Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-10-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-16713-964/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-02
Bylos Nr.
e2YT-16713-964/2023
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00845-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
H. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. K.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-16713-964/2023Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00845-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.4.1.1; 2.4.1.2; 2.5.1; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.2 ; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. K..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas H. S. kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. S. priėmė savo brolio A. S. (mirusio (duomenys neskelbtini)), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis A. S., kuris iki mirties gyveno savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu po A. S. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbtini)). A. S. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Po jo mirties likusiu turtu, t.y. (duomenys neskelbtini), paveldėtais po motinos mirties, rūpinasi brolis H. S. (pareiškėjas). Pareiškėjas po savo brolio mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nors po A. S. mirties jo palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai pareiškėjas H. S. priėmė mirusio brolio palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti brolio palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises (po brolio mirties pareiškėjas (duomenys neskelbtini)). Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į A. S. palikimą, nėra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė H. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Širvintų skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei.

Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimo į H. S. pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Mirties liudijimas patvirtina, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centro“ Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad A. S. gyvenamąją vietą buvo deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – nevedęs, duomenų apie vaikus nėra; tėvas - J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); motina - J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). J. S. ir J. S. vaikai: H. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad po A. S., mirties (duomenys neskelbtini), į Širvintų 2-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po A. S. mirties palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų registre nėra registruota.

Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. S. vardu yra įregistruota: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad pareiškėjas H. S. po brolio A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti, kadangi po brolio mirties jo sodyboje pradėjo gyventi ir ją naudoti kaip savą (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu išreikšdamas valią jį priimti. Pareiškėjo H. S. palikimo faktinio valdymo niekas byloje neginčijo.

Byloje nėra duomenų, kad po A. S. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas H. S. po brolio A. S. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu A. S. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas H. S. priėmė palikimą po brolio A. S. mirties, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti (CPK 444 straipsnio2 dalies 8 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur. Jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo H. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė brolio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties bei įregistruoti palikimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB Luminor Banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) AB Swedbank; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė