Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti su S. L., dirbanti pas ūkininką, gyvenanti Kelmės r., (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. D. 2011 m. kovo 26 d. apie 19 val., Kelmės r., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, buitinio konflikto metu vieną kartą peiliu įdurdama nukentėjusiajam S. L. į kairę šlaunį, padarė pastarajam kairės šlaunies durtinę žaizdą su šlauninės didžiosios venos sužalojimu, t. y. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. L..

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. D. kalta dėl tyčinio sunkaus savo sugyventinio sužalojimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusysis S. L. yra jos sugyventinis, su juo turi 21 metų dukrą, bet buvo laikotarpių, kai jie kartu negyveno, S. L. ji buvo išvariusi iš namų, nes pastarasis išgėręs yra labai agresyvus. Anksčiau yra buvusi sumušta nukentėjusiojo, niekur nesikreipė, policijoje to užfiksuota nėra, bet dėl girtavimo nukentėjusysis su įgaliotiniu turėjo reikalų. S. L. girtauja dažnai. Dabar santykiai su nukentėjusiuoju normalūs. 2011 m. kovo 26 d. S. L. į namus grįžo apie 19 val. išgėręs. Tuo metu ji miegojo išgėrusi vaistų, nes sirgo depresija. Prabudusi ji tylėjo, o S. L. pradėjo kabinėtis, kalbėti necenzūriniais žodžiais, keiktis, į kambarį, kuriame ji miegojo, atsinešė maisto, atsisėdo ant kitos lovos prie stalo ir valgė. Maistą S. L. pjaustė lenktiniu peiliu, keikėsi ir pasakė, kad paleis į ją televizorių, o paskui pasakė: „Ne, žiurke, aš tave užmušiu“. Iki tol ji visą laiką tylėjo, bet, kai S. L. pasakė, kad nudurs, ir atsistojęs užsimojo ant jos peiliu, ji iššoko iš lovos ir norėjo iš S. L. atimti peilį. Pamatęs, kad ji pašoko, S. L. vėl atsisėdo. Tačiau ji vis tiek norėjo atimti iš peilį. Tuo metu S. L. jau nebepuolė ant jos. Atsisėdęs S. L. peilį laikė sulenktoje rankoje, saujoje. Ji bandė peilį „išsukti“ iš S. L. rankos. Staiga S. L. pašoko ir pasakė, kad jam bėga. Tada ji pamatė žaizdą S. L. kairės šlaunies priekinėje pusėje, iš kurios bėgo kraujas. Peilio ji neatėmė, kur S. L. tą peilį padėjo, nematė. Tada tuojau pat ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bandė užveržti koją, tačiau S. L. neleido. Atvažiavusi greitoji išsivežė S. L.. Lankė nukentėjusįjį ligoninėje, prižiūrėjo.

Norėdama atimti peilį, ji neilgai grūmėsi su S. L., ji tik norėjo ištraukti peilį iš S. L. rankos. Peilis buvo S. L. rankoje, kai pastarasis buvo sužalotas. Ji pripažįsta savo kaltę, nes, kiek supranta, per ją buvo įdurta. Ji nenorėjo to padaryti, visada sakė, kad netyčia įdūrė. Ligonių kasai atlyginti ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo sutinka. Su nukentėjusiuoju S. L. susitaikė jau kitą rytą, norėtų, kad būtų atleista nuo bausmės.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2011 m. liepos 5 d. A. D. savo gyvenamojo namo kambaryje parodė sofą-lovą, ant kurios įvykio metu 2011 m. kovo 26 d. sėdėjo jos sugyventinis S. L. ir valgydamas rankoje laikė lenktinį peilį, paaiškino, kad ji ištraukė S. L. iš rankų peilį ir juo dūrė S. L. į kairę šlaunį ( 45–49 b. l.).

Nukentėjusysis S. L. parodė, kad su kaltinamąja jo santykiai yra geri, gyvena kaip šeimos nariai, jis pats kaltas, kad taip įvyko. Kai jis prisigeria, proto nebetenka, tampa agresyvus. 2011 m. kovo 26 d. namo jis grįžo apie 19 val. stipriai išgėręs, tai visų smulkmenų nelabai pamena. Tuo metu kaltinamoji miegojo vienoje sofoje-lovoje, o jis atsisėdo ant kitos sofos-lovos priešais ją ir prie stalo valgė, lenktiniu peiliu pjaustė maistą. Jis pradėjo ginčytis su kaltinamąja, norėjo televizorių į pastarąją paleisti, bet susilaikė. Gal kaltinamoji pasakė patylėti ar dar ką nors, o jam tiek ir tereikėjo. Jis pasakė „nusmeigsiu“ ir atsistojo rankoje laikydamas peilį. Nežino, ar tikrai būtų dūręs, ar tik gąsdino. Tada A. D. pašoko iš savo lovos, nutvėrė jam už rankos, jis atsisėdo. Kaltinamoji gal norėjo jam ranką išsukti ir tą peilį atimti. Kai kaltinamoji abiem rankomis pačiupo jam už riešo, peilio geležtė buvo nukreipta žemyn. Jis neatidavė peilio, traukė savo ranką iš kaltinamosios rankų, ir tada peilis įsmigo jam į kairę šlaunį, pradėjo bėgti kraujas. Jis peilį ant grindų numetė. Paskui A. D. paskambino greitajai medicinos pagalbai, atvažiavo greitoji ir jį išsivežė. Nežino, kodėl jam nustatė sunkų sveikatos sutrikdymą, jokio čia sunkumo – nuvežė, susiuvo, ir viskas. Ikiteisminio tyrimo metu neteisybė užrašyta, jis nesakė, kad A. D. paėmė peilį ir dūrė jam į šlaunį. Nebuvo A. D. ištraukusi jam iš rankų peilio. Jis neperskaitė protokolo, prašė, kad jam perskaitytų, bet neperskaitė. Pasirašė, nes pasakė, kad, jei nepasirašys, veš į Kelmę, uždarys ir jis sėdėsiąs, kol pasirašys. Viskas buvo jų namuose. Jis netgi bėgo iš namų, tai vienas policininkas stovėjo tarpdury, nutvėrė už rankos ir neišleido. Jokių pretenzijų A. D. jis neturi, dabar jau žaizda sugijo, jokių problemų dėl sveikatos neturi. Civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs. Jį reikia bausti, o A. D. yra nukentėjusioji, jei jis nebūtų parėjęs girtas ir pradėjęs pulti, viskas būtų buvę gerai. Kaltinamajai buvo ko jo bijoti. Anksčiau yra ją primušęs, peiliu ar kokiu kitu daiktu nėra puolęs. Su kaltinamąja A. D. jis susitaikė, jokių pretenzijų kaltinamajai jis neturėjo ir neturi, nes pats yra kaltas. Norėtų, kad kaltinamoji būtų atleista nuo atsakomybės.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. D. pateikė lenktinį peilį (14 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 699/11(04) nurodyta, kad S. L. nustatyta kairės šlaunies durtinė žaizda su šlauninės didžiosios venos sužalojimu. Sužalojimas griuviminei traumai nebūdingas, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (13 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. pG 77/11-699/11(04) nurodyta, kad S. L. nustatyta kairės šlaunies durtinė žaizda su šlauninės didžiosios venos sužalojimu galėjo būti padaryta A. D. pateiktu peiliu (17 b. l.).

Pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, kad A. D. šeima yra jos sugyventinis S. L., gim. (duomenys neskelbtini) (83 b. l.).

Spręsdamas kaltinamosios A. D. kaltės klausimą dėl jos šeimos nario, sugyventinio, sunkaus sužalojimo, teismas remiasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – pačios kaltinamosios A. D. ir nukentėjusiojo S. L. parodymais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga.

Remiantis kaltinamosios A. D. ir nukentėjusiojo S. L. parodymais byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 26 d. apie 19 val. tarpusavio konflikto metu nukentėjusiajam pagrasinus nudūrimu, kaltinamoji bandė atimti peilį iš nukentėjusiojo rankų ir grumtynių metu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo faktą nagrinėjamo įvykio metu patvirtina specialisto išvada Nr. G 699/11(04), kurioje nurodyta, kad S. L. nustatyta kairės šlaunies durtinė žaizda su šlauninės didžiosios venos sužalojimu galėjo būti padaryta įvykio metu, ir sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šių įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji A. D. savo veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. L.. Tai rodo priežastinį ryšį tarp kaltinamosios padarytos veikos ir nukentėjusiojo sužalojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. D. buvo kaltinama tyčiniu sunkiu savo šeimos nario S. L. sužalojimu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji A. D., viso proceso metu sutikdama su kaltinime išdėstytais jos padarytų veiksmų padariniais, nurodė, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo ir pastarajam peiliu įdūrė netyčia.

Iš tokių kaltinamosios teiginių yra aišku, kad ji nesutinka su jai inkriminuota kaltės forma – tyčia, ir pripažįsta atsiradusias pasekmes kaip savo neatsargaus bei nerūpestingo elgesio padarinį.

Tyčinis ir neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas baudžiamajame įstatyme (BK 135 ir 137 str.) apibūdinti materialiosiomis sudėtimis, nes būtinas jų požymis yra ir nusikalstami padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs BK 135 str. 1 d. numatytomis formomis. Todėl, remiantis BK 15, 16 str. nuostatomis, teismas turi išsiaiškinti kaltinamosios psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jos padarytais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu ir tų veiksmų padariniais, t. y. išsiaiškinti, kaip kaltinamoji įvykio metu suvokė BK 135 ir 137 str. 1 dalyse įtvirtintų sudėčių požymius ir kokios buvo jos valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių.

Analizuodamas kaltinamosios A. D. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės – turinį, teismas remiasi ne tik jos pačios, bet ir nukentėjusiojo S. L. parodymais nustatytomis bylos aplinkybėmis, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilusio žodinio kivirčo metu ir betarpiškai prieš S. L. sužalojimą pastarajam pagrasinus peiliu, kaltinamoji pašoko nuo sofos-lovos ir, stengdamasi atimti iš nukentėjusiojo rankos peilį, būtent tuo momentu nukentėjusiojo rankoje, kurią savo abiem rankom buvo suėmusi kaltinamoji, buvusiu peiliu įdūrė sėdinčiam nukentėjusiajam į kairę šlaunį.

Šie bylos duomenys nepatvirtina, kad bandydama atimti peilį iš savo sugyventinio S. L. kaltinamoji iš anksto numatė, kad sužalos nukentėjusįjį ir to siekė. Teismas atkreipia dėmesį ir į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, kad A. D. nusikaltimo padarymo metu galėjo būti paprastos psichologinės įtampos būsenos, sukeltos tikėtino situacinio streso. Tai, teismo nuomone, galėjo turėti įtakos kaltinamosios elgesiui veikos padarymo metu: neatsakingai vertinti situaciją ir jos sukeliamas pasekmes. Todėl, teismo nuomone, nukentėjusiojo sužalojimas nagrinėjamo įvykio metu buvo atsitiktinis kaltinamosios veikos padarinys.

Taigi byloje surinktų duomenų nepakanka įrodyti, kad kaltinamoji A. D. turėjo sumanymą sužaloti nukentėjusįjį, o jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Tačiau, teismo nuomone, kaltinamosios veiksmai atitinka neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo – požymius, kai kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Darydamas išvadą, kad kaltinamoji A. D. turėjo realią galimybę suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti S. L. sužalojimą kaip savo veikos padarinius, teismas remiasi bylos duomenimis apie kaltinamosios amžių veikos padarymo metu (46 m.), jos gebėjimą vertinti aplinką ir elgesį joje, t. y. jos gyvenimišką patirtį, kad pagal veikos padarymo aplinkybes ir asmenines savybes kaltinamoji galėjo ir turėjo numatyti, kad tokie padariniai atsiras, dėl to kaltinamoji turėjo pareigą būti atsargi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas kaltinamosios A. D. veiką perkvalifikuoja iš BK 135 str. 2 d. 3 p. į 137 str. 1 d.

Kaltinamoji A. D. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sunkiai sužalojusi S. L. dėl neatsargumo, atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Teismas tai pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs nukentėjusiojo S. L. prieštaraujantį moralės normoms elgesį betarpiškai prieš jo sužalojimą, kai pastarasis, būdamas girtas, elgėsi agresyviai, grasino kaltinamajai peiliu, teismas sprendžia, kad toks nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltinamąją nusikalstamai veikti. Todėl teismas pripažįsta kaltinamosios A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamosios veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo S. L. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Taip pat byloje nustatyta, kad tuojau po nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamoji iškvietė greitąją pagalbą, bandė pati sustabdyti kraujavimą iš nukentėjusiojo kojos. Šiuos aktyvius kaltinamosios veiksmus bandant išvengti sunkesnių padarinių teismas pripažįsta kaltinamosios A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad A. D. nenustatyti jokie psichikos sutrikimai, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu ji galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiama, gydymas jai nereikalingas. A. D. nusikaltimo padarymo metu galėjo būti paprastos psichologinės įtampos būsenos, sukeltos tikėtino situacinio streso, bet nebuvo fiziologinio afekto būsenos, dėl kurio ji ribotai būtų galėjusi suvokti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti (76–78 b. l.).

Esant tokiai ekspertizės išvadai, teismas konstatuoja, jog kaltinamoji A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinama.

Kaip jau aptarta anksčiau, teismas nustatė, kad kaltinamoji A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 str. 1 d. Šis nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 str. 3 d.). Todėl yra pagrindas spręsti BK 38 str. nuostatų taikymą.

Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jau nurodyta, kad kaltinamoji A. D. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką – sunkiai sužalojusi nukentėjusįjį S. L. dėl neatsargumo. Tiek kaltinamoji A. D., tiek nukentėjusysis S. L. pareiškė susitaikę, nukentėjusysis S. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė jokių pretenzijų kaltinamajai neturintis, civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamoji A. D. anksčiau neteista (57 b. l.), administracine tvarka nebausta (79 b. l.), ir byloje nėra jokių duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ji būtų pažeidusi įstatymus. Taip pat kaltinamoji nėra narkologinio kabineto įskaitoje (61 b. l.). (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakteristikoje teigiama, kad A. D. dirba pas ūkininką, yra darbšti, pareiginga, nusiskundimų dėl jos elgesio seniūnijoje negauta (82 b. l.). Šios aplinkybės rodo, jog iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo kaltinamosios A. D. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, jog nusikaltimas padarytas atsitiktinai. Įvertinęs šiuos bylos duomenis bei atsižvelgęs į kaltinamosios amžių (dabar – 47 m.), teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, anksčiau kaltinamoji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Taigi, esant visoms BK 38 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms, teismas atleidžia kaltinamąją A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukia (BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 str. 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas, atsižvelgęs į visas kaltinamąją A. D. charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika buvo tik atsitiktinė jos elgesio pasekmė, mano, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti neskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaip matyti iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateikto dokumento, S. L. sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos sudaro 4343,79 Lt (38 b. l.). Taigi Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl S. L. gydymo išlaidų (31–32 b. l.) yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Daiktas, turėjęs reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK (22 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam S. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiuoju.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš A. D. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 4343,79 Lt už S. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam S. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.