Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėjas buvo nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalį – 170 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį – 60 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 60 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.Jis buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. sausio 28 d. 12.43 val. kelio Vilnius -Utena (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t, viršijo nustatytą 70 km/h greitį ir važiavo 117 km/h greičiu. Įvertinus prietaiso paklaidą, nustatytą greitį jis viršijo 45 km/h. Taip pat jis vairavo neįregistruotą transporto priemonę pasibaigus jos laikino valstybinio numerio ženklų (duomenys neskelbtini) galiojimui bei, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones.Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, Pažeidėjas jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, šio skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis pateikė ir kitą reikalavimą – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vykdė pareigą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti transporto priemonę, tačiau įvykio metu su savimi neturėjo draudimo poliso. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šį Pažeidėjo skundą tenkino iš dalies – nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad įvykio metu Pažeidėjo vairuota transporto priemonė buvo tinkamai apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Pažeidėjo skundo reikalavimo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas netenkino. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo dar kartą peržiūrėti bylą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jis pažymi, kad skunde dėl Institucijos nutarimo kėlė klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, nes byloje, jo nuomone, yra aplinkybių, kurios sudaro pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kadangi teismas privalo patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, šio skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo sprendžiama ir tai, ar pagrįstai už nustatyto greičio viršijimą jam buvo pritaikyta įstatymo nuostata, kad už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Pažeidėjas tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti patikimi įrodymai, jog jis vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, todėl jam neturėjo būti atimta teisė vairuoti transporto priemones.Nurodo, kad Institucija, priimdama nutarimą, neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir nenurodė, kokie bylos įrodymai patvirtina, kad jam turi būti taikoma ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Pažeidėjas akcentuoja, kad pagal teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokie duomenys teismui yra pateikti. Tvirtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal jo skundą, privalėjo patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), tačiau to nepadarė. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog liudytoja apklausta draudimo konsultantė O. M. padarė klaidą įvardindama transporto priemonę „Ford F250“ lengvuoju automobiliu, ir teigia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė „Ford F250“ nėra lengvasis automobilis ir jos didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 t. Skunde Pažeidėjas dėsto, kad jo vairuota transporto priemonė „Ford F250“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nebuvo registruota ir jai VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas nebuvo išduotas. Draudikas, sudarydamas transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį su transporto priemonės valdytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, rėmėsi turimais duomenimis apie kitus tokios markės ir tokio modelio automobilius, registruotus Lietuvos Respublikoje, ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyta transporto priemonė „Ford F250“ yra priskiriama prie lengvųjų automobilių, nes kitų tokių pačių užregistruotų VĮ „Regitra“ transporto priemonių didžiausioji leidžiamoji masė (maksimalus svoris) neviršijo 3,5 t. Tai patvirtina, kad draudimo konsultantė jo vairuotą transporto priemonę, įvertindama kaip lengvąjį automobilį ir jį apdrausdama, klaidos nepadarė ir pasielgė tinkamai. Kita vertus, jis ir rėmėsi draudimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog transporto priemonė „Ford F250“ yra lengvasis automobilis, taigi, buvo įsitikinęs, kad vairuoja lengvąjį automobilį ir jam turi būti taikomos visos įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatos, galiojančios lengvųjų automobilių vairuotojams, t. y. jam nebus taikomos sankcijos, numatytos krovininių automobilių vairuotojams. Dėl to mano, kad apylinkės teismas neskyrė pakankamai dėmesio aplinkybės, ar jo vairuotos transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 t ar yra mažesnė, išsiaiškinimui, nors tai itin svarbu sprendžiant klausimą, ar pagrįstai jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Andrius Janušas nesutinka su Pažeidėjo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Pažeidėjas įvykdė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų – viršijo leistiną greitį, taip sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Toks jo elgesys rodo nepagarbą įstatymams bei blogą pavyzdį kitiems eismo dalyviams. Nepaisant to, kad Pažeidėjas eilę kartų baustas už tos pačios rūšies KET pažeidimus, t. y. už greičio viršijimą, jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sankcijoje numatytam minimui. Teigia, kad apeliaciniame skunde Pažeidėjo nurodoma aplinkybė, kad įvykio metu jo vairuota transporto priemonė neviršijo 3,5 t, prieštarauja prie šios transporto priemonės kėbulo pritvirtintai techninių duomenų lentelei, kurioje nurodyta, kad šios transporto priemonės svoris yra didesnis nei 3,5 t. Todėl Pažeidėjo pateikta VĮ „Regitra“ pažyma, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvoje buvo įregistruota 13 automobilių FORD F250, kurių maksimalus svoris neviršija 3,5 t, neleidžia teigti priešingai. Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Pažeidėjas pripažįsta administracinių nusižengimų pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 3 dalį padarymo faktą ir savo kaltės dėl jų neginčija. Jis nesutinka su byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t, ir teigia, kad dėl to jam nepagrįstai pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kita vertus, jis skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Taigi apeliaciniu skundu Pažeidėjas iš esmės siekia, kad jam nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl ši administracinio nusižengimo byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose. Pažeidėjas skunde mano, jog apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad jo vairuotos transporto priemonės „Ford F250“ didžiausioji leidžiamoji masė buvo didesnė nei 3,5 t. Su šiuo Pažeidėjo argumentu negalima sutikti. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio 9 d. skundu dėl Institucijos nutarimo Pažeidėjas ginčijo tik jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir jo neskirti. Pažeidėjas savo skunde nenurodė jokių argumentų dėl to, kad jo vairuotos transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji masė buvo didesnė nei 3,5 t, todėl apylinkės teismas, išnagrinėjęs jo skundą, šios aplinkybės iš viso neanalizavo ir neargumentavo, pagrįstai laikydamas, kad Pažeidėjas su šia aplinkybe įvykio tyrimo metu sutiko. Jau vien dėl to nėra pagrindo teigti, kad Pažeidėjo skundas dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas neišsamiai, tokiu būdu, padarytas esminis proceso pažeidimas, dėl ko buvo apribotos Pažeidėjo teisės. Apeliaciniame skunde Pažeidėjo nurodytas argumentas, kad jo vairuotos transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji masė buvo mažesnė nei 3,5 t, laikytinas nauju argumentu dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, panaikinimo ir dėl šio argumento jo skundą nagrinėjantis apygardos teismas pasisako išsamiau. Priešingai nei skunde Pažeidėjas bando įtikinti, byloje yra duomenų, kad jo vairuotos transporto priemonės „Ford F250“ didžiausioji leidžiamoji masė buvo didesnė nei 3,5 t. Byloje esančiais šios transporto priemonės techniniais duomenimis (39, 52 b. l.) vienareikšmiškai nustatyta, kad bendras transporto priemonės „Ford F250“ svoris buvo 4535 kg. Skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais duomenimis, juolab jų neginčija ir pats Pažeidėjas, skunde net nepateikdamas savo pozicijos dėl šių duomenų įrodomosios reikšmės. Šių duomenų apie jo vairuotos transporto priemonės „Ford F250“ svorį niekaip nepaneigia ir Pažeidėjo skunde plačiai dėstomos aplinkybės apie transporto priemonės draudimo sutartyje nurodytus duomenis, kad tai yra lengvasis automobilis, šios sutarties sudarymo aplinkybes bei VĮ „Regitra“ pažymose pateikiama informacija, kad tokių transporto priemonių „Ford F250“, kurių maksimalus svoris viršija 3,5 t, Lietuvoje nėra įregistruota. Priešingai Pažeidėjo skundo teiginiams, liudytoja apklausta draudimo konsultantė O. M. parodė, kad drausdama Pažeidėjo transporto priemonę „Ford F250“ ji nežinojo, kokiai kategorijai ją priskirti, todėl paklausė paties Pažeidėjo ir pagal jo žodžius transporto priemonę priskyrė lengviesiems automobiliams. Todėl, Pažeidėjo skundo argumentas, kad „Ford F250“ yra lengvasis automobilis ir dėl to turėtų būti taikomos atitinkamos lengvųjų automobilių vairavimo taisyklės, nėra įtikinantis ir neįrodo, kad jis sąžiningai klydo dėl transporto priemonės „Ford F250“ svorio, kuris nulemia ne tik maksimalų galimą tokios transporto priemonės greitį kelyje (KET 131 punktas), bet ir ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą. Be to, VĮ „Regitra“ pažymose pateikiama informacija, kad tokių transporto priemonių „Ford F250“, kurių maksimalus svoris viršija 3,5 t, Lietuvoje nėra įregistruota, taip pat nėra reikšminga šioje byloje, kadangi tokių transporto priemonių gali būti neįregistruota dėl labai įvairių priežasčių. Aišku viena, kad Pažeidėjas, būdamas vairuotoju ir turėdamas pareigą laikytis KET, turėjo ir privalėjo domėtis, kokio svorio transporto priemonę jis vairuoja ir kokie apribojimai jai yra taikomi pagal KET, juolab kiekvienoje transporto priemonėje paprastai yra jos techninių duomenų lentelė, kaip yra ir nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad transporto priemonės „Ford F250“ svoris viršija 3,5 t, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Pažeidėjui visiškai pagrįstai buvo paskirta ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su Pažeidėjo skundo teiginiu, kad jam turi būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis ir neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dėl jo 2017 m. birželio 9 d. skunde nurodytų priežasčių, iš esmės susijusių su jo patiriamais nepatogumais buityje, darbe, neigiamomis pasekmėmis šeimai, nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad šios aplinkybės nėra išimtinės ir ypatingai lengvinančios Pažeidėjo atsakomybę, dėl ko būtų pagrindas jam taikyti minėtą teisės normą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK teisės norma iš esmės atkartoja iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, kurį taikant teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė, nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda, asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Iš bylos aplinkybių matyti, kad Pažeidėjui už padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, lygi minimaliam to paties straipsnio 7 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino Pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, atmesdamas Pažeidėjo skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog Pažeidėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir Pažeidėjo skunde nurodomos jo šeiminės ar darbo aplinkybės bei turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos jam buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui ar jos neskyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti Pažeidėją nuo pavojingo administracinio nusižengimo padarymo, kai jis viršijo leistiną greitį. Pažymėtina, kad vairuotojas, viršydamas greitį, turi numatyti dėl tokio nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad Pažeidėjas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę ir viršydamas nustatytą greitį, padarė šiurkštų KET pažeidimą. Akivaizdu, kad asmuo, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą. Vertinant Pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, pažymėtina tai, kad administracinį nusižengimą, už kurį jis buvo nubaustas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, jis padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Kaip matyti iš 2017 m. birželio 22 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, Pažeidėjas už nustatyto greičio viršijimą jau buvo baustas net 4 kartus, o būtent : 2011 m. gegužės 19 d. buvo nubaustas už tai, kad viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo 107 km/h greičiu; 2014 m. birželio 25 d. – viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 75 km/h greičiu; 2015 m. sausio 12 d. – viršijo leistiną 80 km/h greitį ir važiavo 111 km/h greičiu; 2016 m. gruodžio 31 d. – viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo 95 km/h greičiu. Be šių, Pažeidėjas taip pat buvo baustas ir už kelis smulkaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus (45-50 b. l.). Šių duomenų visuma rodo, kad anksčiau Pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų Pažeidėją nuo naujų nusižengimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių – padarė šiurkštų KET pažeidimą, bei rodo nubaustojo neatsakingą požiūrį eismo saugumą. Todėl sutiktina su apylinkės teismu, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.Į Pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusižengimą, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam ir jo šeimos nariams didelių nepatogumų, o seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nagrinėdamas Pažeidėjo skundą dėl Institucijos nutarimo. Pritardamas apylinkės teismo motyvams, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog minėtos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskyrus tokios trukmės poveikio priemonę už šiurkštų KET pažeidimą, įvertinus Pažeidėją kaip vairuotoją charakterizuojančius bylos duomenis, nėra pagrindo jam taikyti išimtinę teisinę padėtį lengvinančią teisės normą. Pažeidėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jo asmenybę, todėl pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal Pažeidėjo skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, kadangi teismas betarpiškai ištyrė ir patikrino tyrimo metu surinktus duomenis, kuriais buvo grindžiamos Institucijos nutarime padarytos išvados ir kurias Pažeidėjas ginčijo. Skundžiamas apylinkės teismo sprendimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo jį keisti ar naikinti, tad apeliacinės instancijos teismas neturi jokių priežasčių daryti priešingą, Pažeidėjo interesus atitinkančią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai panaikinamas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, priima ne nutartis, o nutarimą. Toks sprendimas priimamas ir tais atvejais, kai nutarimas panaikinamas iš dalies. Tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nedaro paties sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.