Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda (reg. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis UAB „S.“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams, t.y.:

2013 m. spalio 13 d. apie 21.45 val. būdamas prie policijos tarnybinio automobilio, stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus ir neteisėtos policijos pareigūnų veiklos vykdant įgaliojimus – kad jo padarytus administracinius teisės pažeidimus nustatę policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, valstybės tarnautojui – Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui K. V. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį siūlydamas 2000 litų.

Kaltinamasis R. T. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. spalio 13 d. jis buvo namuose, su šeima šventė anūko gimimą, išgėrė alkoholio. Apie 19 val. jam paskambino vairuotojas, kuris vežė ekspedijuojamą jo vadovaujamos UAB „S.“ krovinį, ir pranešė, kad yra atvykęs į Panemunės kelio postą, esantį Kaliningrade, ir, kad susirgo bei nebegali toliau važiuoti, prašė, kad atvyktų pamaina, t.y. kitas vairuotojas, kuris galėtų toliau gabenti krovinį. Jis išsikvietė kitą vairuotoją, kuris atvažiavo pas jį į namus, jis išvažiavo kartu su vairuotoju, nes reikėjo Panemunės kelio poste sutvarkyti dokumentus dėl vairuotojų pasikeitimo. Nuvažiavo į kelio postą, sutvarkė dokumentus ir važiavo atgal į Klaipėdą, jis sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiuojant ties Dituva vairuotojui pasidarė bloga, kaip suprato, dėl ligos, jis nebegalėjo vairuoti, todėl vairuoti automobilio sėdo jis. Nuo ten jis atvažiavo į Klaipėdą, sustojo „Statoil“ degalinėje, kur vairuotoją pasiėmė brolis ir jie išvažiavo namo. Toliau jis važiavo vienas, norėjo parvažiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo ir automobilio dokumentus, taip pat patikrino jo blaivumą. Kadangi jis buvo neblaivus, nenorėjo, kad jam būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl vienam iš policijos pareigūnų pasiūlė susitarti, ar kažkuriuo metu buvo išsitraukęs pinigus, jis nepamena, nes buvo labai susijaudinęs. Tuo metu, kai kalbėjo su pareigūnu, jis stovėjo prie jų tarnybinio automobilio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Iš 2013-10-13 tarnybinio pranešimo dėl bandymo papirkti policijos pareigūną matyti, kad 2013-10-13 apie 21.45 val. prie (duomenys neskelbtini) namu sustabdžius automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojui R. T. buvo nustatytas sunkus 2,74 prom. neblaivumas ir , kad R. T. siūlė policijos pareigūnams 2000 Lt kyšį, kad nebūtų surašytas ATP protokolas (b.l. 3, 5).

Iš 2013-11-26 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pateiktas CD su garso įrašu, kuriame užfiksuota kaip R. T. siūlo K. V. susitarti (b.l.9-11).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2013-10-3 21.56 val. užfiksuotas alkoholio kiekis R. T. organizme yra 2,74 prom.(b.l. 15).

Iš 2013 m. spalio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-3040718-13 matyti, kad R. T. 2013 m. spalio 13 d. apie 21.41 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (b.l. 16-17).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. T., siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t.y., kad nebūtų surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas už R. T. galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą kelių eismo srityje, tiesiogiai pasiūlė duoti 2000 Lt kyšį valstybės tarnautojams –policijos pareigūnams.

Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 8 punkte numatyta policijos pareigūno teisė tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtariant, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti (2000 m. spalio 17 d. įstatymas Nr. VIII-2048). Vadinasi policijos pareigūnas, gavęs duomenų apie tai, kad automobilio vairuotojas R. T. gali būti vartojęs alkoholinius gėrimus, turėjo teisę patikrinti jo apsvaigimą (girtumą). ATPK 259 straipsnyje reglamentuota, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas privalo surašyti protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje (atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas) numatytus atvejus. Nustatęs administracinius teisės pažeidimus, policijos pareigūnai turėjo teisę ir pareigą surašyti R. T. administracinį teisės pažeidimo protokolą.

Kaltinamasis R. T., pasiūlydamas duoti kyšį policijos pareigūnui, už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas siekė neteisėto pareigūnų neveikimo vykdant įgaliojimus. R. T. pasiūlyto kyšio - 2000 Lt vertė viršija 1 MGL (130 Lt) sumą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką R. T. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad siūlo kyšį policijos pareigūnams, suprato, kad tuo siekia neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos (neveikimo) ir norėjo taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam R. T. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – R. T. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis - nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų, būdamas neteistas, dirba. Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą apysunkį nusikaltimą kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Jos dydį nustatant mažesnį, nei bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. T. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 42-43).

Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - elektroninė laikmena (CD) su garso įrašu, esanti baudžiamojoje byloje, kaip tyrimui reikšminga medžiaga, paliktina saugoti byloje (b. l. 9-11).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 21 MGL (2730 Lt dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 MGL (1820 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.

Kaltinamajam R. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Elektroninę laikmeną (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.