Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-06-28 · Civilinė byla Nr. e2-9629-769/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
e2-9629-769/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07175-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Atsakovas
B. G.
Civilinė byla Nr. e2-9629-769/2017Proceso Nr. 2-06-3-07175-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.2.; 2.6.1.3.6.; 2.6.11.5.; 3.2.6.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui B. G. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nust a t ė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 3367,73 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., 144,27 Eur delspinigių, iš viso 3512 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 153 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3d.), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su Klaipėdos miesto savivaldybe pagrindu valdo atsakovas. Ieškovė butui, kuriame gyvena atsakovas, tiekia šilumos energiją, tačiau atsakovas nemokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektą šilumos energiją sudaro 3367,73 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Ieškovė prašo priteisti 3367,73 Eur skolą, nurodydama, kad šią sumą sudaro skola už tiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina 3367,73 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 144,27 Eur delspinigių, nurodydama, kad delspinigius skaičiuoja ieškinio senaties termino ribose, t.y. už 180 dienų taikant 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tarp šalių yra sudaryta rašytinė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, kurioje numatyta, kad delspinigius ieškovė skaičiuoja LR Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl paskaičiuoti 144,27 Eur delspinigiai ieškovei priteistini.

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo

priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 79 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas advokato parengtas ieškinys yra tipinis, byla nėra sudėtinga, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, ieškovė pasirinko būti atstovaujama profesionalaus teisininko, nepaisant to, kad pati turi įmonėje dirbančius teisininkus, kurie gali paruošti nesudėtingus procesinius dokumentus, pagrindo išvadai, kad 74 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Klaipėdos apygardos teismas dar 2012 metais analogiškoje civilinėje byloje (Nr.2A-735-625/2012) pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį nurodė: „ ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovas“. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau nurodytu Teismų įstatymo straipsniu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą nepriteistinos iš atsakovo. Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Iš atsakovo ieškovei priteistina 79 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, adr. Danės g. 8, Klaipėda, į. k. 140249252, a. s. Nr. LT64 7300 0100 0007 3788, banke AB Swedbank, iš atsakovo B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3367,73 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt septyni Eur 73 ct) skolos, 144,27 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi Eur 27 ct) delspinigių, 5 (penki) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 79 Eur (septyniasdešimt devyni Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Augustė