- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- N-575-2190-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00213-2010-7
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas V. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą 2010 m. liepos 15 d. nutarimu paskyrė 160 Lt baudą dėl to, kad jis 2010 m. birželio 15 d. apie 23 val. 15 min. Kaune, Savanorių pr. ir K. Petrausko g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti nurodyta kryptimi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi 2010 m. liepos 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad įrodymai byloje surinkti tinkamai bei užfiksuoti laikantis ATPK reikalavimų, skirdamas nuobaudą pažeidėjui, policijos pareigūnas iš esmės atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lemiančias aplinkybes ir parinko tinkamą nuobaudą, įstatymo numatomą už tokius pažeidimus.
Šalies argumentai
V. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, kelia abejones dėl liudytojų policijos pareigūnų parodymų vertės, kadangi šie teismo posėdžio metu nepažino apelianto bei neatsiminė automobilio markės. Apeliantas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai neišreikalavo vaizdinės pažeidimo medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl to, kad suko į kairę nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti nurodyta kryptimi.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2010 m. gegužės 25 d.) nustatyta, jog važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą ir apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl, jo vertinimu, teismo neteisingai atliktų įrodymų tyrimo bei vertinimo.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apelianto padarytą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų D. B. ir L. Š., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai iš esmės atitinka pirminiame paaiškinime (D. B. tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Apelianto nurodyti netikslumai (apelianto veido bei jo automobilio markės neatsiminimas teismo posėdyje) nėra pakankamas pagrindas abejoti pareigūnų parodymų nuoseklumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas išklausė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ir policijos pareigūnų paaiškinimus, įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, todėl jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio šią bylą, objektyvumu ir nešališkumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, rinkti ir analizuoti naujus įrodymus nėra tikslinga.
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. R. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.