Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) vyr. konditere, neteista‚ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. V. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2017 m. vasario 5 d. apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė mažamečiui sūnui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau penkis smūgius ir vieną kartą į spyrė į sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. V. kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu šeimoje su sutuoktiniu buvo daug pykčių, buvo prasidėjęs skyrybų procesas. Nervinė būklė buvo pakrikusi. Tokiuose konfliktuose dalyvaudavo ir aštuonerių metų sūnus M. V.. Vieno iš tokių konflikto metu, supykusi dėl kažko ir ant sūnaus, sudavė jam ranka ir įspyrė, norėdama jį sudrausminti. Smūgiai nebuvo labai stiprūs. Vaikas apsiverkė, taip pat supyko. Pripažįsta, kad tai įvyko liudytojo V. V. pateikto garso įrašo metu ir kad šiame įraše įrašytas būtent tas konfliktas. Daugiau prieš sūnų nesmurtavusi. V. V. pradėjus gyventi atskirai, konfliktai baigėsi, išnyko pykčiai. M. V. visą laiką gyvena su ja, sutaria gerai. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi, supranta, kad taip negalima elgtis su vaiku. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka, kad laiduotoja būtų paskirta motina L. V..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta BPK 273 str. 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

2018-03-12 Marijampolės Petro Armino progimnazijos rašte „Dėl informacijos apie M. V. pateikimo“ nurodyta, kad 2018-03-09 į mokyklos Vaiko gerovės komisiją kreipėsi 2 b klasės mokytoja L. P., kuri informavo, kad 2 b klasės mokinys M. V., gim (duomenys neskelbtini), jai ir direktoriui pasakė, kad namuose jį muša mama. Konkrečios datos berniukas nenurodė, smurto žymių nepastebėta. 2018-03-08 į mokyklą atvyko M. tėtis V. V., kuris pokalbio metu su mokytoja ir socialine pedagoge patvirtino, kad mama prieš vaiką naudoja smurtą. 2018-03-09 į mokyklą atvyko M. mama E. V.. Pokalbyje dalyvavo klasės mokytoja, socialinė pedagogė bei mokyklos direktorius. Mama mušimo faktą neigė, sakė, kad vaikas linkęs fantazuoti. (b.l. 7)

Mažametis M. V., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad mama jo niekada nemušė, o tai, kad auklėtojai sakė, jog mama jį muša, vienu atveju atsako, kad tai tiesa, po to, kad tai yra netiesa ( b.l.15-17).

2018-03-29 Kauno apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) K. S. išvadoje, pateiktoje atlikus nepilnamečio M. V. apklausą, nurodyta, kad apklausos metu pastebėta apsunkinta berniuko motyvacija duoti parodymus apie patirtus išgyvenimus susijusius su artimais šeimos nariais. Jau pačios apklausos pradžioje M. nesutinka sakyti tiesos, praėjus keletui minučių sako jog pavargo. Nerimas ir įtampa vaikui išauga, kai pokalbis pakrypsta apie smurtą. Išsako netgi nenorą kalbėti, motyvuodamas nuovargiu dėl kalbėjimosi, išsako, jog nieko neprisimena, slepia savo veidą striukės užantyje, apie suaugusį jį mušusį asmenį pasako, jog nenori sakyti. Berniuko neverbalinė kalba akivaizdžiai keičiasi, kai pasakoja atvirai- kalba tyliai, atsiranda akivaizdžios ir pakankamai ilgos pauzės, pagalvoja prieš kažką sakydamas, pripažįsta, jog negali papasakot, o ne kad nežino. Taip pat išsako, jog auklėtojai pasakė teisybę. Vaiko neverbalinė kalba, tai tik patvirtina, nors ką pasakė, įgarsinti jis atsisako, vengdamas papasakoti apie mamą tai, kas gali būti negerai. Jaučiasi itin svari bei svarbi mamos figūra berniuko gyvenime („ noriu pas mamą"), psichologei norint pagarsinti vaiko pokalbį su auklėtoja apie iš mamos patirtą smurtą. Po apklausos berniukas ieško mamos palaikymo: akivaizdžiai neatsitraukia nuo mamos, mezga verbalinj kontaktą su ja, rankomis vis liečia, rodo nupieštus piešinius ir rašytus žodžius apklausos metu, kurie gali patvirtinti mamai jo išsakytą nežinojimą, nepasakymą (b.l. 19).

Liudytojas V. V. parodęs, kad nuo 2017 m. vasario mėnesio su sūnumi M. V. negyveno, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Su E. V. kyla nesutarimai dėl bendravimo su M. V.. 2018-03-08 nuvykus į sūnaus mokyklą sužinojo, kad M. V. direktoriui pasakęs, jog ir jį mama muša. Šis faktas jo nenustebino, nes jis žino, kad E.V sūnų muša. 2017-02-05 21 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), E. V. pasišaukė vaiką prie savęs, nes norėjo pataisyti sportinių kelnių raištelį. M. V. prie jos priėjo, kaip vaikas stovėjo neramiai, muistėsi. E. V. pradėjo šaukti ir sudavė jam per užpakalį ranka apie penkis smūgius, tikslaus skaičiaus pasakyti negali. M. V. verkė, taip pat rėkė ant mamos. 2017-02-25 taip pat buvo E. V. pykčio protrūkis, tačiau tuo metu vaiko nemušė. Jis savo mobiliuoju telefonu padarė šių abiejų įvykių garso įrašus, kuriuos pateikė tyrėjai. Įraše puikiai girdisi pliauškėjimai, taip pat girdėti, kaip jis E. V. liepia nustoti spardyti vaiką. Ji vaikui spyrė vieną kartą taip pat į sėdmenis. (b.l. 49-50, 52-53)

Liudytoja O. M. parodžiusi, jog dirba Marijampolės Petro Armino progimnazijoje socialine pedagoge. M. V. nuo pirmos klasės žinomas kaip vaikas turintis elgesio problemų. Kiek ji individualiai bendravusi su vaiku, niekada neteko girdėti apie patiriamą smurtą namuose. Apie galimai patiriamą smurtą ji sužinojo iš M. mokytojos. 2018-03-08 M. V. tėtis jai patvirtino, kad prieš M. namuose mama naudoja smurtą. 2018-03-09 kartu su M. mokytoja, direktoriumi bei M. mama buvo pokalbis apie smurtą, mama nurodė, kad vaiko nemuša. Ant vaiko kūno (kuomet rengiasi į kūno kultūros pamoką) jokių sužalojimų nebuvo pastebėta. M., kaip vaikas yra linkęs fantazuoti, neprisipažinti tam tikrose situacijose (b.l. 33-34).

Liudytoja L. P. parodžiusi, kad ji yra M. V. mokytoja. M. V. problematiškas, turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Mokyklos iniciatyva vaikas lankosi pas socialinę pedagogę bei psichologą mokykloje. 2018-03-08 M. V. išdykaujant, ji paklausė kodėl jis muša vaikus ir ar jis žino, kad jiems skauda. M. V. atsakė, kad žino, nes jį muša mama. Ji nesileido į detales, o nusivedė pas mokyklos direktorių. Direktorius paklausęs, ar tikrai jį muša mama, M. tvirtai atsakė „nu taip“. Motina neigė, kad jį muša, o tėvas patvirtino (b.l.37-38).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog liudytojas V. V. pateikė du garso įrašus (b.l. 58). Garso įrašų apžiūros metu išklausyti garso įrašai, sudarytos pokalbių stenogramos. Garso įrašuose užfiksuoti moters, vaiko ir vyriškio balsai. Garso įraše (2017-02-05, apie 21 val.) girdėti moters pakeltas tonas, riksmas, keiksmažodžiai vaiko atžvilgiu, vaiko balsas ir verksmas, pliaukštelėjimai, duslus bildesys, vyriškio balsas, liepiantis nespardyti vaiko (b.l. 61-64).

2018-04-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei pateiktuose prieduose nurodyta, jog, liudytojas V. V. pateikė elektroninio susirašinėjimo dėl psichologinio konsultavimo duomenis, iš viso 3 lapus (b.l. 54-57).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamosios E. V. kaltė įrodyta visiškai. Jos pačios prisipažinimu, liudytojo V. V. parodymais, rašytiniais įrodymais ( garso įrašo apžiūros protokolo duomenimis) neabejotinai nustatyta, jog E. V. smurtaudama, t. y. suduodama smūgius mažamečiui sūnui M. V. rankomis ir įspirdama į sėdmenis, sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., sudėtį.

Kaltinamosios E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p ), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. V. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą ( BK 11 str. 3d. ).

Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį nesunkų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų, Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus informacijos apie šeimą, šios institucijos, atstovavusios mažametį nukentėjusįjį pagal pavedimą, atstovės paaiškinimų matyti, kad iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo kaltinamosios šeima šiai institucijai nebuvo žinoma, jokių duomenų apie jos netinkamą elgesį su mažamečiu vaiku nebuvo gauta. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo susiklosčiusi situacija šeimoje, konfliktai tarp sutuoktinių, tame tarpe ir dėl bendravimo su vaiku. Iš teismui pateiktos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-06-01 nutarties matyti, kad kaltinamoji su M. V. tėvu ginčą dėl bendravimo su vaiku išsprendė sudarydami taikos sutartį, šiuo metu sutuoktiniai kartu negyvena. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjęs jau gana nemažas laiko tarpas, tačiau naujų duomenų apie kaltinamosios elgesį, pažeidžiantį mažamečio sūnaus M. V., kuris gyvena kartu su kaltinamąja, interesus, byloje nenustatyta. Šių aplinkybių visumos pagrindu galima pagrįstai manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra pateiktas kaltinamosios motinos L. V. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoja. Ją apibūdinantys duomenys (neteista, nebausta, dirba, charakterizuojama gerai) rodo, jog ji verta teismo pasitikėjimo. Kaltinamąją ir L. V. sieja artimas giminystės ryšys, be to gyvena tame pačiame name, todėl ji turės galimybę kontroliuoti kaltinamosios elgesį su mažamečiu vaiku, daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nusikaltimu turtinio pobūdžio žala nebuvo padaryta. Taigi, vadovaujantis BK 40 str., E. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajai ir bus pakankamas sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, laidavimo kaip priemonės užtikrinti kaltinamosios elgesio kontrolę, paskirtį, tolesnį atsakingą laiduotojos dalyvavimą šiame procese, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skirtinas su užstatu. Įvertinus laiduotojos turtinę padėtį, užstato dydis nustatomas 500 Eur. Nustatytinas laidavimo terminas - 1 metai.

Kaltinamoji padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį mažametį sūnų, todėl siekiant ir toliau koreguoti jos elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, skirtina BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikaltimus artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

E. V. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu vieneriems metams ir perduoti laiduotojos L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Įpareigoti L. V. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. pagrindu skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :

-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- 2 CD su garso įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.