Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant vertėjai Galinai Tijūnėlienei, prokurorėms Audronei Pupeikienei, Vaidai Matuzonienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui, kaltinamajam J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2013 m. sausio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir 187 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (1300 litų) bauda, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su A. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvažiavo į poilsiavietę „Svyruonėlė“, esančią netoli Kryžkelio k., Rukainių sen., Vilniaus r., kur pagrobė Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijai priklausantį turtą, o būtent: iš 136 miško kvartalo 3 sklypo pagrobė du komplektus su stalais ir suoliukais, vieno komplekto vertė 260,75 eurų (900,33 Lt), bendrai 521,5 eurų (1800,66 Lt) vertės, bei iš 168 miško kvartalo 13 sklypo pagrobė du komplektus su stalais ir suoliukais, vieno komplekto vertė 259,60 eurų (896,34 Lt), bendrai 519,2 eurų (1792,68 Lt) vertės, ir vieną komplektą suolo su atlošu 151,25 eurų (522,24 Lt) vertės, taip bendrais veiksmais padarydami Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijai 1191,95 eurų (4115,58 Lt) turtinę žalą.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, gali būti kaltinime nurodytu metu, nuvyko pailsėti į mišką, pamatė jam patinkančius suoliukus. Kilo mintis juos pavogti ir parsivežti namo. Stalus pavogė kartu su A. P.. Iš miško suoliukus parsivežė su autobusiuku. Suoliukus perdažė ir pasidalino tarpusavyje. Vieną suoliuką atidavė E., kitą A. M.. Kad suoliukai vogti jis nežinojo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka būti teisiamas Lietuvoje už šią nusikalstamą veiką.

Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytojas H. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-06-02, apie 12.00 val., važiuodamas keliu nuo Kryžkelio k. link Minsko plento, 21 km, dešinėje stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad šalia aikštelės miške, nėra stalų ir suolų. Apžiūrėjęs girią, pastebėjo, kad 136 kvartale, kad šalia kelio nėra dviejų stalų su suoliukais, o 168 kvartale, už upelio, nėra vieno suoliuko su atlošu, vieno stalo su suoliukais ir pavėsinės, tik likęs nupjautas pavėsinės stogas, o stalas su suoliukais pavogtas. Paskutinį kartą minėtus suoliukus ir stalą matė 2013-05-31 apie 14.00 val. (t. I, b. l. 38);

Įtariamasis A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. (toliau – Antanas) ir J. K. (toliau – J.) pažįsta, jie yra jo draugai. 2013 metais gegužės mėnesio viduryje, kartu su Ježi ir Antanu nuvažiavo į Vilniaus r., Rukainių sen. teritoriją paieškoti pirties, kur galima būtų pailsėti. Važiuojant pakeliui pamatė poilsiavietę, kurioje buvo mediniai stalai su suoliukais, iš viso jų buvo penki komplektai. Į komplektą įeina medinis stalas su suoliukais. Tada kartu su J. sugalvojo, kad galima šiuos komplektus paimti sau. Kažkur gal po dviejų savaičių, J. surado mikroautobusiuką su kuriuo nuvažiavo į tą poilsiavietę, kur buvo stalai su suoliukais. Tenai nuvažiavo jis, J. bei vairuotojas. A. su jais nevažiavo, o laukė pas Ježį namuose. A. su jais nevažiavo, kadangi vietos nebuvo. Atvažiavus į tą poilsiavietę iš pradžių iš vienos vietos, kur stovėjo tris komplektai su stalais ir suoliukais, kurie stovėjo truputi atokiau nuo kelio, kuriuos sukrovė į mikroautobusiuką ir nuvežė pas J. prie namo. Taigi, pirmą kartą atvežė du komplektus su stalais ir suoliukais ir suolą su atlošu. Paskui nuvažiavo antrą kartą į tą poilsiavietę ir dar sukrovė į mikroautobusiuką du komplektus su stalais ir suoliukais, kuriuos vėl gi nuvežė pas Ježį prie namų. Paskui šiuos komplektus padalino tarpusavyje. Vieną komplektą su stalu ir suolais paėmė sau, antrą komplektą paėmė A., trečią komplektą paliko sau J.. Ketvirtą komplektą J. padovanojo vestuvių proga E. T., o suolą su atlošu J. kažkam tai pardavė, kam pardavė ir už kiek nežino. E. nežinojo, kad padovanotas komplektas yra vogtas (t. I, b. l. 106-108);

Liudytojas K. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vilniaus r., Rukainių sen., Kalvelių girininkijos 136 miško kvartale, 3 sklype bei Kalvelių girininkijos 168 miško kvartale 13 sklype, kurie yra prie Kryžkalnio k., yra įrengta poilsiavietė „Svyruonėlė“. Viename sklype už upelio pastatyta buvo pavėsinė ir suoliukai su stalu, kitoje vietoje už stovėjimo aikštelės pastatyti du stalai su suolais. Minėti stalai urėdijos užsakymu buvo pagaminti 2012 m., įmonės pavadinimo neprisimena. Tai buvo iš pušies padaryti komplektai. Suolų ir stalo ilgis apie 2,5 m., apie 70-80 m aukščio, apie 2,30 m pločio. Suolai ir stalas įmontuotas ant dviejų rastų, suolai yra su atlošais. Stalų stalviršiai pagaminti iš 4 ar 6 lentų. Lentos suolams ir stalviršiui yra nelygios, vingiuotos. Stalo kojelės sudarytos iš rastų. Jų paviršius buvo nedažytas. Jis galės pateikti minėtų stalų ir suoliukų nuotraukas, kurios buvo darytos gamybos metu. Visus daiktus atpažinti galės. Vienas komplektas buvo su stogelių, stogas buvo nupjautas ir paliktas įvykio vietoje. Vieno komplekto, t. y. stalo ir dviejų suolų kaina yra 900,33 Lt. Taip pat buvo pavogtas dar atskirai stovėjęs vienas suolas su atlošų, kurio kaina 524, 70 Lt. Vagystę pastebėjo Kalvelių girininkijos eigulys H. O. (t. I, b. l. 39-40);

Liudytoja J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nežino, iš kur jos sūnus J. K. paėmė suolus ir stalą. Ji tik prieš dvi savaites pastebėjo, kad už ūkinio pastato atsirado mediniai suolai ir stalas. Kai policija jos namuose darė kratą, taip pat jos klausinėjo, iš kur stalai, bet ji nieko nežino (t. I, b. l. 41);

Liudytoja J. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš savaitę, jos sūnus A. M. prie namų pastatė medinį stalą ir du suolus. Jos namuose nebuvo, ir ji nieko, kas ir kada juos atvežė, nematė. Vėliau, paklausus sūnaus, pastarasis atsakė, kad jam padarė pagal užsakymą. Apie tai, kad stalai vogti, ji nieko nežinojo (t. I, b. l. 42);

Liudytoja I. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirtis, esanti Vilniaus m., Sparnų g. 13, priklauso jai ir jos vyrui E. T.. Stalą ir suolus atvežė jos vyras maždaug prieš dvi savaites. Ji nesigilino į tai, iš kur jos vyras paėmė šiuos daiktus. Apie tai, kad jie gali būti vogti, nieko nežinojo (t. I, b. l. 43);

Liudytojas E. T. parodė, kad medinius suolus ir stalą jam vestuvių progą padovanojo jo draugas J.. 2013-05-28 su žmona grįžo iš Turkijos, kur buvo po vestuvių ir 2013-06-01 jam paskambino J., pasveikino ir pasakė, kad turi jam dovaną. Jis su savo automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo pas J. namo ir tas jam parodė medinius suolus ir stalus. Ježi jam neaiškino iš kur pas jį tie stalai ir suolai, pasakė, kad vieną komplektą, t. y. stalą ir du suolus jam dovanoja. Jis pakrovė ant savo automobilio stogo ir nuvežė juos pas save, pastatė prie pirties. Stalas ir suolai buvo ne nauji, paviršius senas, juos išvalė ir pastatė prie pirties. Apie tai, kad stalai vogti sužinojo, kai policija paėmė tą stalą ir suolus, iš kur vogti nežino (t. I, b. l. 44-45);

Iš byloje esančio Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos pareiškimo apie nusikalstamą veiką matyti, kad 2013-06-02 Kalvelių girininkijoje Rukainių seniūnijoje iš 136 miško kvartale 3 sklype ir 168 miško kvartale 13 sklype (kuris yra netoli Kryžkalnio kaimo Vilniaus rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje) esančios poilsiavietės pavogta beveik visa įranga. Minėti miško kvartalai ir sklypai ribojasi tarpusavyje. Į įvykio vietą buvo iškviesti Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai. 2013-06-02 apie 12.00 val. Kalvelių girininkijos eigulys H. O., važiuodamas pro poilsiavietę „Svyruolėlė“ pastebėjo, kad iš poilsiavietės pavogta beveik visa jos įranga: iš 136 miško kvartalo 3 sklypo pavogti du stalai su suoliukais; iš 168 miško kvartalo 13 sklypo pavogta vienas suolas su atlošu, vienas stalas su suoliukais ir pavėsinės stalas su suoliukais nupjovus ir numetus pavėsinės stogą. Pavogto įrangos vertė - 4126, 02 Lt (t. I, b. l. 7);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti 21 km kelio nuo Kryžkelio k. link Minsko pl. Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, matomas takelis vedantis link šaltinio, po kairę takelio pusę ant žolės yra keturi taškai, įdubimai. Toliau – už šaltinėlio, praėjus tiltą, po dešinę pusę ant žolės matomi keturi įdubimai. Paėjus tiesiai 50 metrų, miške guli medinė konstrukcija (stogelis nuo vasarinės pavėsinės dengtas lentomis, kuris nupjautas guli ant šono) (t.I, b. l. 21-22);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Tarpkalnio g. 30, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra kiemas, esantis Tarpkalnio g. 30, Vilniuje, kieme yra dviejų aukštų namas. Namo kairėje yra medinis ūkinis pastatas, padarytas iš lentų, už kurio stovi rudos spalvos medinis stalas su dviem suolais, apie 2,53 m ilgio, 70 cm pločio ir 70 cm aukščio. Stalviršis yra sukaltas iš trijų lentų ir prikaltas prie 10 rąstų, iš kurių padarytos kojos. Suolų ilgis apie 2,50 m, jie yra su atlošais. Sėdimoji dalis padarytas iš per pusę perpjauto rasto, o atlošas – lenta padaryta iš lentos. Suolo kojos yra padarytos iš šešių rąstų. Bendras stalo su suolais plotis yra 2,30 m. (t. I, b. l. 23-25);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Riešutų g. 4, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad kiemas yra aptvertas tvora, įėjus pro vartelius stovi rudos spalvos namas, namo dešinėje pusėje prie įėjimo stovi rudos spalvos stalas ir du apie 2,5 m stalai. Namas yra medinis, vieno aukšto. Stalas yra 65 cm pločio, 2,5 m ilgio, sukaltas iš šešių lentų, bendras plotis su suolais yra 2,30 m. Stalviršis prikaltas prie dviejų kojų padarytų iš 10 rąstų. Suolai padaryti iš dviejų pusiau perpjautų rąstų, o atlošai padaryti iš dviejų lentų, jų ilgis yra 2,50 cm. Suolo atlošas prikaltas prie dviejų stačiai pastatytų rąstų, suolų aukštis apie 70 cm. (t. I, b. l. 27-29);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ribiškių take 32, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad važiuojant Ribiškių tako gatve, ties 32 namu yra įvažiavimas į kiemą, kuriame stovi vieno aukšto mūrinis namas su mansarda. Namo dešinėje pusėje yra įėjimas į namą. Šalia įėjimo stovi stalas su suolu, jie mediniai, rudos spalvos. Prie įvažiavimo po dešinę pusę stovi ūkinis pastatas, prie jo įėjimo stovi medinis rudos spalvos suolas. Minėti daiktai yra apie 2,50 m ilgio, apie 70 cm aukščio. Stalas su suolu, stovintys prie namo, yra bendro 2,30 m pločio. Stalas yra padarytas iš šešių lentų, kurios prikaltos prie dešimt rąstų, iš kurių padarytos kojos. Suolas padarytas iš dviejų lentų, kurios prikaltos prie šešių rąstų, iš kurių padarytos kojos. Atrama padaryta iš lentos, kuri prikalta prie dviejų stačiai pastatytų rąstų (t. I, b. l. 31-33);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Sparno g. 13, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad įvažiavus į Sparno g., važiuojant didėjančios namų numeracijos kryptimis, po dešinę matomas namas, esantis Sparno g. 13. Namas yra medinis, su dviem įėjimais iš kelio pusės. Žiūrint į namą iš gatvės pusės, po kairę pusę stovi pavėsinė, už jos toliau – pirtelė, po kurios pastoge stovi stalas sukaltas iš dviejų lentų ant dviejų kojų, kojos padarytos iš penkių horizontaliai sukaltų rąstų. Stalo ilgis 2,50 m, plotis 57 cm. Suolai padaryti iš per pusę perpjautų rąstų, kurie prikalti prie šešių horizontaliai sukaltų rąstų. Suolai ir stalas yra natūralaus medžio spalvos (t. I, b. l. 34-37).

2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kurią padarę kartu su J. K. (t. I, b. l. 129-131).

VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ teismui pateikė prašymą ‚Dėl atisakymo nuo civilinio ieškinio“, kuriame nurodoma, kad patikrinus archyvinius duomenis nustatyta, kad VĮ „Vilniaus miškų urėdijai“ žala atlyginta visiškai.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su A. P., iš miško masyvo pagrobė VĮ „Vilniaus miškų urėdiją“ priklausantį 1191,95 eurų vertės turtą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. K. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, civilinio ieškovo atstovų paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

BPK 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus kai asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad 2014 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį J. K. atžvilgiu dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad J. K. Lietuvai perduotas 2017 m. gegužės 18 d. Nors J. K. Lietuvai nebuvo perduotas dėl iki perdavimo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis tiek žodžiu, tiek raštu pareiškė, kad laisva valia sutinka būti teisiamas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad baudžiamasis persekiojimas J. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, atitinka teisėtumo reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad J. K. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Teismas pažymi, kad aplinkybė – veiką padarė recidyvistas – kaip atsakomybę sunkinanti baudžiamajame įstatyme įtvirtinta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu XII-1554, t. y. jau po šios veikos padarymo, todėl ji, kaip J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nelaikytina (BK 3 straipsnis). J. K. atsakomybę pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas J. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta nuosavybei, pagrobtas visuomeninės paskirties turtas. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, buvo pasilėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, tačiau šioje byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant mažesnį, nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl BK 64¹ straipsnio pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ teismui pateikė prašymą ‚Dėl atisakymo nuo civilinio ieškinio“, kuriame nurodoma, kad patikrinus archyvinius duomenis nustatyta, kad VĮ „Vilniaus miškų urėdijai“ žala atlyginta visiškai, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t.,b. l. 158-159) paskelbus nuosprendį palinktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis, 304 – 308 straipsniais,

nusprendė:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. K. 20 parų areštą.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti po nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam J. K. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.