- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-05
- Bylos Nr.
- I-3785-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Halina Zaikauskaitė, Egidija Smalakienė (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Ingrida Meiduvienė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. Š. su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2008-05-28 sprendimą Nr. S-102(7-71/2008) (toliau – Sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI prie LR FM) 2008-03-20 Nr. 68-68 sprendimą (toliau – VMI prie LR FM sprendimas), kuriuo patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – tretysis suinteresuotas asmuo, Panevėžio AVMI) 2007-12-11 sprendimas Nr. (1 l.l-67)-SA-37 (toliau – Panevėžio AVMI sprendimas), patvirtinantis Panevėžio AVMI Panevėžio skyriaus 2007-10-15 patikrinimo aktu Nr. 32-67 (toliau – Aktas) papildomai priskaičiuotą 252 750 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM).
Paaiškino, kad Komisija priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, todėl Sprendimas yra naikintinas. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, veikdama kartu su tėvais, būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, vadovaudamiesi LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) nuostatomis, siekė mokestinės naudos norėdami padidinti žemės sklypo vertę ir išvengti mokestinės prievolės, o taip pat susigrąžinti 252 750 Lt sumą iš biudžeto. Pažymėjo, kad tokie Komisijos teiginiai nepagrįsti objektyviais įrodymais, pagrįsti mokesčių administratoriaus prielaidomis ir neteisingomis išvadomis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Kadangi pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, dalyvavo tik viename sandoryje, t.y. iš savo tėvų 2006-11-29 priėmė dovaną-žemės sklypą, todėl pareiškėjos, kaip fizinio asmens, apmokestinimui yra reikšminga tik ši sutartis. Mokesčių administratoriaus nuomone, dovanojimo sandoris yra nesąžiningas, nes jame nurodyta tikroji rinkos kaina yra didesnė, negu šis sklypas realiai dovanotojų yra įsigytas. Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklės reglamentuoja, kad dovanų gauto žemės sklypo įsigijimo kaina laikoma tikroji žemės sklypo rinkos vertė, todėl nepagrįstas mokesčių administratoriaus teiginys, kad žemės sklypą pareiškėja įsigijo už 80 000 Lt. Mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo nustatyti dovanų gautam turtui kitokią įsigijimo vertę, nei nustato norminis aktas, taigi už pareiškėją sumokėto GPM permoka turi būti grąžinta. Nesutiko ir su Komisijos išvada, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra nesąžiningas sandoris vien todėl, jog J. M. buvo skolinga G. Š., tačiau jai priklausantis žemės sklypas varžytinių metu buvo parduotas ne G. Š., o D. D. (pareiškėjos motinai), t.y. J. M. priklausantis žemės sklypas kaip skola buvo atiduotas, bet ne G. Š., kuriam J. M. buvo skolinga, o skolininko nurodytam pirkėjui – D. D.. Turto pardavimas iš varžytinių nėra laisva valia sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Pabrėžė, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu liko neįvertinti argumentai, kad nei pareiškėjos vyrui G. Š., nei pačiai pareiškėjai šis sklypas negalėjo būti parduotas už skolą, nes buvo pradėtas priverstinis turto pardavimas iš varžytinių. Priverstinis turto pardavimas yra griežtai reglamentuotas įstatymo. Vykdymo procesą ir priverstinio turto pardavimo tvarką reglamentuoja LR civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) VI dalis. Ginčo atveju skolininkė buvo J. M., kuri pasiūlė įsigyti jos iš varžytinių parduodamą žemės sklypą D. D.. 2006-05-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas surašytas antstolės V. B., vadovaujantis LR CPK 704 str. numatyta tvarka, ir patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos. LR CPK 725 str. 4 d. nustato, kad teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytinių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytinių aktą ir varžytines pripažįsta neįvykusiomis. Teisėja, tvirtindama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, jokių esminių pažeidimų nenustatė, todėl akivaizdu, kad žemės sklypą D. D. įsigijo teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šis sandoris yra nesąžiningas. Įstatymas numato, kad išieškotojas vykdymo procese paimti skolininko turtą gali ne kada nori ir ne savo iniciatyva, o tik antstoliui paskelbus varžytynes neįvykusiomis ir raštu pasiūlius išieškotojui paimti turtą. Teigė, kad pareiškėjai nėra aišku, kodėl mokesčių administratorius nusprendė, kad G. Š. turėjo galimybę nusipirkti žemės sklypą už 80 000 Lt ir šią sumą laiko pareiškėjos A. Š. dovanų gauto žemės sklypo įsigijimo kaina, jeigu įstatymas nenumato turto perdavimo išieškotojui tokia kaina. Įstatymas numato skirtingas turto įgijimo kainas, priklausomai nuo to, kokioje varžytynių stadijoje antstolis siūlo išieškotojui įsigyti skolininko turtą ir dėl kokių priežasčių varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Taip pat nepagrįstu laiko ir Komisijos sprendimo teiginį, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 str. 1 d. nuostatas, pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką ir atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, nes pareiškėja ir su ja susiję asmenys nepagrindė bei neįrodė, kad dovanojimo sandorio tikslas buvo kitas nei nustatė mokesčių administratorius, t.y. išvengti GPM mokėjimo. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas turint vieną tikslą – perduoti žemės sklypą asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn. Jeigu sklypas būtų už skolą parduotas ne skolininko pasiūlytam pirkėjui, o G. Š., kaip reikalauja mokesčių administratorius (nors tai procesiškai buvo neįmanoma), šis turtas būtų A. ir G. Š. bendroji jungtinė nuosavybė. Gavusi žemės sklypą dovanų iš savo tėvų pareiškėja jį įgijo kaip asmeninę nuosavybę (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), o ne kaip bendrąją jungtinę ir tai nurodyta žemės sklypo dovanojimo sutarties 1 ir 13 p., nes tokia buvo jos tėvų valia. Todėl nepagrįstas Akto teiginys, kad atkūrus iškreipiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypą pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą įsigijo D. D., nes pagal patikrinimo metu surinktą medžiagą matyti, kad tikrieji turto įgijėjai yra A. Š. ir G. Š.. Akcentavo, kad tikroji žemės sklypo įgijėja yra pareiškėja, o ne jos šeima, todėl dovanojimo sutartimi jokios aplinkybės nėra iškreiptos.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai skunde išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovė VMI prie LR FM su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 32-34) vertina, kad Panevėžio AVMI pagrįstai pritaikė MAĮ 69 str. 1 d., pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką ir atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą bei pagrįstai ir teisingai perskaičiavo pareiškėjai grąžintiną iš biudžeto permokėtą GPM sumą (12 000 Lt), todėl skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė Aktą, kuriame, vadovaudamasi MAĮ 67 ir 69 str. nuostatomis ir įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjos deklaracijoje nepagrįstai deklaruota grąžintina 264 750 Lt GPM suma. Perskaičiavus GPM, pareiškėjai grąžintina GPM suma sudaro 12 000 Lt. Panevėžio AVMI sprendimu patvirtino 2007-10-15 Aktą, o Atsakovė sprendimu ir Komisija Sprendimu Panevėžio AVMI sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja, pagal 2006-11-29 dovanojimo sutartį, neatlygintinai gavo iš tėvų, D. ir R. D., 2,69 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Panevėžyje. Dovanojamas nekilnojamasis turtas šalių susitarimu įvertintas 1 765 000 Lt. Akte nurodyta, kad pareiškėja nurodė, jog nustatant dovanojamo žemės sklypo kainą, konsultavosi su turto vertintojais. 2007-08-06 pateikė žemės sklypo rinkos vertės 2006 m. gruodžio mėnesiui nustatymo pažymą iš UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. Pareiškėjos mama, D. D., šį nekilnojamąjį turtą įsigijo per antstolių kontorą, t. y. antstolė, 2006-05-15 vykdydama Panevėžio m. 5-jojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1080, išduotą 2006-02-15, dėl 152 000 Lt išieškojimo iš J. M. G. Š. (pareiškėjos vyro) naudai, skolininko pasiūlytam pirkėjui, pardavė 2,69 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Panevėžyje, priklausantį J. M., pirkėjui D. D. už 80 000 Lt. Pareiškėja, pagal 2006-12-12 pirkimo-pardavimo sutartį, praėjus 13 dienų nuo dovanojimo sutarties sudarymo, žemės sklypą pardavė bendrai Lietuvos-JAV įmonei UAB „Sanitex“ už 1 799 341 Lt. Pareiškėjai 1 529 439,85 Lt buvo sumokėta pavedimu, o 269 901,15 Lt GPM (15 %) buvo pervesta Panevėžio AVMI. Atkreipė dėmesį, kad minėtų sandorių sudarymas per trumpą laiko tarpą, dokumentuose fiksuojant kintančią žemės sklypo vertę, leidžia teigti, kad Panevėžio AVMI pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, veikdama kartu su tėvais, būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, vadovaudamiesi GPM įstatymo nuostatomis, siekė mokestinės naudos turėdami tikslą padidinti žemės sklypo vertę ir išvengti mokestinės prievolės, o taip pat susigrąžinti 252 750 Lt sumą iš biudžeto. Pabrėžė, kad tokios išvados pagrįstumą ir teisingumą patvirtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypo pardavimo būtinumą. Taip pat, minėtų aplinkybių buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, t.y. MAĮ 69 str. 1 d. Teigė, kad Panevėžio AVMI pagrįstai atkūrė dovanojimo sandorio pagrindu sukurtas aplinkybes ir įrodė, jog žemės sklypas per antstolių kontorą įsigytas pareiškėjos mamos, D. D., vardu tik tam, kad vėliau sudarant dovanojimo sandorį būtų įteisinta didesnė sklypo kaina, ir parduodant minėtą žemės sklypą jo įsigijimo kaina būtų laikoma dovanojimo sutartyje šalių nurodyta žemės sklypo kaina. Kadangi UAB „Sanitex“ vadovas, A. J., 2007-08-20 paaiškinime nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris įvyko apytiksliai per savaitę nuo derybų pradžios, todėl laiko, kad dovanojimo sutartimi perleistas žemės sklypas buvo tik tarpinė grandis, turėjusi padėti nuslėpti tikruosiuos tarpusavyje giminystės ryšiais susijusių asmenų tikslus: įteisinti didesnę turto kainą, siekiant mokestinės naudos. Jeigu pareiškėja būtų pati įsigijusi nekilnojamąjį turtą ir jį pardavusi, tada vadovaujantis GPM įstatymo 6 str. ir 19 str. nuostatomis, šios pajamos turėtų būti apmokestintos GPM, taikant 15 % pajamų mokesčio tarifą. Mano, kad Panevėžio AVMI, vadovaudamasi turinio viršenybės prieš formą principu, pagrįstai padarė išvadą, kad tikrieji žemės sklypo įgijėjai yra pareiškėja ir jos vyras G. Š., dėl to žemės įsigijimo kaina laikytina 80 000 Lt. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos mama 2007-06-12 Panevėžio AVMI pateiktame paaiškinime nurodė, jog žemės sklypą įsigijo per antstolių kontorą, tačiau įsigijimo dokumentų neranda, kainos, už kiek įsigytas žemės sklypas, tiksliai neatsimena ir teigė, kad žemės sklypas įsigytas už 80 000-90 000 Lt. Akte nurodyta, kad būtent pareiškėja, o ne jos mama Panevėžio AVMI pateikė skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, o sklypo pardavimu UAB „Sanitex“ rūpinosi pareiškėjos sutuoktinis.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepimo į pareiškėjos A. Š. skundą nepateikė.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.
Pareiškėja ginčija Komisijos Sprendimą ir VMI prie LR FM sprendimą, kuriuo patvirtintas Panevėžio AVMI sprendimas, patvirtinantis Panevėžio AVMI Panevėžio skyriaus 2007-10-15 Aktu papildomai priskaičiuotą 252 750 Lt GPM, prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, motyvuodama, kad Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja, veikdama kartu su tėvais, būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, vadovaudamiesi GPM įstatymo nuostatomis, siekė mokestinės naudos norėdami padidinti žemės sklypo vertę ir išvengti mokestinės prievolės, o taip pat susigrąžinti 252 750 Lt sumą iš biudžeto. Teigė, kad Komisijos padarytos išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, paremtos mokesčių administratoriaus prielaidomis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių (b. l. 11-16, 17-21, 22-25, 26-30).
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Komisijos ir VMI prie LR FM sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra gyventojų pajamų mokesčio permoka ir jos grąžinimas.
Ginčo teisinį santykį reglamentuoja MAĮ ir GPM įstatymas.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Pagal MAĮ 2 str. 10 d., mokesčio permoka apibrėžiama kaip mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Vadovaujantis minimo įstatymo 87 str. 5 d., mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Tačiau mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka (87 str. 6 d.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju mokesčių administratorius būtent ir atliko tokį patikrinimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtinta, kad Panevėžio AVMI Panevėžio skyriaus Mokesčių kontrolės poskyrio specialistės, vykdydamos 2007-07-10 pavedimą tikrinti Nr. 32-67, patikrino mokesčių mokėtojos A. Š. (pareiškėjos) GPM deklaravimo teisingumą ir, atlikusios patikrinimą, surašė Aktą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjos 2006 m. deklaracijoje nepagrįstai deklaruota grąžintina 264 750 Lt GPM suma. Atlikus patikrinimą, vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos deklaruotas GPM yra perskaičiuotinas, o perskaičiavus GPM, nustatyta, kad grąžintina GPM suma yra 12 000 Lt, todėl 252 750 Lt sumažintas pareiškėjos deklaruotas grąžintinas GPM (264 750 Lt – 12 000 Lt) (Komisijos byla, b. l. 24-27, 58). Panevėžio AVMI viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi Aktą, sprendimu jį patvirto (Komisijos byla, b. l. 15-18). VMI prie LR FM, išnagrinėjusi pareiškėjos 2008-01-11 skundą dėl Panevėžio AVMI sprendimo, kuriuo patvirtintas Aktas, sprendimu nusprendė patvirtinti Panevėžio AVMI sprendimą (Komisijos byla, b. l. 6-10). Komisija, išnagrinėjusi A. Š. 2008-04-10 skundą dėl VMI prie LR FM sprendimo, nusprendė patvirtinti VMI prie LR FM sprendimą, kuriuo pareiškėjai už 2006 m. nustatytas nurodymas grąžinti iš biudžeto 12 000 Lt GPM (Komisijos byla, b. l. 86-91).
Pagal MAĮ 69 str. 1 d., tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Teismų praktikoje interpretuojant nurodytą teisės normą pažymima, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo. Taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą taip pat yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-10-846/2006, A-11-719/2007 ir A-556-250/2008).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2006 m. laikinojoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaravo grąžintiną 264 750 Lt pajamų mokesčio sumą, t.y. pareiškėja deklaravo 1799 341 Lt turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 1 765 000 Lt šio turto įgijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą, 34341 Lt apmokestinamųjų pajamų sumą ir 269 901 Lt išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą (Komisijos byla, b. l. 31-35). Bylos medžiaga patvirtinta ir tai, kad pareiškėja, pagal 2006-11-29 dovanojimo sutartį, neatlygintinai gavo iš savo tėvų, D. ir R. D., 2,69 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Panevėžyje, kuris šalių įvertintas 1 765 000 Lt (Komisijos byla, b. l. 41-42). Pareiškėja, jai padovanotą žemės sklypą, 2006-12-12 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė bendrai Lietuvos-JAV UAB „Sanitex“ už 1 799 341 Lt, t.y. bendra Lietuvos-JAV UAB „Sanitex“ 1 529 439,85 Lt pareiškėjai sumokėjo pavedimu į asmeninę pareiškėjos banko sąskaitą, o 269 901,15 Lt pervedė į Panevėžio AVMI sąskaitą kaip išskaičiuotą iš išmokų pareiškėjai GPM (Komisijos byla, b.l. 36-39). Minimą žemės sklypą pareiškėjos motina D. D. įsigijo per antstolių kontorą (Komisijos byla, b. l. 49). Antstolė V. B., 2006-05-15 vykdydama Panevėžio m. 5-ojo notarų biuro 2006-02-15 vykdomąjį rašą Nr. 1080 dėl 152 000 Lt išieškojimo iš J. M. G. Š. (pareiškėjos sutuoktinio) naudai, skolininko (J. M.) pasiūlytam pirkėjui D. D. pardavė minėtą žemės sklypą už 80 000 Lt (Komisijos byla, b. l. 49).
Kaip matyti iš ištirtų bylos rašytinių įrodymų, pagal sandorio sudarymą laike (nuo žemės sklypo įsigijimo, kai jį įsigijo pareiškėjos motina, iki jo dovanojimo praėjo 5 (penki) mėnesiai, o nuo šio žemės sklypo dovanojimo iki jo pardavimo bendrai Lietuvos-JAV UAB „Sanitex“ praėjo 13 (trylika) dienų) to paties nekilnojamo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiam asmeniui vyko sparčiu tempu. Teisėjų kolegijos nuomone, ši faktinė aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad nekilnojamo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus dar prieš dovanojimo sandorį, o atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiškai kintančią turto vertę, suponuoja išvadą, kad pareiškėja siekė mokestinės naudos. Kolegija konstatuoja, kad per trumpą laiko tarpą įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. taikyti MAĮ 69 str. 1 d.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turinio viršenybės prieš formą principo taikymą tvirtina bei suponuoja ir kitos bylos faktinės aplinkybės.
Minimas žemės sklypas, kuris kaip skola turėjo atitekti G. Š. (pareiškėjos sutuoktiniui), buvo įsigytas ne G. Š., o D. D. (pareiškėjos motinos). Sklypo pardavimu bendrai Lietuvos-JAV UAB „Sanitex“ rūpinosi G. Š.. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypą pardavė, nes reikėjo pinigų, tačiau šis pareiškėjos teiginys nėra pagrįstas jokiais bylos rašytiniais įrodymais (Komisijos byla, b, l. 47-48). D. D. 2007-06-12 paaiškinime nurodė, kad žemės sklypą įsigijo per antstolių kontorą, tačiau įsigijimo dokumentų ji neranda. Kainos, už kiek įsigytas žemės sklypas, tiksliai neatsimena ir teigė, kad žemės sklypas įsigytas už 80 000-90 000 Lt (Komisijos byla, b. l. 46). Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Panevėžio AVMI pateikė ne D. D., o pareiškėja (Komisijos byla, b. l. 24-28). G. Š., žinodamas žemės sklypo rinkos vertę (jo sutuoktinė A. Š. (pareiškėja) mokesčių administratoriui pateikė UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto preliminarų rinkos vertės nustatymą, kur minimo žemės sklypo rinkos vertė 2006 m. gruodžio mėn. buvo 1883000 Lt), teigė, kad žemės sklypas jam buvo nereikalingas, nes jis turėjo įsipareigojimų bankui, todėl norėjo greičiau grąžinti paimtą paskolą (Komisijos byla, b. l. 50). Bendros Lietuvos-JAV UAB „Sanitex“ atstovas A. J. paaiškino, kad dėl žemės sklypo pardavimo ir sandorio vykdymo jis bendravo su pareiškėjos sutuoktiniu G. Š., o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris įvyko apytiksliai per savaitę nuo derybų pradžios (Komisijos byla, b. l. 64).
Taigi nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų (pareiškėjos sutuoktinio, pareiškėjos tėvų ir pareiškėjos) siekiant gauti mokestinę naudą, bei leidžia daryti išvadą, kad įsigytą žemės sklypą siekta parduoti ir jis įsigytas per antstolių kontorą D. D. vardu tik tam, kad vėliau sudarant dovanojimo sandorį būtų įteisinta didesnė sklypo kaina, ir vėliau parduodant minėtą žemės sklypą jo įsigijimo kaina būtų laikoma dovanojimo sutartyje šalių nurodyta žemės sklypo kaina. Pareiškėja ir su ja susiję asmenys nepagrindė bei neįrodė, kad dovanojimo sandorio tikslas buvo kitas nei nustatė mokesčių administratorius, t. y. išvengti GPM mokėjimo. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką ir atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, atsižvelgdama į nurodytą MAĮ 69 str. 1 d. aiškinimą, kolegija daro išvadą, kad MAĮ 69 str. 1 d. taikymo prasme 2006-11-29 dovanojimo sandoriu buvo siekiama tik mokestinės naudos. Kitų tikslų siekimas šio ginčo atveju nenustatytas, o tai visiškai paneigia pareiškėjos teisę į 264 750 Lt GPM permokos grąžinimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Komisija ir VMI prie LR FM tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, Komisijos Sprendimas ir VMI prie LR FM sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis LR ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti šių sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.