Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, neteistam, dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (BK redakcija iki 2013-07-02), 140 straipsnio 2 dalį (BK redakcija po 2013-07-02), 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2013-03-27 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą I. J., o būtent: žodinio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam I. J. ne mažiau dešimties kartų į galvą, po to žarstekliu sudavė nukentėjusiajam I. J. ne mažiau trijų kartų į kairę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajam I. J. kairio stipinkaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam I. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio stipinkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, M. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - mamą V. M., o būtent: 2013-05-05 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su mama V. M., tyčia spyrė nukentėjusiajai V. M. ne mažiau penkių kartų į kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.

Be to, M. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - seserį R. J., o būtent: 2013-11-03 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) tyčia spyrė R. J. vieną kartą į šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.

Be to, M. M. 2013-11-03 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti mamą V. M., o būtent: smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - mamą V. M., pastumdamas savo mamą V. M., išsakė žodžius mamai V. M. „man vienodai kiek gausiu, tuoj pasiimsiu peilį ir subadysiu“, taip pagrasindamas ją nužudyti, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nukentėjusioji V. M. teisme parodė, kad 2013-03-27 sūnus paprašė kavos ir cigarečių. M. M. vaistų nebegėrė, nes jie nepadeda. Gydytojai jam kelis kartus keitė vaistus, bet vis tiek vaistai nepadeda. Jam nuo cigarečių ir nuo kavos pasidaro blogai. I. pats kaltas, gėrė su jaunimu. Buvo M. draugo gimtadienis, I. gėrė kartu. R. atbėgo jos kviesti, nes sakė, kad M. muša tėtę. I. buvo visas kruvinas, ji iškvietė greitąją. Jai sakė, kad jaunimui pasakė negražų žodį, už tai jį pradėjo mušti. Visas jo veidas buvo mėlynas, smegenų sutrenkimas ir lūžusi ranka. Dar M. davė su žarstekliu. Žarsteklis buvo koridoriuje, o mušė kambaryje. M. mušė I., o kiti juokėsi. Ji to negirdėjo, jai pasakojo. Buvo du draugai, M. ir I.. Ją pakvietė tik tada, kai jau smarkiai mušė. Draugai buvo kaimynės anūkai, vienas jų tikriausiai pilnametis, o kitas dar ne. M. gėrė alaus, nedaug, bet buvo apsvaigęs. Viskas galėjo būti kovo 27 d. Po įvykio M. pasakojo, kad I. negražiai pasakė, sakė „čiulpti tą daiktą“, dėl to ir mušė. Su I. nekalbėjo, po įvykio su juo nebegyvena. Dukra jį lankė ligoninėje. I. matė ligoninėje prieš du mėnesius, bet jis su ja nekalba. Nematė paties mušimo, žino tik iš pasakojimo. Paskutinius smūgius matė. Kaimynės anūkai mokosi mokykloje prie (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, D. ir D. K.. Dar buvo R. draugas L.. Gegužės mėn. irgi ją mušė. Kaimynai mato, kaip dažnai ją muša, viską degina, spardo, jam niekas, kas blizga nepatinka. Tiksliai nepamena, kas buvo gegužės 5 d., ją spardė virtuvėje. Per naktį rūkė, išėjo į lauką, parėjo namo. Kaimynė savo darže rado jos peilį. Kažko paklausė M. M., tai spyrė jai. Jos draugui spyrė dėl to, kad ją užstojo. Spyrė kelis kartus, bet pataikė tik 2 kartus. Visur spardė. Į ją įspyrė 2 kartus. Sužalojimų nebuvo, tik skaudu, kad vaikas ant jos taip puola. Jos draugas matė įvykį, bet tik jo pabaigą. R. girdėjo įvykį. Ji viena buvo virtuvėje. Spyrė jai į kairį šoną. Jai spyrė kelis kartus, bet pataikė tik du. Buvo beveik blaivi, tik išgėrusi sidro. Ikiteisminio tyrimo metu negerai pasakė, gal suklydo, nes buvo išsigandusi. Spyrė jai 3 kartus, pataikė du kartus smarkiai ir vieną kartą truputį. M. buvo blaivus, tik gėręs daug kavos ir rūkęs. Jis buvo išėjęs į lauką, gal ir gėrė, nežino. Jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, pradėjo visas drebėti ir ant jos puolė. Nuo spyrių buvo vos nubrozdinta, į medikus nesikreipė. Viskas vyko virtuvėje (duomenys neskelbtini). Dukra ir jos draugas girdėjo konfliktą, bet nematė. Atbėgęs draugas jau nieko nebematė. Kambaryje jos nemušė. Kitą kartą spardė ją kambaryje, viską matė R.. Dabar gyvena su draugu V. K.. Jie gyvena kartu, bet jis išvažiuoja dirbti. Dabar yra grįžęs, bus kokią savaitę. Nepamena lapkričio 3 d. įvykių. Daug jų buvo. Sūnus po truputį nuolat smurtauja. R. atsisėdo ant jo lovos, M. liepė išeiti, bet R. neklausė. Tuomet M. spyrė R.i. Ji įvykio nematė, jai pasakojo. R. verkė, jai skaudėjo. R. pradėjo šaukti, kad ją užstotų. Ji kvietė greitąją pagalbą, o ši iškvietė policiją. Marijų bandė raminti, bet visuomet tokiu atveju kviečia greitąją pagalbą ir policiją, nes jis pabėga. Jis visuomet sako „dusk nachui“. Grasinimų iš jo sulaukia nuolat, gal juokais, nežino. Virtuvėje peilis buvo ant stalo. Pasakė, kad norėtų sėsti į kalėjimą. Paklausus, kaip jis ten papultų, pasakė, kad ją subadytų ir sėstų. Po to pasakė, kad juokauja. Ji išsigando, nes jis būna agresyvus. Neseniai padarė nusikaltimą būdamas ligoninėje. Kai jai grasino, tai tik stumdė. Jai sunku atsiminti, sunku kalbėti apie savo vaiką, nenori, kad jį išvežtų. Jo žodžiai ir buvo tokie, kaip parašyta nutarime. Jai pirmą kartą su peiliu grasino, jinai juto baimę. Gal R. buvo kartu, nepamena. Nenori, kad jį išvežtų, bet ir namie bijo, kad pasiliktų.

Nukentėjusioji R. J. teisme parodė, kad M. M. yra jos brolis. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Kovo 27 dienos nepamena. I. J. tuo metu gyveno su ja, ji nukentėjo nuo M. M.. I. gėrė kartu su M. ir jo draugais, kažką pasakė ir M. jį primušė. I. irgi gėrė. M. sudavė daug smūgių, kumščiu trenkė į veidą. Turbūt tik rankomis, gerai nepamena. Nežino, ar naudojo kokį nors daiktą smūgiams suduoti. M. nebuvo blaivus. Kas vyko, matė visi, D. K. irgi matė. Jis nieko nedarė, tik sėdėjo ir žiūrėjo. Žarsteklį namie turi, jis buvo paimtas. M. paėmė ir trenkė I., lūžo ranka. Žarstekliu buvo suduota ranka, nežino, kiek smūgių. Ji kvietė mamą, kuri ėjo į kambarį raminti. D. K. irgi matė kas vyko. Abu K. nieko nedarė, tik žiūrėjo. Gegužės mėn. matė smurtavimą prieš mamą. Mama pasiūlė M. valgyti ir jis trenkė mamai. Tikslios datos nepamena. Trenkė jai, nes pasiūlė valgyti. Jis spyrė, tik nežino kiek kartų. Buvo keletas smūgių. Mamai skaudėjo, bet į medikus nesikreipė. M. buvo blaivus. Ji irgi yra nukentėjusi nuo M.. Atsisėsdavo ant lovos ir jai trenkdavo. Daugiau tokių atvejų buvo. 2013 m. lapkričio mėn. M. jai spyrė, tik nepamena kada. Buvo vienas spyris, į medikus nesikreipė, jai skaudėjo. Spyrė į koją ir trenkė kumščiu į veidą. Kai jis smurtaudavo, ne kiekvieną kartą kviesdavo policiją. Yra spyręs į dešinį šoną. Gali būti, kad ji maišo atvejus. Tą kartą jai kumščiu netrenkė. Jai skaudėjo. Kodėl jai trenkė, nežino. Niekas to nematė. Mama buvo virtuvėje, ji tik girdėjo. Pasakė mamai, ji iškvietė policiją, nes su juo yra neįmanoma kalbėtis. Buvo incidentas su peiliu. Peilis buvo padėtas virtuvėje, grasino mamai, kad ją papjaus. Mama išsigando, buvo pagrindas manyti, kad taip padarys. Policiją iškvietė po to. Peilio į rankas M. paėmęs nebuvo. Fizinės prievartos gal nenaudojo, nepamena. Ji tą konfliktą girdėjo. Namie tuo metu buvo V. K., jis šiek tiek M. sulaikė. Kai jai spyrė, V. nematė, bet incidentą su peiliu – matė. Kai M. spyrė mamai, V. K. buvo namie, viską matė. Iš pradžių nieko nesakė, po to pagavo M., sulaikė. M. dabar ligoninėje, lanko jį ir bendrauja.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad kai M. M. išleisdavo iš ligoninės, M. M. būdavo normalus, po to užeidavo priepuoliai, puldavo ant R.. 2013-05-05 vyko konfliktas, M. M. prašė rūkyti, jei neduodi rūkyti, tuomet M. M. su rankomis mušdavo, jis užstodavo V.. V. fizinis skausmas buvo sukeltas. Nuolat M. M. reikalauja rūkyti, kolioja mamą. M. paprašė mamos kažko, po to trenkė jai, po to sesei. Jis buvo kitame kambaryje. R. atbėgo, pasakė, kad M. trenkė jai, verkė, jis puolė gelbėti. R.i skaudėjo, nes verkė. Kai buvo suduota dukrai, V. skambino policijai, bėgo pagalbos pas kaimynus. M. koliojosi „tu man ne mama, tu šiukšlė“. Nežino, ar grasino, jis nuolat koliojasi. Apie peilį žino tiek, kad žaisliukams pilvus išpjaudavo. Vieną kartą matė, kad M. mušė V.. Matė, kaip koja spyrė į petį, krūtinės dešinę pusę. Daugiau spirti neleido, užstojo V.. Ji mama, nelabai ką sako sūnui dėl to, kad smurtauja. Nežino ar įspyrė, matė tik vieną smūgį. Gal ir daugiau būdavo kartų, kai smurtauja. M. nėra labai aukštas, koja spyrė V. į petį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. J. davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad 2013-03-27 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) jis gėrė alkoholinius gėrimus su M. M., su kuriuo sukonfliktavo, dėl ko M. M. sudavė jam apie dešimt smūgių į galvą ir paėmęs žarsteklį tris kartus juo sudavė į kairę ranką. Jam labai skaudėjo. Taip pat parodė, kad jis atleidžia M. M., pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš (1t. 28, 29-31 b. l.).

Tai, jog M. M. padarė įstatymo uždraustas veikas be teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojo V. K. parodymų, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Nukentėjusiojo I. J. 2013-04-05 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2013-03-27 apie 19.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini) M. M. jį sumušė, suduodamas į galvą, žarstekliu trenkdamas į ranką (1 t. 11 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2013-04-29 specialisto išvadoje Nr. G 483/13(04) nustatyta, kad I. J. padaryti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir kairį dilbį. I. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (18 b. l.).

Nukentėjusiosios V. M. 2013-05-05 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2013-05-05 apie 17.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. M. žodinio konflikto su ja metu tyčia spyrė jai į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t. 40 b. l.).

2013-05-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė (1 t. 43-45 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1- ojo būrio vyresniojo patrulio V. V. 2013-05-05 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad policiją kvietė V. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. M. neblaivus sūnus M. M. sumušė motiną: spyrė keletą kartų į pilvą ir sudavė ranka į petį. Pilvo srityje matosi nubrozdinimai. Atvykus pareigūnams, V. M. verkė, jai nustatytas 0,74 promilių girtumas, M. M. nustatytas 1,81 promilių girtumas (1t. 46-48 b. l.).

Nukentėjusiosios V. M. 2013-11-03 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2013-11-03 apie 16.00 val. būnant namuose, (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. M. be aiškios priežasties spyrė savo seseriai R. J. vieną kartą į dešinį šoną. Ji bandė sūnų raminti, bet jis pagrasino, kad paims peilį ir ją nužudys (1t. 88 b. l.).

2013-11-03 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 90-95 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2- ojo būrio vyresniojo patrulio I. M. 2013-11-03 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad policiją kvietė V. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. M. blaivus sūnus M. M. elgėsi agresyviai, grasino nužudyti motiną, seseriai R. J. spyrė į nugarą (1 t. 97-99 b. l.).

Nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad M. M. 2013-03-27 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą I. J., o būtent: tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam I. J. ne mažiau dešimties kartų į galvą, po to žarstekliu sudavė nukentėjusiajam I. J. ne mažiau trijų kartų į kairę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajam I. J. kairio stipinkaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam I. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokias aplinkybes nurodė nukentėjusysis I. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji R. J., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu, ir nukentėjusioji V. M.. Atsižvelgiant į tai, kad I. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų M. M. įvykdyta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teisme tiriant bylos aplinkybes, buvo nustatyta ir tai, kad M. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - mamą V. M., o būtent: 2013-05-05 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su mama V. M. tyčia spyrė nukentėjusiajai V. M. ne mažiau penkių kartų į kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą. Nukentėjusioji V. M., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog girtas sūnus M. M. spyrė jai ne mažiau penkių kartų į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas V. V., kuris surašė tarnybinį pranešimą, bei nukentėjusioji R. J.. Esant tokioms aplinkybėms, M. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BK redakcija iki 2013-07-02).

Nagrinėjant bylą, buvo nustatyta ir tai, kad M. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - seserį R. J., o būtent: 2013-11-03 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė R. J. vieną kartą į šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji R. J., kuri parodė, kad nukentėjo nuo M. M., nes jis jai spyrė vieną kartą į šoną, po ko jai skaudėjo. Be to, tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji V. M. bei liudytojas V. K., kurie buvo apklausti teisme. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teigti, kad M. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnį 2 dalį (BK redakcija po 2013-07-02).

Tiriant bylą, buvo nustatyta ir tai, kad M. M. 2013-11-03 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti mamą V. M., o būtent: smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - mamą V. M., pastumdamas savo mamą V. M., išsakė žodžius mamai V. M. „man vienodai kiek gausiu, tuoj pasiimsiu peilį ir subadysiu“, taip pagrasindamas ją nužudyti, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisme apklausta nukentėjusioji nurodė, jog ji išsigando, nes M. M. buvo agresyvus, netoli buvo peilis. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad M. M. grasinimai buvo lydimi ir fizinio smurto naudojimu, kas taip pat leidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, jog grasinimas galėjo būti įvykdytas. Esant tokių aplinkybių visumai M. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

2013-12-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi įtariamajam M. M. paskirta teismo ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė (1 t. 172-173 b. l.).

Iš 2014-06-02 ekspertizės akto Nr. 86 TPK-102/2014 matyti, kad apibendrinus turimus duomenis, galima konstatuoti, kad tiriamasis M. M. psichiatrų stebimas nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, kuomet grįžus iš Anglijos, išryškėjo užvaldymo kliedesys, vėliau atsirado klausos haliucinacijos, baimė, miego sutrikimai, agresyvus, neprognozuojamas elgesys. Įvertinus tai, kad klinikiniame vaizde dominuoja kliedėjimo idėjos, klausos haliucinacijos, mąstymo sutrikimai, nustatyta paranoidinės šizofrenijos diagnozė, tiriamasis 15 kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje, ligos remisijos buvo trumpos, nepilnavertės, tarpstacionariniu periodu jis medikamentų nenaudodavo, piktnaudžiavo alkoholiu, į stacionarą dažnai būdavo pristatomas iš prekybos centrų policijos pareigūnų, būdamas psichozės būklėje. Psichologinio tyrimo duomenimis, tiriamajam būdingi specifiniai mąstymo operacinės dalies sutrikimo požymiai - mąstymo daugiaplaniškumas ir nevientisumas, kurie dalinai gali apriboti jo galimybes realybės vertinimui, o priimti sprendimai ir interpretacijos gali būti nulemti subjektyvių, aplinkiniams sunkiai suvokiamų nuostatų, gali trukdyti bendrą santykių ar reiškinių suvokimą, adekvatų savo ribų pajautimą. Ekspertizės metu konstatuojami pakitimai emocijų, mąstymo, valios sferose, kritikos nebuvimas socialiai pavojingų veiksmų atžvilgiu. Tiriamajam M. M. nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. M. M. nusikaltimo padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir jų negalėjo valdyti. M. M. šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir jų negali teisingai valdyti. M. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija. M. M. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. M. M. nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir negali duoti teisingų parodymų (l t. 178-180 b. l).

Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. paaiškino, kad M. M. nuo 2013 metų yra paranoidinė šizofrenija, 12 kartų yra gydytas Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Gydomas stacionare nebūdavo gydomas ilgai. Jo elgesį taip pat įtakoja alkoholis. Įvykio metu negalėjo suprasti ir valdyti savo elgesio. M. M. ir šiuo metu serga, tai yra lėtinis psichikos sutrikimas. Nerekomenduoja jo kviesti į teismo posėdį, nes nesugeba būti pilnaverčiu teismo posėdžio dalyviu. Rekomenduojama taikyti priverčiamąjį stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichiatrijos ligoninėje, nes manoma, jog ambulatorinio gydymo nepakanka, elgesys yra agresyvus, pilnavertiškai nesigydo, reikalingas ilgalaikis gydymas. M. M. smurtauja šeimoje, todėl rekomenduoja stacionarinį stebėjimą. Tai lėtinis psichikos sutrikimas, todėl nuolat būna blogai, remisijos nebuvo, visais atvejais negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu jis yra gydomas Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, tačiau gali būti bet kada išrašytas. Mama mini, kad būklė blogėja, todėl rekomenduoja gydytis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

M. M. šių veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikų pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties M. M. yra pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str.). Todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad M. M. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 36-37, 74,75 b. l.), naikintina nuo nutarties paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,

nutaria:

M. M. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija iki 2013-07-02), 140 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija po 2013-07-02), 145 straipsnio 1 dalyje.

M. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.