Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2016 m. spalio 15 d., apie 3.10 val., Vilniuje, Sietyno g. 23, vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis vartojo metamfetaminą, kurį jis įsigijo čigonų tabore. Gailisi, kad taip įvyko, šiuo metu nevartoja. Tikisi, kad daugiau tai nepasikartos.

ATPK 44 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta administracinė atsakomybė ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.

S. L. kaltę, padarius ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina jo prisipažinimas ir paaiškinimas teismo posėdžio metu bei kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, jog apklausiamas teisme S. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis vartojo metamfetaminą, kurį jis įsigijo čigonų tabore. Be to, iš byloje esančio S. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog su padarytu pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 3). 2016 m. lapkričio 12 d. apklausos metu S. L., be kita ko, paaiškino, kad jis šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Prieš trejus metus pradėjo vartoti narkotines medžiagas, tačiau vartoja nedažnai, periodiškai. Rūko žolę, vartoja metamfetaminą (b. l. 9). Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. prisipažinimo ir jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016 m. spalio 17 d. specialisto išvados Nr. T-N 2736/2016(01) matyti, kad S. L. šlapime, paimtame 2016 m. spalio 15 d., 6.55 val., rasta metamfetamino ir amfetamino. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 12). Tuo tarpu iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtimui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1156 matyti, kad S. L. yra vartojęs narkotinę medžiagą, apsvaigimas nenustatytas (b. l. 11). Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Konstatuotina, kad S. L. vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole S. L. veika buvo kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 44 straipsnio 2 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), kuris pakeitė ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalies nuostata reglamentuoja, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, perkvalifikuojant veiką pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir ANK 71 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies reikalavimais, S. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamas.

Teismas, skirdamas S. L. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas gyventojų sveikatos apsaugos srityje), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, teistas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. L. skirtina ATPK 44 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. prašė prie bylos medžiagos prijungti dokumentus, patvirtinančius, jog jis pagal šioje byloje surašytą administracinį nurodymą yra sumokėjęs jam siūlytą baudą – 2 Eur.

Iš S. L. pateiktų duomenų (b. l. 36-40) matyti, jog jam buvo surašyti trys administraciniai nurodymai skirtingose bylose, tame tarpe iš šioje administracinio teisės pažeidimo byloje (ROIK: 17066668454). Pastaruoju administraciniu nurodymu S. L. buvo siūloma iki 2017 m. balandžio 13 d. sumokėti 2 Eur dydžio baudą. Iš S. L. pateikto mokėjimo kvito matyti, kad jis 2017 m. balandžio 25 d. sumokėjo VMI tris įmokas, kurių dydžiai 10 Eur, 2 Eur ir 2 Eur. Nors pateiktame kvite nėra nurodomi ROIK numeriai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, už kuriuos pažeidimus S. L. sumokėjo minėtas įmokas, visgi atsižvelgiant į tai, kad padarytos trys įmokos atitinka minėtuose trijuose administraciniuose nurodymuose nurodytus baudų dydžius, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti tuo, jog S. L. padarė minėtas įmokas būtent pagal pateiktus administracinius nurodymus.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad S. L. pagal šioje byloje surašytą administracinį nurodymą jau yra sumokėjęs 2 Eur dydžio sumą (tačiau jis tai padarė pavėluotai, todėl administracinis nurodymas laikytinas negaliojančiu), ši suma įskaitytina į šiuo nutarimu skirtiną baudos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 35 straipsniu, 71 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimties eurų (20 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos baudos dydį įskaityti 2 Eur sumą, kurią S. L. sumokėjo 2017 m. balandžio 25 d. pagal šioje byloje surašytą administracinį nurodymą, ir laikyti S. L. nubaustu galutine aštuoniolikos eurų (18 Eur) dydžio bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17066668454 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.