Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės N. M. ieškinio atsakovui K. M. dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama padalinti bendrąja jungtine nuosavybe valdoma turtą – priteisti jai iš atsakovo K. M. 36 620 Lt ir ½ dalį kitų išmokų, kaip už jai tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo. Tuo pačiu sprendimu buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dar iki santuokos nutraukimo ieškovė su atsakovu pasidalino santuokoje įgytą turtą, sudarydami notaro patvirtintas santuokinio turto dalybų sutartis. Jau po santuokos nutraukimo ieškovė sužinojo, kad atsakovas kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie žemės ūkio ministerijos dėl tiesioginės išmokos nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiškinių ir atsietos nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės už ES remiamų pasėlių plotus (pagal 2006 m. deklaracijas) ir gavo ne mažiau kaip 72239,59 Lt išmokų, iš kurių pusę turėtų būti priteista jai, kadangi išmokos buvo mokamos už 2006 metų pasėlius, kai šalių santuoka dar nebuvo nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t.y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 straipsnis), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos.

2007 m. gruodžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 m. buvo nutraukta santuoka tarp K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a.k. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu teismas patvirtino šių buvusių sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame buvę sutuoktiniai aptarė visus CK 3.53 str. 3 d. bei CK 3.59 str. numatytus klausimus, tame tarpe ir turto padalinimo klausimus. Nagrinėjant šią bylą teisme pareiškėjai K. M. ir N. M. paaiškino, kad santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino notarine tvarka, natūra pasidalino ir visą kilnojamąjį turtą bei asmeninius daiktus, dėl jo ateityje jokių ginčų nekils. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šie pareiškėjai nurodė (atsakingai pareikšdami), kad visą santuokoje įgytą turtą pasidalino notariškai patvirtintomis santuokinio turto dalybų sutartimis: 1) 2005 m. birželio 2 d. notariškai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2007 m. lapkričio 30 d. notariškai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); jokio kito dalintino santuokoje įgyto turto šalys nėra įgijusios; o santuokoje įsigytą kilnojamąjį turtą – buities reikmenis bei asmeninius daiktus – šalys pasidalino geruoju ir dėl to viena kitai nereiškia jokių pretenzijų (sutarties 2 ir 3 punktai). Apie tai, kad sutuoktiniai (ar vienas iš jų) verčiasi kokia tai ūkine veikla (turi ūkininko ūkį ar pan.), turi kokius tai pasėlius, už kurias galimos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos administruojamų fondų, sutuoktiniai šios bylos nagrinėjimo metu net neužsiminė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką santuokos nutraukimo bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Turto sąvoka šiuo atveju apima ne tik materialius daiktus, tačiau ir turtines teises. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), vieno sutuoktinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) arba ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis). Šiuose procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą.

Akivaizdu, kad sutuoktiniai K. ir N. M., 2007 metais kreipdamiesi į teismą dėl jų santuokos nutraukimo jų bendru sutikimu, pareiškime ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalėjo nurodyti visą santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir turtines teises. Jie taip ir padarė, pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodydami, kad visą santuokoje įgytą turtą pasidalino notariškai patvirtintomis santuokinio turto dalybų sutartimis: 1) 2005 m. birželio 2 d. notariškai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2007 m. lapkričio 30 d. notariškai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Jie taip pat nurodė, kad jokio kito dalintino santuokoje įgyto turto nėra įgiję, o santuokoje įsigytą kilnojamąjį turtą – buities reikmenis bei asmeninius daiktus – pasidalino geruoju ir dėl to vienas kitam įsipareigoja nereikšti jokių pretenzijų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima kreiptis į teismą dėl santuokinio turto padalijimo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis šalių susitarimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (2006-09-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis analogiškoje byloje Nr. 3K-3-474/2006).

Kadangi šios bylos šalių – ieškovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) - santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu 2007 m. gruodžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 m., kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (ieškovės N. M. ir atsakovo K. M.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (santuokoje įgyto turto padalinimo), ieškovės N. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalinimo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Jei ieškovei N. M. bylos dėl jos ir atsakovo K. M. santuokos nutraukimo metu nebuvo žinoma apie šiame ieškinyje nurodytą turtą (turtines teises), ji, esant tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 m.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės N. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalinimo.

Išaiškinti ieškovei, kad ji, esant tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 m.

Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti ieškovei N. M..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.