Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rosita Patackienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-562/2014

Teisėjas Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03231-2013-0

2014 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. R. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme. BK 64 str. 1 ir 2 dalių bei BK 65 str. 2 d. pagrindu K. R. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, be to, paskirta bausmė BK 63 str. 1 ir 4 dalių pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 25 Minimalių gyvenimo lygių (3250 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme. BK 64 str. 1 ir 2 dalių bei BK 65 str. 2 d. pagrindu V. K. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 25 Minimalių gyvenimo lygių (3250 Lt) dydžio bauda.

Nuspręsta bausmės pradžią nuteistiesiems skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant jiems kardomąsias priemones suėmimą.

Į atliktos bausmės laiką V. K., K. R. įskaitytas jų sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. ir V. K. nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. už tai, kad jie, panaudoję fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2013-09-07, apie 16.40 val., po Žaliuoju tiltu, Vilniuje, prie Neries upės, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė krantinėje sėdėjusį A. S., tai yra V. K., sugriebęs nukentėjusįjį už galvos, pargriovė pastarąjį ant žemės ir prispaudė, o K. R. laikė nukentėjusiojo koją ir ranką, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, po ko V. K. nuo nukentėjusiojo kaklo nutraukė fotoaparatą „NIKON“ D3100, kurio vertė 1 640 Lt, su objektyvu „Super Paragon“, kurio vertė 250 Lt. Kaltinamieji savo veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. S., padarydami jam poodines taškinės kraujosruvas smakro dešinėje pusėje apatinėje dalyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaklo nugariniame paviršiuje dešinėje pusėje bei pasikėsino pagrobti pastarojo 1 890 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausiusių aplinkybių, nes pašalinis praeivis sulaikė ir atėmė iš V. K. rankų grobtąjį A. S. fotoaparatą su objektyvu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K., jo gynėjas advokatas Gytis Jonas Gutauskas, nuteistojo K. R. gynėja advokatė Eleonora Ada Unčiurienė prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų K. R. ir V. K. apeliaciniai skundai jų ribose atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl K. R. apeliacinio skundo.

Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su motina.

BK 180 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

K. R., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (plėšimą), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, K. R. kartu su V. K. atliko visus plėšimo požymius turinčius veiksmus ir jų kėsinimas nutrūko jau šalinantis iš įvykio vietos, dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1. b. l. 26-27). Reikia pažymėti, kad K. R. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, K. R. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 9 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 94-97, 103-124), apeliantas buvo baustas administracine tvarka 6 kartus (t. 1, b. l. 99-100), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 1, b. l. 92-93), K. R. Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1., b. l. 126). Pirmosios instancijos teismas nenustatė K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad nuteistasis K. R. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo K. R. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad K. R. buvo teistas 9 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad K. R. buvo 6 kartus baustas administracine tvarka, kad K. R. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, konstatuotina, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimas 4 metams. Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir vienintelė atitinka bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalių bei BK 65 str. 2 d. pagrindu K. R. paskirta bausmė pagrįstai visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, be to, paskirta bausmė BK 63 str. 1 ir 4 dalių pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu pagrįstai subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 25 Minimalių gyvenimo lygių (3250 Lt) dydžio bauda. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su motina, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti K. R. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo K. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl V. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, nurodo, kad jo atžvilgiu buvo paskirta per griežta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo visišką prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai vertino tik kaip dalinį prisipažinimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę neįvertino to, kad V. K. turi mažametį 10 mėnesių vaiką.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

V. K., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (plėšimą), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, V. K. kartu su K. R. atliko visus plėšimo požymius turinčius veiksmus ir jų kėsinimas nutrūko jau šalinantis iš įvykio vietos, dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1. b. l. 26-27). Pažymėtina, kad V. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nes V. K. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 8 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 40-44, 49-61), apeliantas buvo baustas administracine tvarka 7 kartus, daugiausia už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 1, b. l. 45-46), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 1, b. l. 37-38). Pirmosios instancijos teismas nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo visišką prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai vertino tik kaip dalinį prisipažinimą.

Teismų praktikoje aiškinama, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 1., b. l. 71), tačiau bylą nagrinėjant teisme V. K. iš dalies pakeitė savo parodymus, neigė naudojęs fizinį smurtą, t. y. pargriovęs ir prispaudęs nukentėjusįjį, nurodė, kad tik nuėmė ar nutraukė fotoaparatą nuo nukentėjusiojo (t. 2., b. l. 42-43), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka bylos medžiagą, baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas be pagrindo nenustatė šios V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Minėta, kad nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. K. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėms laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad V. K. buvo teistas 8 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, tai pat 7 kartus baustas administracine tvarka. V. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Taigi nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalių bei BK 65 str. 2 d. pagrindu V. K. paskirta bausmė pagrįstai visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 25 Minimalių gyvenimo lygių (3250 Lt) dydžio bauda. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis turi mažametį 10 mėnesių vaiką, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti V. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų K. R. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.