- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-3/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- I. Š., V. Š.
- Kaltinamasis
- Z. S.
- Nukentėjusysis
- R. Š., D. K., A. K., V. S., E. L., E. B.
- Advokatai
- Povilas Latvys, Vytautas Valašinas
- Kategorijos
- 2.3.2.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
gynėjams advokatams Vytautui Valašinui, Ernestui Bušmovičiui, Raimondui Lapei, Algirdui Gurauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų V. Š. ir I. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą pareigūnui V. S.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą pareigūnui R. Š.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
I. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir nuteista:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą pareigūnui E. B.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą pareigūnui R. S.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos ir I. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
I. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Z. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Iš V. Š. R. Š. naudai priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. S. naudai – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje V. S. civilinis ieškinys atmestas.
Iš I. Š. E. B. naudai priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. S. naudai – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po 1500 Lt V. S. ir A. K. naudai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje R. S., V. S. ir A. K. civiliniai ieškiniai atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 21 d., 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelyje „(duomenys neskelbtini)“, vairuodamas automobilį „Nissan Patrol“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo automobilio salone, prie priekinės keleivio sėdynės gabeno keturis 5 l talpos plastikinius bakelius (19890 cm³) techninio etilo alkoholio skiedinių.
V. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 21 d., 18 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m. ribose, kelyje (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialiosios paskirties būrio pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį Nissan Patrol, v/n (duomenys neskelbtini) ir salone aptikus gabenamus 4 vienetus 5 l talpos plastikinių bakelių su 19890 cm³ techninio etilo alkoholio skiedinių, šaukė, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir kreipiniu „plikas pydare, Hamburgo gaidy“ įžeidė einantį pareigas vyresnįjį pasienietį E. L..
I. Š., nuteista už tai, kad tuo pat metu, 2007 m. gegužės 21 d., 18 val., atvykusi į įvykio vietą, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino vykdančiam pareigas valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresniajam pasieniečiui E. B., dešinės rankos delnu suduodama jam per kairį skruostą.
V. Š. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaime, vengdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sulaikymo dėl cigarečių gabenimo per valstybės sieną, 2007 m. birželio 13 d., 1 val. 10 min.- 1val. 20 min., pasislėpė S. Ž. priklausančiame ūkiniame pastate ir į pastatą užėjus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos jaunesniajam specialistui D. B. bei (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresniajam pasieniečiui V. S., grasino susidorojimu, šaukdamas „užbadysiu, gerkles perpjausiu“ ir panaudodamas fizinį smurtą, durdamas šakėmis V. S. į krūtinę, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad tuo pat laiku, toje pačioje vietoje, pasislėpęs S. Ž. priklausančiame ūkiniame pastate, vengdamas sulaikymo dėl cigarečių gabenimo per valstybės sieną, suduodamas kumščiu į kairės rankos žastą, pasipriešino einančiam pareigas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresniajam pasieniečiui R. Š., padarydamas poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
I. Š. nuteista už tai, kad 2007 m. birželio 20 d., 11 val. 35 min., Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos pareigūnams pagal teismo nutartį atliekant kratą V. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, spirdama koja Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui R. S. į sėdmenis.
I. Š. nuteista už tai, kad 2007 m. birželio 20 d., 12 val. 20 min. pagal Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartį V. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliekant kratą įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus, tai yra, apspjovė VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties būrio vyresniajam pasieniečiui V. S. veidą ir apspjovė VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties būrio kinologų grupės jaunesniajam specialistui A. K. veidą.
V. Š. ir I. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, pagal iš anksto sudarytą planą rengėsi nužudyti D. K. dėl to, kad baudžiamojoje byloje, kurioje V. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismas, jų nuomone, paskyrė pastarajam per švelnią bausmę. Tuo tikslu kaltinamieji 2006m. pavasarį, bendraudami mobiliuoju telefonu, įkalbinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį R. S., siūlydami už 30000 Lt atlygį surasti asmenį, galintį nužudyti D. K.. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2006 m. gruodžio 28 d., 8 val. 36 min. ir 2006 m. gruodžio 30 d., 19 val. 42 min. I. Š. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) įkalbinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį R. S., siūlydama už 30000 Lt atlygį surasti asmenį, galintį nužudyti D. K., ir 2007 m. vasarą V. Š. telefonu siūlė R. S. 40000 Lt atlygį už tai, kad jis surastų asmenį, galintį nužudyti D. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi R. S. atsisakė surasti asmenį, galintį nužudyti D. K..
V. Š. ir I. Š. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, iki sulaikymo 2007 m. birželio 20 d., 11 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaime, savo gyvenamajame name neturėdami tikslo realizuoti, neteisėtai, neturėdami leidimo, laikė 19 vnt. 5 l talpos plastikinių bakelių su 79,314 l etilo alkoholio, iš kurių 74,654 l yra techninio etilo alkoholio skiediniai, 4,66 l yra techninio etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla šioje dalyje dėl V. Š. ir I. Š. kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 201 str. 3 d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
V. Š. ir I. Š. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. spalio 18 d., 8 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), iš M. R. (M. R.) įsigijo tris ar keturis 30 l talpos plastikinius bakelius su techninio etilo alkoholio skiediniais, kuriuos neteisėtai, neturėdami leidimo, automobiliu „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) kaimą ir pakeliui, (duomenys neskelbtini) miesto ribose, stabdant valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties būrio pareigūnui A. K., nesustojo, bėgo nuo persekiojančių Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų A. I. bei P. D. ir iš automobilio išmetė gabenamus bakelius su skiediniais, du iš kurių buvo rasti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla šioje dalyje dėl V. Š. ir I. Š. kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 201 str. 3 d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
V. Š. ir I. Š. buvo kaltinami tuo, veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, juos pridengdami, šalindami kliūtis, duodami patarimus apie tai, kur yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir iš anksto pažadėję paslėpti ir realizuoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, 2007 m. birželio 13 d., 5.00 val., (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0618 ir 0619, I. Š. – suorganizavo, o V. Š. padėjo Z. S. (Z. S.) tyčia neteisėtai pereiti valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir neteisėtai įgabenti 1200 vnt. pakelius cigarečių „Prima klasičeskaja“, kurių vertė yra 3317 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu V. Š. šioje dalyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, I. Š. šioje dalyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
I. Š. buvo kaltinama ir tuo, kad 2007 m. birželio 20 d., 12 val. 30 min., V. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliekant kratą, panaudodama psichinę prievartą grasino VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Specialios paskirties būrio kinologų grupės jaunesniajam specialistui A. K., sakydama, kad „bus problemų žmonai, ateis laikas ir žmonai teks užsiimti kontrabanda“, tuo reikalaudama iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu I. Š. šioje dalyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Z. S. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su I. Š. ir V. Š., iš anksto, tai yra, 2007-06-12, 16.35 val. suorganizavo su I. Š., 2007-06-12 23.30 val. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, neteisėtą cigarečių pergabenimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ko pasekoje, padedant I. Š. ir V. Š., kurie šalino kliūtis, saugojo, pridengė kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus bendrininkus, iš anksto pažadėję paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, bei realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, 2007-06-13, 00.05 val. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0618-0619, tyčia, neteisėtai, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktus, perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir neteisėtai įgabeno 1200 vnt. pakelius cigarečių „Prima klasičeskaja“, kurių vertė yra 3317 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu Z. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria Z. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
Z. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl Z. S. išteisinimo naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad Z. S. parodė, jog jis neturėjo tyčios neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo tikslas buvo permesti per sieną maišus su cigaretėmis, ką jis ir padarė, todėl, nesant visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių, šiuo atveju kaltinamojo tyčios, negali būti ir nusikaltimo sudėties. Prokuroras nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo grindžiamas išteisinamasis nuosprendis Z. S. atžvilgiu, nurodo, kad teismas šią išvadą padarė neatsižvelgęs į byloje esančius faktinius duomenis – Z. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes. Prokuroro teigimu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu Z. S. parodė, kad žinojo, jog metalinio tinklo tvora, per kurią jis permetė maišus su cigaretėmis, yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2007 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) kaime, tarp valstybės sieną žyminčių stulpų Nr. 0618 ir Nr. 0619 iš Baltarusijos teritorijos pusės kontrolinėje kultivuotos žemės juostoje, esančioje prieš apsauginę tvorą, rasti žmogaus batų pėdsakai; iš Lietuvos teritorijos pusės prie pat apsauginės tvoros yra išmindžiotos žolės takelis. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip Z. S. iš Baltarusijos Respublikos pusės permeta cigaretes per valstybės sienos apsauginę tvorą.
Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino stulpų pažymėtą valstybės sieną su valstybės sieną saugančia metalinio tinklo tvora, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje 7,5 metrų atstumu nuo sienos.
Prokuroras prašo apeliacinės instancijos teisme pakeisti kaltinimą Z. S., iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, susijusias su bendrininkavimu, o taip pat nurodant, kad Z. S. valstybės sieną neteisėtai perėjo du kartus bei kaltinimą išdėstyti taip:
Z. S. kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. birželio 13 d., 00.05 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0618 ir Nr. 0619, tyčia, neteisėtai, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktus, du kartus perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis:
- pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą V. S. ir R. Š.), 290 straipsnį (už E. L. įžeidimą), 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (už rengimąsi nužudyti D. K.) ir šioje dalyje jį išteisinti;
- pripažintas kaltu dėl 79,314 l etilo alkoholio skiedinių ir 4,66 l etilo alkoholio neteisėto laikymo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat dėl etilo alkoholio dviejuose 5 l talpos bakeliuose neteisėto laikymo ir gabenimo automobiliu 2007 m. spalio 18 d. bei šiose dalyse priimti išteisinamąjį nuosprendį;
- perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalį į Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 3 dalį bei, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą nutraukti;
- pilnai atmesti V. S. ir R. Š. civilinius ieškinius.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pasipriešinus pareigūnams V. S. ir R. Š.. Apelianto teigimu, nuosprendyje nėra nurodyta, kokie įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad jis su šakėmis puolė pasienietį V. S.. Anot nuteistojo, po to, kai jį sulaikė pasieniečiai, niekas neieškojo šalių ir niekas jų nepaėmė, šakės buvo surastos visai kitoje vietoje – tvarte, šakių kotas nebuvo tirtas, ant jo nebuvo surasta jo pirštų antspaudų, kas nenuginčijamai įrodo, kad tyrėjai po kelių dienų šakes surado visai kitoje vietoje ir prijungė jas prie bylos kaip daiktinį įrodymą. Apeliantas skunde tvirtina, kad jis nežinojo, kas įpuolė į malkinę, malkinėje buvo tamsu, todėl jis gynėsi nuo užpuolikų lazda, pareigūnai jam neprisistatė, savo veidų, uniformų neapšvietė. Todėl, tai, kad staiga užpultas jis priešinosi nepažįstamiems asmenims, anot nuteistojo, negali būti kvalifikuota kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, kadangi jis turėjo matyti ir suprasti, kad prieš jį yra pareigūnai. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik prieštaringais pasieniečių V. S., D. B., V. K. bei R. Š. parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, vengdamas sulaikymo, suduodamas kumščiu pasieniečiui R. Š. į kairės rankos žastą ir tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą, pasipriešino šiam pasieniečiui. Svarbiu įrodymu šiame epizode, anot nuteistojo, yra 2007 m. birželio 13 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo L. G. tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuota, kad dėl šio įvykio (dėl pasipriešinimo R. Š. ir jo sužalojimo) niekas nerašė pareiškimo. Apelianto teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis R. Š. nesipriešino, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturėjo, tik vėliau R. Š. nusprendė prisiteisti iš jo pinigų, todėl pareiškė civilinį ieškinį.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. Minėtas straipsnis be kita ko, numato atsakomybę už neteisėtą techninio etilo alkoholio skiedinių laikymą/gabenimą turint tikslą juos realizuoti ar už jų pagaminimą. Tuo tarpu, anot nuteistojo, nuosprendyje nenurodytas nei vienas įrodymas, kad jis laikė/gabeno techninį etilo alkoholį, turėdamas tikslą jį realizuoti ar, kad pats gamino šiuos skiedinius, spiritas buvo reikalingas jo ūkyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu įžeidus pasienietį E. L., tvirtina, kad E. L. jis neįžeidinėjo. Apeliantas nurodo, kad savo tarnybiniuose pranešimuose pasieniečiai E. B., R. C., E. L. nenurodė apie E. L. įžeidimą, tokie parodymai atsirado tyrimo metu vėliau. Be to, visi šių asmenų parodymai yra identiški, kas nuteistojo nuomone, duoda pagrindą teigti, kad parodymus davė arba kieno nors primokyti, arba susitarę asmenys. Apeliantas pažymi, kad atsakomybė už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 str., padarymą atsiranda tada, kai asmuo yra įžeidžiamas (šiuo atveju žodžiu) ir to asmens adresu pasakyti žodžiai yra įžeidūs, tačiau nuosprendyje visiškai nepasisakyta, dėl, neva, jo pasakytų E. L. adresu žodžių ,,plikas pyderas, Hamburgo gaidys“, t. y. kuo šie žodžiai yra netinkami ir , kuo jie yra įžeidūs.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, rėmėsi nepagrįstais įrodymais, kitų įrodymų net nevertindamas. Nuteistojo teigimu, vienintelis liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad jis (apeliantas) yra su juo kalbėjęs telefonu ir prašęs nužudyti D. K.. Pats D. K. paneigė, kad R. S. būtų jam kada nors sakęs, kad Š. rengia jo nužudymą. Liudytojas V. P. negalėjo pasakyti iš kur kilo kalbos, kad Š. rengia D. K. nužudymą, apie šias aplinkybes jis nieko konkretaus negalėjo pasakyti, tik pasakė, kad iš R. S. girdėjo, jog V. Š. yra prašęs tik pažeminti laisvės atėmimo bausmę atliekantį D. K., bet ne nužudyti jį. Šios aplinkybės, anot apelianto, įrodo, kad R. S. parodymai yra neobjektyvūs, jis linkęs apkalbėti jį ir jo sutuoktinę I. Š.. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę šiame epizode grindė 2006 m. gruodžio 28 d. telefoninio pokalbio tarp I. Š. ir R. S. garso įrašu, tačiau šiame pokalbyje nepasisakoma, kad rengiamasi nužudyti D. K., be to, šis pokalbis yra tarp I. Š. ir R. S., jis šiame pokalbyje nedalyvauja. Tačiau, nepaisant to, anot apelianto, teismas konstatavo, kad jis su I. Š., remiantis 2006 m. gruodžio 28 d. telefoniniu pokalbiu tarp I. Š. ir R. S., įkalbinėja R. S. nužudyti D. K.. Nuteistasis pažymi, kad kaltinamajame akte yra tyrimą atlikusio prokuroro samprotavimai, kas konkrečiai kalba šiame įraše, prokuroras nurodo, kaip reikia suprasti atskirus žodžius, tačiau tokie prokuroro teiginiai negali būti pripažinti įrodymais. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu nebuvo tirti svarbūs įrodymai – byloje esantys telefoniniai pokalbiai, nors jais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu, net ir išanalizavus byloje esančius protokolus su telefoninių pokalbių išklotinėmis, akivaizdu, kad apie jokį nužudymą neina kalba. Nuteistasis nurodo, kad teismo nuosprendyje liko nepaneigti I. Š. parodymai apie tai, kad jos pasakyti žodžiai apie invalido kėdę ar metalinį karstą yra jos būgštavimai, kad jis (apeliantas) nustotų piktnaudžiauti alkoholiu.
Apelianto teigimu, taikant Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio nuostatas ir siekiant pagrįsti organizuotos grupės buvimą, nepakanka nustatyti dviejų ar daugiau asmenų susitarimo padaryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, būtina nustatyti ir įrodyti, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tuo tarpu, anot nuteistojo, nuosprendyje nenurodyta, kokius skirtingus vaidmenis ir kokias konkrečias užduotis turėjo jis su I. Š., taip pat nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis daroma išvada, kad jis ir I. Š. nustatė piniginio atlygio sumą, nenurodoma, kokias būtinas sąlygas jie sudarinėjo, siekdami nužudyti D. K.. Apelianto teigimu, nuosprendyje konstatuota, kad jis yra skambinęs R. S., tačiau tą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, jie nenurodyti ir nuosprendyje.
Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nutraukta byla dalyje dėl, to, kad jis, neva, savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime kartu su I. Š. laikė 79,314 l etilo alkoholio skiedinių ir 4,66 l etilo alkoholio. Tačiau, anot apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad šis etilo alkoholis ar jo skiediniai priklauso jam. Liudytoja L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kaime rastas etilo alkoholis priklauso jai, ji naudoja spiritą kompresams gydant kojas, sąnarius. Apelianto teigimu, jokiais įrodymais nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis ir jo sutuoktinė etilo alkoholį ir jo skiedinius įsigijo iš M. R. bei, kad jo namuose rasti skiediniai yra tokios pat rūšies, kaip ir skiediniai, rasti M. R. namuose, tyrimo metu nebuvo atlikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys tyrimai. Todėl, nėra pagrindo teigti, kad tai tas pats etilo alkoholis ir jo skiediniai. Esant tokioms aplinkybėms, anot nuteistojo, teismas šioje dalyje turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 303 straipsnio 5 punktą bei jį išteisinti, o ne nutraukti bylą dėl senaties. Analogiškas nuostatas, apelianto teigimu, teismas turėjo taikyti ir toje dalyje, kurioje jis buvo kaltinamas tuo, kad kartu su I. Š., neturėdami leidimo, automobiliu gabeno 2 bakelius po 5 l talpos su etilo alkoholio skiediniais. Nuteistasis nurodo, kad tuo metu, kai I. Š. gabeno minėtus skiedinius, jis dirbo už 25 – 27 km, pas ūkininką Č. O., todėl tuo pačiu metu negalėjo būti viename automobilyje su I. Š.. Su I. Š. automobilyje važiavo kitas asmuo – I. R., be to, ir M. R. patvirtino, kad iš jo etilo alkoholio skiedinius pirko tik I. Š..
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir paskyrė jam bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistasis pažymi, kad jo ankstesnis teistumas yra išnykęs, administracine tvarka jis nebaustas, serga lėtinėmis nepagydomomis ligomis, yra netekęs 60 procentų darbingumo, yra ūkininkas, iš to ir pragyvena, todėl, jei dėl laisvės atėmimo bausmės jis negalės likti ūkyje, jo ūkis žlugs. Apelianto teigimu, pripažinus, kad jis nepadarė labai sunkaus nusikaltimo, kiti jam inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių ir apysunkių, todėl teismas galėtų taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
Nuteistasis teigia, kad nepagrįsti yra V. S. ir R. Š. civiliniai ieškiniai, kuriuos teismas tenkino iš dalies, kadangi nusikaltimų prieš šiuos pareigūnus jis nepadarė, nei vienas iš nukentėjusiųjų negalėjo pasakyti, kuo pasireiškė jų išgyvenimai ar pažeminimai. Apelianto teigimu, nesant jo veikoje tiesioginės tyčios, negali kilti ir pareiga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, todėl V. S. ir R. Š. civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti.
Nuteistoji I. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – ją išteisinti, taip pat pakeisti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, padarymą paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą nuosprendį jos atžvilgiu. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme ji davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2007 m. gegužės 21 d., jos vyrą sulaikius valstybės sienos apsaugos pareigūnams ir jai nuvykus į įvykio vietą, ten buvęs pareigūnas ją įžeidė necenzūriniais žodžiais, be to, pareigūnui E. B. per veidą ji nesudavė, priešingai – pats E. B. jai sudavė smūgį į veidą. Šias aplinkybes, anot nuteistosios, patvirtino ir liudytojais apklausti jos sūnūs I. Š. ir A. Š.. Apeliantė pažymi, kad pareigūnų R. C., E. L. bei E. B. tarnybiniuose pranešimuose, kurie buvo surašyti įvykio dieną, taip pat nenurodyta apie smūgio sudavimą E. B., be to, R. C. ir E. L. savo pirminiuose parodymuose apie įvykio aplinkybes taipogi nenurodė apie smūgio sudavimą E. B.. Iš to, anot nuteistosios, seka vienintelė išvada, kad E. B., siekdamas išvengti atsakomybės už jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, iškėlė versiją apie, neva, jam suduotą smūgį, nors po įvykio į medicinos darbuotojus nesikreipė.
Apeliantės teigimu, tiek už pasipriešinimą valstybės tarnautojui, tiek už valstybės tarnautojo įžeidimą numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta už pasipriešinimą valstybės tarnautojui (Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis) bei už valstybės tarnautojo įžeidimą (Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnis) visiškai nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo. Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad A. K. ir V. S. versija apie tai, kad ji pastaruosius apspjovė yra melaginga bei turi būti vertinama, kaip pareigūnų siekimas sušvelninti savo nusikalstamos veikos pasekmes, ką visiškai patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Apeliantė teigia, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atlikdami kratą V. Š. priklausančiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, grubiai pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, t. y. pareigūnai, atvykę prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, nieko nepaaiškinę namuose buvusiems asmenims, įsibrovė į privačią namų valdą ir be jokios priežasties visiems asmenims, tame tarpe ir jos nepilnamečiams vaikams, uždėjo antrankius. Nuteistoji nurodo, kad visi neteisėti pareigūnų veiksmai užfiksuoti prie kratos protokolo esančiame vaizdo įraše, apie kurį pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net neužsiminė. Minėtame vaizdo įraše, anot apeliantės, matyti, kad tik po to, kai visiems name buvusiems asmenims buvo uždėti antrankiai, buvo perskaitytas nutarimas kratai daryti, vaizdo įraše neužfiksuotos V. S. ir A. K. apspjovimo aplinkybės, kas įrodo minėtų pareigūnų parodymų melagingumą bei pareigūnų norą sušvelninti savo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Nuteistoji I. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ji, veikdama organizuota grupe su V. Š., rengėsi nužudyti D. K.. Apeliantės teigimu, teismas, pripažindamas ją kalta bendrai su sutuoktiniu už rengimąsi padaryti nusikaltimą, rėmėsi liudytojų R. S., V. P. parodymais ir kritiškai vertino nukentėjusiojo D. K. parodymus. Liudytojas V. P. parodė, kad jo aplinkinių tarpe sklido kalbos apie V. Š. siūlymą sumokėti 30000 Lt už D. K. nužudymą. Tokios liudytojo nurodytos aplinkybės, anot nuteistosios, negali būti vertinamos kaip rimtas ketinimas nužudyti nukentėjusįjį, kadangi rengiantis labai sunkaus nusikaltimo padarymui, nusikalstamų veiksmų viešinimas būtų absurdiškas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiojo D. K. parodymus apie tai, kad jo R. S. neįspėjo apie jos ar jos sutuoktinio ketinimą nužudyti nukentėjusįjį. Nuteistosios teigimu, liudytojas R. S. nenurodė, kad ji būtų prašiusi nužudyti D. K., R. S. su ja kalbėjo kitais reikalais. R. S. parodymai apie tai, kad visi jo pokalbiai dėl D. K. nužudymo vyko su V. Š. nesutampa su kitais bylos duomenimis. R. S. tvirtino, kad V. Š. siūlė pažeminti, padaryti, kad D. K. neišeitų iš pataisos namų, siūlė pinigus, padidino kainą, tačiau, anot nuteistosios, jokių telefoninių pokalbių tarp R. S. ir V. Š. nebuvo užfiksuota, kas įrodo, jog R. S. apkalbėjo ją ir jos sutuoktinį. Apeliantė pažymi, kad tarp jos ir V. Š. nebuvo jokio bendrininkų veiksmų suderinimo pobūdžio, jokiais bylos duomenimis nepagrįsta yra teismo išvada, kad vienas telefoninis pokalbis su R. S. vyko šalia esant jos vyrui V. Š. ir, kad jis dalyvavo pokalbyje, susijusiame su rengiamu nusikaltimu.
Nuteistoji nurodo, kad rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje būtinas nusikaltimo sudėties elementas yra tyčios apibrėžtumas. Tuo tarpu, iš byloje esančių įrodymų, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltininkų veiksmuose buvo tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti D. K.. Apeliantės teigimu, net, jeigu būtų galima laikyti patikimais R. S. parodymus apie tai, kad su juo buvo kalbama apie nukentėjusiojo pažeminimą, apie invalidumo padarymą, vis tiek nėra pagrindo ją ir V. Š. pripažinti kaltais rengusis nužudyti D. K., nes nėra nustatyta tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti nukentėjusįjį.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į kitas aplinkybes, kad jokio rengimosi nužudyti D. K. nebuvo, o, būtent, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad po, neva jų pasiūlymų R. S. nužudyti D. K. ir už tai pažadėtą atlygį, R. S. nesiėmė jokių veiksmų prašymui įvykdyti ir atlygiui gauti, taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pats D. K. nesiėmė jokių veiksmų, kad save apsaugotų, į jokias teisėsaugos institucijas ar kitus asmenis nesikreipė. Nuteistoji tvirtina, kad nei ji, nei V. Š. neturėjo jokio motyvo nužudyti D. K.. Visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, anot apeliantės, kad motyvu nužudyti D. K. buvo tai, jog V. Š. buvo nepatenkintas D. K. paskirta per švelnia bausme. Nuteistoji pažymi, kad D. K. galutinė bausmė buvo paskirta daug vėliau negu įvyko telefoninis pokalbis su R. S., kurio metu, neva ji tarėsi dėl D. K. nužudymo, be to, toje D. K. byloje ji su V. Š. pateikė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nuteistoji pažymi, kad šiuo metu jai nustatytas neįgalumas, ji yra ūkininkė bei iš savo gaunamos produkcijos išlaiko save ir tuo pačiu savo vaikus, todėl, vadovaujantis bausmės paskirties principu, darytina išvada, jog realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).
Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal tris apeliacinius skundus – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų I. Š. ir V. Š.. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pablogėjo nuteistojo V. Š. sveikatos būklė, 2011 m. rugsėjo 27 d. V. Š. ištiko insultas, nuteistasis neteko aštuoniasdešimt penkių procentų darbingumo, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 9, b. l. 295 – 300). Teismui pateikti medicininiai dokumentai sukėlė pagrįstas abejones dėl nuteistojo V. Š. sveikatos būklės, t. y., ar nuteistasis neserga kokia nors sunkia nepagydoma liga, trukdančia dalyvauti teismo procese ir atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Susiklosčius tokiai situacijai, buvo būtina įvertinti V. Š. psichinę būseną - jo pakaltinamumą, ištirti turinčius teisinės reikšmės V. Š. psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Todėl, siekiant nustatyti, ar ligos, kuriomis serga V. Š. yra sunkios ir nepagydomos, ar V. Š. gali dalyvauti teismo posėdžiuose, suvokti atliekamų proceso veiksmų esmę, nuteistajam V. Š. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi buvo paskirta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos - teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-263/2012 konstatuota, kad po atliktos veikos dėl 2011 m. spalio 11 d. patirto ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo V. Š. susirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – ūmiai prasidėjusia kraujagysline demencija, dėl ko jis negali nuo to momento iki šiol teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus, negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas teisingus parodymus. V. Š. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – ūmiai prasidėjusia kraujagysline demencija, kuri negali būti pagydoma ir turi tik blogėjimo tendenciją. V. Š. negali teisingai suprasti paskirtos jam bausmės esmės. V. Š. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis dėl turimos silpnaprotystės ir gretutinių susirgimų (organinio asmenybės sutrikimo ir priklausomybės alkoholiui sindromo), kad išvengti galimo socialiai ir asmeniškai pavojingo elgesio (t. 10, b. l. 9 – 14). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktame ekspertizės akte Nr. EKG 15(127)/13(01) nurodyta, kad V. Š. serga pirmine arterine hipertenzija III laipsnio, AKS padidėjimas, labai didelė rizikos grupė; hipertenzine kardiomiopatija (kairio skilvelio hipertrofija, sutrikusi diastolinė funkcija, mitralinio vožtuvo nesandarumas); cukriniu diabetu II tipo, dekompensacinės formos; diabetine nefropatija IV stadijos. V. Š. diagnozuota ryški mišri dislipidemija, metabolinis sindromas, nutukimas II-III laipsnio, padariniai po hemoraginio galvos smegenų insulto, dešinio gumburo intracerebrinės ir intraskilvelinės hematomos: okliuzinė hidrocefalija, kairės pusės spastinė hemiplegija, simptominė epilepsija generalizuotos formos, dubens organų funkcijos sutrikimas; vaskulinė demensija. Minėtos ligos ir būklės yra sunkios, nepagydomos, reikalauja pastovaus vaistų vartojimo, gydytojų sekimo, priežiūros bei nuolatinės kito žmogaus slaugos. V. Š. pasveikimo prognozės nėra palankios (t. 10, b. l. 36 – 52).
Šalies argumentai
Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje V. Š. Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio. Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Respublikos BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka gavęs nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priimto nuteistojo V. Š. atžvilgiu, teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo medicinos ir teismo psichiatrijos ekspertams nustačius, kad V. Š. po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir bausmės paskyrimo sutriko sveikata, psichika, dėl ko V. Š. negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus, negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas teisingus parodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tinkamai patikrintas. Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo (kaltinamasis) suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Todėl baudžiamoji byla nuteistojo V. Š. atžvilgiu išskiriama ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidedamas, kol išnyks kliūtys (V. Š. pasveiks), trukdančios Lietuvos apeliaciniam teismui priimti sprendimą, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 402 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. Š. perduodama nagrinėti nuosprendį priėmusiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 402 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Baudžiamąją bylą nuteistojo V. Š. atžvilgiu išskirti ir bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio atidėti, kol V. Š. pasveiks.
Perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nuteistajam V. Š. taikymo.