Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-31 · Administracinė byla Nr. AS-143-274-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-31
Bylos Nr.
AS-143-274-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
D. Z.
Administracinė byla Nr. AS11 – 274/2007Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo 702 – osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 702 – oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 30-48 ,,Dėl sklypų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti šio įsakymo galiojimą bei uždrausti atsakovui išduoti tretiesiems asmenims projektavimo sąlygų sąvadus ir leidimus statybai, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla.

Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. vasario 16 d. (valstybinės šventės diena) valstybinės reikšmės miško teritorijoje, kurioje pagal ginčijamą detalųjį planą planuojama tiesti gatvę, neturint leidimo, buvo pradėti pjauti medžiai, tačiau iškvietus policiją medžių pjovimas buvo sustabdytas, o pjovėjai pabėgo. Teigė, kad atsakovas gali bet kuriuo momentu išduoti leidimą statyboms miško teritorijoje, todėl, kaip matyti iš jau įvykusio fakto, iškilo reali grėsmė, kad bet kada gali būti sunaikinti esami želdynai, iškirsti medžiai, nustumtas ir išvežtas augalinis grunto sluoksnis, pradėti sandėliuoti dideli kiekiai statybinių medžiagų gatvei tiesti ir statiniams statyti, sunaikintas kraštovaizdis, parkas, reljefas. Pažymėjo, jog teigiamo teismo sprendimo atveju tektų naikinti nutiestą gatvę, griauti pastatytus namus, iš naujo atvežti išvežtą augalinį gruntą, atsodinti želdynus, o nukirstų brandžių vertingų medžių jau nebepavyktų atsodinti, taip pat nepavyktų atkurti kraštovaizdžio, todėl atkurti iki teisės pažeidimo (ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo) buvusią padėtį, vykdant teismo sprendimą, taptų neįmanoma.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą patenkino ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 30-48 galiojimą ir uždraudė atsakovui, vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintu detaliuoju planu, išduoti tretiesiems asmenims projektavimo sąlygų sąvadus ir leidimus statybai, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsniu, pažymėjo, kad esminis kriterijus sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą yra teismo sprendimo įvykdymo galimybės. Sąlyga taikyti užtikrinimą yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais, gamtiniais ištekliais ir pan.). Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus motyvus, konstatavo, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos, nes jų netaikius teismo sprendimo vykdymas gali ženkliai pasunkėti. Tai siejama su aplinkybe, jog sklypuose, kurių detalusis planas patvirtintas ginčijamu įsakymu, iki bylos išnagrinėjimo gali būti pradėtos statybos, dėl to grąžinti sklypus į ankstesnę padėtį būtų labai sudėtinga arba net neįmanoma. Akivaizdu, kad pradėjus statybas ar statybos ruošos darbus grąžinimas į pradinę padėtį būtų komplikuotas: reikėtų likviduoti pradėtus statybos objektus, į kurių projektavimą ir statybą jau būtų investuota nemažai lėšų, o atkurti sklypų gamtinę aplinką, kraštovaizdį turbūt būtų neįmanoma (atsodinti iškirstus brandžius medžius, želdynus ir pan.).

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Detaliojo plano sprendiniai nenumato želdynų sunaikinimo, augalinio sluoksnio išvežimo, statybinių medžiagų sandėliavimo arba kraštovaizdžio sunaikinimo. Tokie pareiškėjo teiginiai neturi jokio realaus pagrindo. Pareiškėjas klaidina teismą, kad detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje yra miško žemė ir kad šioje teritorijoje buvo sunaikinti medžiai.

2. Pareiškėjo argumentai nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik išreiškia jo poziciją dėl detaliojo plano teisėtumo, o tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

3. Medžiai, želdiniai, gruntas ir kt. dalykai, kuriuos nuo statybų siekia apsaugoti pareiškėjas, yra trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra ribojamos savininko teisės.

4. Neaišku, kokią įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms turės detaliojo plano galiojimo stabdymas ir draudimas atlikti veiksmus. Teismui panaikinus detalųjį planą, pareiškėjas jokių teisių į šiuo planu patvirtintą teritoriją neįgytų.

5. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, šios priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams.

6. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-424/2006, kurioje reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikytos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo argumentai yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą. Teiginiai apie statybų tikimybę, želdinių, medžių ir kitų objektų niokojimą yra abstraktūs, nepagrįsti įrodymais, remiasi prielaidomis. Pagal ginčijamą sprendimą visi medžiai turi būti išsaugoti, nenumatytas želdynų sunaikinimas, augalinio sluoksnio išvežimas, statybinių medžiagų sandėliavimas ar kraštovaizdžio sunaikinimas. Suplanuotoje teritorijoje nėra saugomų kraštovaizdžio objektų, valstybinės reikšmės miško. Neturėdami leidimo medžius kirto su ginčijamo detaliojo plano rengėjais nesusiję asmenys, neaišku, kokioje konkrečioje teritorijoje buvo kertami medžiai. Fotonuotraukose užfiksuota kita teritorija. Pareiškėjo nurodyta gatvė yra suplanuota ne skundžiamu detaliuoju planu, o žymiai anksčiau. Pats detalusis planas savaime nesuteikia teisės nei kirsti medžių, nei tiesti gatvių, nei atlikti kitų darbų be atitinkamų leidimų išdavimo.

2. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, pakartotinai kelia iš esmės jau išspręstą ginčą, nepagrįstai reikalaudamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-424/2006).

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Ginčijamu sprendimu numatyta sunaikinti keliasdešimt medžių (į(pri)važiavimui įrengti), suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė (iškasus duobę perteklinis gruntas turės būti išvežtas). Suplanuotos teritorijos dalyje yra miškas, pjaunami medžiai. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų sudaromos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl administracinių aktų nuginčijimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad patirs didelius nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS6-424/2006 netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes byloje nebuvo įrodymų apie medžių kirtimą ir apie rengiamą naują detalųjį planą, kuriame numatytas beveik visų medžių iškirtimas.

3. Ginčijamuoju detaliuoju planu buvo pažeistos jo ir narių teisės į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, teisė naudotis valstybinės reikšmės mišku, taip pat teisė teikti pasiūlymus, reikšti pastabas dėl planavimo sprendinių.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose suformavo praktiką, kad ginčijant detaliųjų planų teisėtumą taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-388/2006, 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-195/2006, 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-336/2006).

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Ginčijamu sprendimu numatyta sunaikinti keliasdešimt medžių (į(pri)važiavimui įrengti), suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė (iškasus duobę perteklinis gruntas turės būti išvežtas). Suplanuotos teritorijos dalyje yra miškas, pjaunami medžiai. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų sudaromos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl administracinių aktų nuginčijimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad patirs didelius nuostolius.

2. Kitoje byloje teismui panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones dėl ankstesnio detaliojo plano ginčijamoje teritorijoje buvo sudaryta galimybė atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui atlikti neteisėtus veiksmus patvirtinant šioje byloje skundžiamą detalųjį planą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-82/2007).

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose suformavo praktiką, kad ginčijant detaliųjų planų teisėtumą taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-388/2006, 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-195/2006, 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-336/2006).

4. Kreiptinasi į Konstitucinį Teismą, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1376 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ 4 punkto dalis, keičianti 60 schemą, prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai. Nutarimas negali pakeisti faktiškai esančio miško statuso.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirieji skundai tenkintini.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų (yra reali grėsmė) gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo iš esmės grindžia prielaidomis, kad įgyvendinant detaliojo plano sprendinius bus atlikti veiksmai, kurie trukdys įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Tačiau byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti (nenustatyta, kad medžius kirto su detaliojo plano rengėjais susiję asmenys).

Iš esmės taip pat nusprendė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS6-424/2006 ir 2007 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS8-82/2007.

Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl skundžiama teismo nutarties dalis naikintina, o pareiškėjo prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atskiruosius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties dalį panaikinti.

Pareiškėjo 702 – osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius