Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3092-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e1-3092-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18643-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3092-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18643-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; (S) 1.2.25.6.; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pripažintas riboto pakaltinamumo būklėje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties dalis ir priimtas naujas sprendimas - pripažinti R. L. riboto pakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - taikymas nutrauktas),

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2020 m. gegužės 14 d., apie 20.41 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 15 d. apklaustas kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad jo psichikos sveikatos būklė yra bloga, serga psichikos ligomis, kokia - tiksliai pasakyti negali, turi psichikos sutrikimų, priklausomybę nuo alkoholio. Buvo registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2020 m. gegužės 14 d. jis atsikėlė anksti ryte ir žiūrėjo televizorių, daugiau nieko neatsimena ir negali patikslinti nieko apie įvykio aplinkybes, bet neatmeta galimybės, kad galėjo vairuoti transporto priemonę neblaivus. Kiekvieną dieną geria vaistus, kartais vartoja alkoholį - porą kartų į mėnesį. Mašiną jam dažnai duoda pažįstamas D., kadangi jam (R. L.) skauda kojas, sunku vaikščioti, su mašina geriau (b. l. 85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 10 d. apklaustas kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis vis dar nieko neatsimena, kas įvyko 2020 m. gegužės 14 d., tačiau jis pilnai pripažįsta, kad minėtą dieną vairavo automobilį. Jis įsidarbino ir iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi automobilį nuo 2016 ar 2017 metų. Tuo metu jis turėjo vairuotojo pažymėjimą. 2019 m. balandžio 23 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas ir jam buvo sustabdyta specialioji teisė vairuoti transporto priemonę, jis savo darbovietei to nepranešė ir toliau dirbo be vairuotojo pažymėjimo. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 105).

Be R. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų D. D., J. A. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 37, 41, 44,), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 8-10), Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo J. A. tarnybiniu pranešimu (b.l. 11), Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniu pranešimu (b.l. 12), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 13), alkotesterio rodmenų kvitais (b.l. 14), D. B. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 35), eismo įvykio vietos schema (b.l. 128) transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 16-18) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. L., 2020 m. gegužės 14 d., apie 20.41 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus R. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b.l. 132-137).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę R. L. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkaus girtumo laipsnio ribai – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – neteistas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas riboto pakaltinamumo būklėje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis) (b. l. 116-118), baustas administracine tvarka (b.l. 112-114), gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 57), Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, jog R. L. nagrinėjamų įvykių metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 72-77). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi, nurodė, jog turi psichikos sutrikimų, priklausomybę alkoholiui, dėl kurios buvo gydytas, nors nagrinėjamų įvykių metu R. L. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), priklausomybės sindromas. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant: 1) per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Realios arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. gegužės 14 d., 20.56 val., iki 2020 m. gegužės 15 d., 14.44 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 1 arešto parą (b.l. 79, 93).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. L. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, artimą sunkiam girtumo laipsniui (2,47 promilės), į tai, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones kaltinamajam jau buvo atimta, šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos – nuo 2020 m. gegužės 15 d.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo R. L. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nesant duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinojusi, kad jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2005 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. gegužės mėnesį buvo – 2900 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. L. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagrindų sumažinti išieškotiną iš kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais skirti R. L. intensyvią priežiūrą, įpareigojant: 1) per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. gegužės 14 d., 20.56 val., iki 2020 m. gegužės 15 d., 14.44 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 1 arešto parą

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. L. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2900 (du tūkstančius devynis šimtus) eurų.

R. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti R. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė