinką, todėl po pietų paskambino į greitąją pagalbą, tikėdamas, kad jį išveš gydytis ir taip jam bus suteikta galimybė pakeisti aplinką. Atvykusi medikų brigada įvertino sūnaus bendrą būklę ir nebuvo jokio pagrindo jo vežti į gydymo įstaigą. Sūnus po apžiūros grįžo į namus ir svetainės patalpoje toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra gėrė alų. Kartu su sūnumi svetainėje buvo tėvas L. V. M., kuris turi sveikatos sutrikimų, sunkiai valdo kojas ir judėjimas yra ribotas. Sutuoktinis taip pat kartu su sūnumi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu sūnus, būdamas neblaivus, garsiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir ją įžeidinėti garbę ir orumą žeminančiais žodžiais. Tuo metu ji buvo miegamojo patalpoje ir aiškiai girdėjo įžeidinėjimus. Sutuoktinis stojo ją ginti, bandė paaiškinti, kad nedera taip elgtis su tėvais. Sūnui tęsiant įžeidinėjimus, sutuoktinis paėmė lazdą, skirtą vaikščiojimui, ir vieną kartą lazda trenkė priešais lovoje sėdinčiam sūnui į veido sritį. Sūnui pradėjo kraujuoti dešinį skruostą. Sūnus pašoko ir puolė sutuoktinį, jėga sėdintį fotelyje pargriovė kambaryje ant grindų ir norėjo atimtį lazdą. Kiek spėjo matyti, sūnus ne mažiau vieną kartą ta pačia lazda trenkė sutuoktiniui į galvos sritį. Sūnus laikė vieną lazdos galą, o sutuoktinis kitą, o ji stojo abiejų gintį. Kadangi ji stojo ginti sutuoktinio, sūnus vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl konflikto ir patirto smurto, ji nedelsiant skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Sūnus pradėjo rimti ir konfliktas su tėvu baigėsi. Dėl patirtų sužalojimų į teismo medicinos specialistus nesikreips, pageidauja su sūnumi susitaikyti ir prašo jo atžvilgiu netaikyti apribojimų, kadangi sūnus savarankiškai neįgalus savimi pasirūpinti. Gali patikslinti, kad sūnus ir ankščiau yra smurtavęs prieš šeimos narį, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš tėvą. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis L. V. M. nurodė, kad sūnus N. M. yra neįgalus, jo darbingumas yra 40 %, diagnozuota epilepsija ir kojos ilgalaikė trauma. Sūnus gyvena kartu su tėvais gyvenamojo namo antrame aukšte, yra ekonomiškai nuo jų priklausomas, kadangi be socialinių išmokų, šis negauna jokių papildomų pajamų. Nors sūnui diagnozuotas neįgalumas, šis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, alkoholinius gėrimus vartoja dažnai ir nesaikingai. 2024-07-27 sūnus jau nuo ryto vartojo alkoholį, skundėsi dėmesio stoka, norėjo pakeisti aplinką, todėl po pietų apie 18.00 val., paskambino į greitąją pagalbą, tikėdamas, kad sūnų išveš gydytis ir taip šiam bus suteikta galimybė pakeisti aplinką. Atvykusi medikų brigada įvertino sūnaus bendrą būklę ir nebuvo jokio pagrindo vežti į gydymo įstaigą. Sūnus po apžiūros grįžo į namus ir svetainės patalpoje toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra gėrė alų. Jis buvo svetainėje ir sėdėjo fotelyje, o sūnus sėdėjo priešais jį. Sūnus dėl neaiškių priežasčių pradėjo darytis agresyvus, galimai dėl neblaivumo, bendravo pakeltu tonu ir įžeidinėjo sutuoktinę S. M. necenzūriniais žodžiais. Jis neapsikentė ir sūnų pradėjo drausminti, sakydamas, kad taip bendrauti su tėvais nedera ir šis peržengia ribas. Sūnus atsakė grasindamas, kad jį sumuš. Jis išsigando ir, nesijausdamas saugus, paėmė į rankas šalia padėtą medinę lazda, skirtą vaikščiojimui, ir vieną kartą trenkė priešais fotelyje sėdėjusiam sūnui į veido sritį. Tikslo sužaloti neturėjo, norėjo, kad sūnus nurimtų ir nustotų įžeidinėti sutuoktinę. Jis sunkiai valdo kojas, judėjimas yra ribotas, todėl vaikščioja medinės lazdos pagalba. Neblaivus sūnus pašoko nuo fotelio ir priėjo prie jo. Panaudodamas fizinę jėgą, sūnus tyčia vertė fotelį ir pargriovė jį ant grindų. Lazdą sūnus vieną kartą stipriai stūmė ir lazda trenkė jam į kairįjį smilkinį. Tuo metu fizinio skausmo nepajuto, tačiau sekančią dieną juto skausmą smūgio vietoje ties kairiuoju smilkiniu. Sutuoktinė, matydama, kad sūnus prieš jį smurtauja, puolė skirti, įsiterpė tarp jų, tačiau sūnus vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą. Nesuvaldydami sūnaus agresijos, sutuoktinė paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Kai sutuoktinė skambino, sūnus galimai išsigando ir kiek nurimo. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo nukentėjusius asmenis ir išvyko. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Civilinio ieškinio nereiškia.
Iš 2024-07-28 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad S. M., kuri neneigė vartojusi alkoholinius gėrimus, bet neblaivumą pasitikrinti atsisakė, paaiškino, kad namuose neblaivus sūnus N. M., būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ją bei tėvą, į tėvo perspėjimus neįžeidinėti nereagavo. Tada N. M. tėvas L. V. M., būdamas neįgalus, turintis judėjimo negalią, medine lazdele (senjoro) trenkė sūnui ir po to sūnus N. M. puolė ant tėvo, išvertė tėvą iš fotelio ant grindų bei atėmęs medinę lazdelę, trenkė tėvui. S. M. atbėgusi apginti sutuoktinio, stojo tarp sutuoktinio L. V. M. ir sūnaus N. M. ir tada sūnus kumščiu trenkė motinai S. M. į veidą, dėl ko jai prie kairės akies atsirado patinimas ir buvo sukeltas fizinis skausmas. S. M. paaiškino, kad sūnus jai trenkė tyčia todėl, kad ji užstojo sutuoktinį, tačiau ji pareiškimą rašyti atsisako ir pergyvena, kad sūnui bus uždrausta grįžti į namus.
Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – medinė lazdelė – rudos spalvos, medinė lazdelė apie 90 cm ilgio, riesta rankena. Apžiūrint lazdelę, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta.
Iš 2024 m. liepos 27-28 apžiūros protokolo matyti, kad S. M. sutikus, dalinai apžiūrėtas jos kūnas. Ant kairio skruosto ties akimi matomas patinimas, oda patinimo vietoje nežymiai paraudusi.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajam L. V. M. pasiūlius, kad būtų apžiūrėtas jo kūnas ir jam sutikus, atlikta dalinė asmens kūno apžiūra. Apžiūrėta galva, veidas ir smilkinys-kairiojo smilkinio srityje fiksuojamas nežymus odos nubrozdinimas.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis N. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio barnio metu, trenkė medine lazda tėvui L. V. M. į kairį skruostą ir sukėlė jam fizinį skausmą, po to vieną kartą kumščiu sudavė savo mamai S. M. į kairį skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius L. V. M. bei S. M., trenkdamas medine lazda tėvui ir vieną kartą kumščiu sudavęs savo mamai, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jiems skausmą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, nedirba, turi neįgalumą. 2024 m. gruodžio 2 - 31 d. ekspertizės akte Nr. 85TPK- 255/2024 konstatuota, kad N. M. dėl psichikos būsenos galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskyrus laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, parenkant jos dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2024-07-27 19.40 val. iki 2024-07-28 15.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
nusprendžia:
N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti N. M. laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2024-07-27 19.40 val. iki 2024-07-28 15.22 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.