- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- Ik-426-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01769-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- UAB „Stova“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ Kauno aerouosto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
atsakovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Neringai Joneliūnaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens - Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Stova“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ „Kauno aerouostas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl Savavališkos statybos akto, Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Stova“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:
1) 2011-06-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110621-00060;
2) 2011-06-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110622-00066.
Pareiškėjas skunde (b.l. 1-7) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Savavališkos statybos aktu ir Reikalavimu nesutinka iš esmės, nes jokios savavališkos statybos pareiškėjas nevykdė. Pareiškėjas UAB „Stova“ 2011-05-24 gavo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcijos Kauno skyrius) 2011-05-23 raštą Nr. (15.38)-2D-633, kuriame nurodoma, jog patikrinus aplinkybes pagal VĮ „Kauno aerodromas“ raštą buvo nustatyta, kad ties Šaltinių g. 17, Karmėlavos miest., Kauno r., galimai savavališkai buvo įrengtas įvažiavimas. 2011-05-03 raštu pareiškėjas pateikė informaciją dėl ginčo įvažiavimo statybos, nurodydamas duomenis, jog įvažiavimas įrengtas nepažeidžiant trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kartu su raštu buvo pateiktas techninis projektas 2011/05-DO-00, kuriame buvo numatyta įrengti ginčo įvažiavimą ir nustatyta jų įrengimo vieta prie Šaltinių gatvės. Atsakovas 2011-06-20 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-1993 nustatė, kad pareiškėjas rekonstruoja įvažiavimą į žemės sklypą, esantį Šaltinių g. 17, Karmėlavos mstl., Kauno raj., įrengiant 11 ir 13 metrų bortus. 2011-06-21 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110621-00060, kuriame nurodė, jog aktas surašytas dėl savavališkos neypatingo statinio rekonstrukcijos neturint žemės sklypo, kuriame yra statinys, savininko sutikimo ir tuo yra pažeidžiamos Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. nuostatos, o 2011-06-22 surašė Reikalavimą Nr. SSA-20-110621-00060. Šiame Reikalavime atsakovas nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius (išmontuoti įvažiavimą) iki 2011-12-22. Pareiškėjas 2011-07-18 gavo raštą Nr. (15.38)-2D-9008, kuriuo buvo pranešta, jog bus atliekamas pakartotinis įvažiavimo patikrinimas, kuriame pareiškėjas kviečiamas dalyvauti. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad UAB „Stova“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Šaltinių g. 17, Karmėlavos mstl., Kauno raj. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis suprojektuotas įvažiavimas jau buvo pažymėtas, atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo riboms, kurios numatė įvažiavimą iš Šaltinių gatvės, pritarė valstybinės žemės valdytojo - Nacionalinės žemės tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriaus atstovė, pasirašiusi ant žemės sklypo plano. Įvažiavimas į UAB „Stova“ valdomą žemės sklypą iš Šaltinių gatvės buvo suprojektuotas ir įrengtas neišardant esamų šaligatvių ir nepakeičiant gatvės parametrų, taip pat neužimant ir nepanaudojant valstybinės žemės sklypų. Buvo parengtas statinio (įvažiavimo) įrengimo supaprastintas projektas, kuris derintas Kauno rajono savivaldybėje. Atsakovas 2011-06-21 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-110621-00060 ir 2011-07-18 raštu Nr. (15.38)-2D-9008 informavo pareiškėją, kad ieškovas savavališkai rekonstruoja valstybinėje žemėje esantį I grupės nesudėtingą statinį - šaligatvį. Tokią nuostatą (iš esmės prieštaraudamas ginčijamam savavališkos statybos aktui) atsakovas išdėsto 2011-07-18 rašte Nr. (15.38)-2D-9008, nurodydamas, jog tariamai savavališka statyba jau buvo užbaigta. Taigi, įvažiavimo įrengimas buvo užbaigtas, o ne tęsiamas. Nurodyta aplinkybė - negautas VĮ „Kauno aerouostas“ sutikimas, nėra laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti ginčo įvažiavimo įrengimą savavališkomis statybomis. Atsakovas pateikiamuose dokumentuose nurodė tik formalų kriterijų - VĮ „Kauno aerouostas“ nepateikė sutikimo rekonstruojant šaligatvį valstybinėje žemėje. VĮ „Kauno aerouostas“ inicijavo patikrinimą, kurio metu buvo surašyti ginčijami dokumentai (Aktas ir Reikalavimas), be to, nesurinkta jokių įrodymų, kad ginčo įvažiavimas kaip nors ribotų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, taip pat prieštarautų teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat nebuvo surinkta įrodymų, jog statybos savavališkos, todėl nėra jokio pagrindo jas stabdyti. Reikalavime nurodytas įpareigojimas - iki 2011-12-22 išmontuoti įvažiavimą yra laikytinas neproporcingu tariamai padarytam teisės pažeidimui, todėl reikalavimas panaikinti įvažiavimą neturėtų būti taikomas. Tariamai savavališka statyba buvo pripažinta dėl to, kad nebuvo duotas valstybinės žemės patikėtinio - VĮ „Kauno aerouostas“ sutikimas. Pareiškėjas mano, kad toks klausimas gali būti išspręstas atliekant ginčo įvažiavimo įrengimo supaprastinto projekto korektūrą - t.y. gaunant reikalaujamus sutikimus. Įpareigojimai pašalinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos statomo statinio savininko nuosavybės teisėms (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 27, 28 str.).
Atsakovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 60-63) nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-05-09 Inspekcijos Kauno skyriuje buvo gautas VĮ „Kauno aerouostas“ skundas dėl galimai savavališkos statybos, įrengiant įvažiavimą iš Oro uosto gatvės į UAB „Stova“ žemės sklypą, esantį Šaltinių g. 17, Karmėlavos mstl., Kauno raj.. 2011-05-17 Inspekcijos Kauno skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (tą patvirtina 2011-05-18 Faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. FAK-1382 duomenys). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Oro uosto ir Pievų gatvių sankryžos pietinėje dalyje vakarų pusėje naujai įrengti kelio bortai, išpiltas pagrindas įvažiavimui iš Oro uosto gatvės. Atlikus patikrinimą iš UAB „Stova“ buvo pareikalauta pateikti statybą leidžiančius dokumentus minėtų statybos darbų atlikimui, kurie buvo atlikti ne UAB „Stova“ priklausančiame žemės sklype. 2011-06-02 Inspekcijos Kauno skyriuje buvo gautas UAB „Stova“ 2011-05-30 paaiškinimas, kad ginčo įvažiavimas buvo pažymėtas atliekant UAB „Stova“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5233/0011:111, esančio Šaltinių g. 17, Karmėlavos mstl., Kauno raj.) kadastrinius matavimus. Prie paaiškinimo buvo pridėtas 2011-02-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, žemės sklypo plano kopija, techninio projekto kopija. Inspekcija, gavusi minėtus dokumentus, 2011-06-20 atliko pakartotinį įvažiavimo į žemės sklypą Šaltinių g. 17 iš Oro uosto gatvės Karmėlavos mstl., Kauno r., patikrinimą (2011-06-21 Faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. FAK-1993 duomenys). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Stova“ rekonstruoja ginčo įvažiavimą, yra įrengti įvažiavimo bortai (iš pietų pusės 11 m ilgio, iš šiaurės pusės 13 m ilgio, įvažiavimo plotis 4 m., danga - asfalto drožlių). Pareiškėjo įrengtas ginčo įvažiavimas už pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kurio paskirtis - kita, būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramonės objektų statybos) ribų. Šis įvažiavimas priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Ginčo įvažiavimo įrengimui buvo privaloma rengti statinio rekonstravimo projektą, gauti leidimą rekonstruoti statinį, bei pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinį sutikimą. Pareiškėjas minėtų dokumentų Inspekcijai nepateikė. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad parengė įvažiavimo techninį projektą, kurį suderino Kauno rajono savivaldybėje. Tačiau Inspekcijai ir teismui pateiktas ne įvažiavimo įrengimo projektas, bet Statinio 1v1p griovimo darbų techninis projektas - technologinis aprašymas ir II grupės nesudėtingo statinio - sandėliavimo/ekspozicijų aikštelės techninio projekto korektūra Nr. 2011-05-02-DO-00. Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad pareiškėjo teismui pateiktame techniniame projekte dėl ginčo įvažiavimo tik padaryta žyma, kad jis bus projektuojamas atskiru projektu. Tokio atskiro ginčo įvažiavimo įrengimo projekto nei Inspekcijai, nei teismui nėra pateikta. Taip pat nepateiktas ir leidimas rekonstruoti statinį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 71 d. statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka statyba. Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, pagrįstai 2011-06-21 pareiškėjui surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110621-00060, o vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 str. 2 d., pagrįstai ir teisėtai pareikalavo iš pareiškėjo iki 2011-12-22 atstatyti įvažiavimą į žemės sklypą, esantį Šaltinių g. 17 iš Oro uosto gatvės, Karmėlavos mstl., Kauno r., valstybės žemėje patikėjimo teise valdomoje VĮ „Kauno aerouostas“ į UAB „Stova“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) plane, atliktame UAB „Žemetra“, 2011-01-27 nurodytą padėtį. Nurodė, kad net teismui pripažinus aplinkybę apie ginčo įvažiavimo savavališką statybą, skundžiamo Reikalavimo įpareigojimas išmontuoti įvažiavimą yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. reglamentuoja, kokius sprendimus gali priimti Inspekcija, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą. Minėtoje teisės normoje yra numatytas baigtinis sąrašas. Inspekcijai nesuteikta diskrecijos teisė priimti kitokį sprendimą negu numatyta teisės aktuose. Pareiškėjo skunde nurodyta Statybos įstatymo 28 str. 7 d. reglamentuoja, kokius sprendimus gali priimti ne Inspekcija, o teismas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Šios bylos ginčo dalykas yra Inspekcijos aktų teisėtumas, o ne savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustato, jog šio straipsnio 2 d. nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 d. 1 ir 2 p. nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 str. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, net ir nenuginčijus savavališkos statybos akto bei reikalavimo, pareiškėjas gali gauti reikiamus sutikimus, pasirengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apie tokią galimybę pareiškėjui yra nurodyta ir pačiame ginčijamame reikalavime.
Tretysis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b.l. 135-137) nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjo statybos darbai atlikti be statybą leidžiančio dokumento. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atstovės parašas ant žemės sklypo, esančio Šaltinių g. 17, Karmėlavos mstl., Kauno r., plano jokiu būdu negali būti prilyginamas sutikimui statyboms ginčo sklype ir, tuo pačiu, pagrindu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Tretysis suinteresuotas asmuo - Kauno rajono savivaldybės administracija teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 143-145) tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-56-214/2012 pagal ieškovo (šioje byloje pareiškėjo) ieškinį, kuriuo ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per VĮ „Kauno aerouostas“ patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo dalį pagal pateiktą techninį projektą 2011/05-DO-00. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimu pareiškėjo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas turi reali galimybę patekti į savo žemės sklypą iš Pievų arba Šaltinių gatvių. Teismas pabrėžė, kad sąvoka „įvažiavimo suprojektavimas“ reiškia, jog palikta galimybė turėti papildomą įvažiavimą į sklypą, prieš tai suderinant su gretimų sklypų savininkais, tačiau tas padaryta nebuvo. Pateiktame „Statinio lVlp griovimo darbų techninis projektas - technologinis aprašymas ir ekspozicijų/sandėliavimo aikštelės (II grupės nesudėtingo statinio) techninio projekto korektūra“ plane atliktas trečiojo suinteresuoto asmens suderinimas, atsižvelgiant į projekto autoriaus pastabas (kur nurodytas įvažiavimo rodyklės su žvaigždute), kad „projektuojamas įvažiavimas/išvažiavimas (pagal galiojančius nuosavybės dokumentus) (atskiru projektu)“ - t.y. palikta galimybė suderinti įvažiavimą/išvažiavimą su gretimų sklypų savininkais.
Tretysis suinteresuotas asmuo - VĮ „Kauno aerouostas“ ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b.l. 45-49) nurodė, taip pat atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. 4400-1680-3537, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Karmėlavos k.v., kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Kauno aerouostas“) yra vykdomi statybos darbai, kuriems nėra gauti statybą leidžiantys dokumentai ir kurių pasėkoje buvo sugadintas valstybės turtas - t.y. išgriauta dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio ir VĮ „Kauno aerouostas“ patikėjimo teise valdomo kelio priklausinio (šaligatvio) ir įrengtas įvažiavimas į pareiškėjo sklypą iš Oro uosto gatvės. Pareiškėjas įvažiavimą, esantį Kauno oro uosto patikėjimo teise valdomame valstybiniame žemės sklype, statė nebūdamas šio žemės sklypo savininku ir neturėdamas jokio kito teisinio pagrindo jį valdyti ir naudoti, kadangi į VĮ „Kauno aerouostas“, kaip valstybinės žemės teisėtą valdytoją, nesikreipė su prašymu leisti naudotis šiuo žemės sklypu savo vykdomoms statyboms. Pareiškėjas, kaip statytojas, kuris vykdydamas statybos darbus, rekonstravo šaligatvį, nebuvo ir nėra nei šio rekonstruoto statinio (šaligatvio) savininkas, nei jo teisėtas valdytojas, kadangi kelio, esančio Oro uosto gatvėje (įskaitant jo dalį – šaligatvį), nuosavybės teisė priklauso valstybei, o jį patikėjimo teise valdo VĮ „Kauno aerouostas“. Atsakovo Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-110621-00060 nurodyta „statinio kategorija: neypatingas statinys“, todėl pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. yra reikalingas leidimas statyti naują statinį, tačiau tokio leidimo pareiškėjas nėra pateikęs. Be to, Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p. numatyta, jog norint gauti leidimą statyti naują statinį, kurį turėjo gauti pareiškėjas, jis kompetentingoms institucijoms turėjo pateikti sutartį su naudojamo svetimo žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju (šiuo atveju Oro uostu), kuris patikėjimo teise valdo valstybinį žemės sklypą, kuriame ir yra minėtas įvažiavimas. Tokia sutartis sudaryta niekada nebuvo, kadangi pareiškėjas to neprašė, o VĮ „Kauno aerouostas“ niekada nedavė sutikimo pareiškėjui naudoti valstybinį žemės sklypą. Ginčijamas įvažiavimas yra ne pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, todėl Kauno žemėtvarkos skyriaus pritarimas pareiškėjo žemės sklypo riboms niekaip neliečia ginčijamo įvažiavimo. Ginčo objektu yra įvažiavimo statybos darbai ir šiems darbams vykdyti buvo reikalinga gauti ne Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, bet leidimą statyti naują statinį. Tai liečia ir Kauno rajono savivaldybės duotą aikštelės techninio projekto suderinimą. Suderintas buvo ne įvažiavimo statybos techninis projektas, bet aikštelės techninis projektas, kas nėra ginčo objektu ir nėra aktualu šiai bylai.
Šalies argumentai
Ginčo esmę sudaro tai, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-06-21 Savavališkos statybos aktą Nr.SSA-20-110621-00060 bei 2011-06-22 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110622-00066.
Teismas pabrėžia, kad Statybos įstatymo 28 str. turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos akto pagrindinė paskirtis yra fiksuoti savavališkos statybos faktą. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo objektas – įvažiavimas (susisiekimo komunikacija) iš Oro uosto gatvės, esančios Karmėlavos mstl., Kauno raj.. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2011-05-18 akte Nr. FAK–1382 nurodyta, kad yra vežamas žvyras, naujai įrengti kelio bortai, išpiltas pagrindas įvažiavimui iš Oro uosto gatvės (b.l. 68-69, 123-125). 2011-06-20 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1993 nurodyta, jog statytojas UAB „Stova“ rekonstruoja įvažiavimą į žemės sklypą, esantį Šaltinių g. 17 iš Oro uosto gatvės, Karmėlavos mstl., Kauno raj.. Yra įrengti įvažiavimo bortai iš pietų pusės 11 metrų ilgio, iš šiaurės pusės 13 metrų ilgio. Įvažiavimo plotas – 4 metrai. Įvažiavimo danga – asfalto drožlės (b.l. 71-72, 126-128). 2011-08-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2747 nustatyta, kad įvažiavimas iš Oro uosto gatvės yra su asfalto danga, bortais, šaligatviais, statybos darbai nevykdomi (b.l. 74-75, 129-131). Bylos duomenimis taip pat nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėjo įrengtas įvažiavimas iš Oro uosto gatvės yra valstybinėje žemėje. Šį žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė „Kauno aerouostas“ (b.l. 52-53). Skundžiamame Savavališkos statybos akte konstatuota, kad įvažiavimas statomas savavališkai (b.l. 22-25). Pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su Savavališkos statybos aktu, nurodė, jog savavališkos statybos nevykdė, taip pat nurodė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Šaltinių g. 17, Karmėlavos mstl., Kauno raj. (b.l. 11-14) ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atlikus kadastrinius matavimus, suprojektuotas įvažiavimas jau buvo pažymėtas ir tam faktui pritarė valstybinės žemės valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriaus atstovė, pasirašiusi ant žemės sklypo plano. Buvo parengtas statinio (įvažiavimo) įrengimo supaprastintas projektas, gauti visi suderinimai, todėl atskiro projekto nereikėjo, nes tai nesudėtingas statinys (įvažiavimas). Atsakovas, skundžiamu Savavališkos statybos aktu konstatavęs savavališkos statybos faktą, teigia priešingai ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjas įvažiavimą pastatė savavališkai, neturėdamas jokių statybą leidžiančių dokumentų. Taigi, administracinėje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos įrengiant įvažiavimą iš Oro uosto gatvės. Savavališkos statybos akte reikalaujama sustabdyti statybos darbus ir jų nevykdyti, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, atstatyti įvažiavimą į buvusią padėtį. Teismas taip pat akcentuoja, jog atsakovas skundžiamu 2011-06-22 Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110622-00066 įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2011-12-22 pašalinti savavališkos statybos padarinius: atstatyti įvažiavimą į žemės sklypą Šaltinių g. 17 iš Oro uosto gatvės, Karmėlavos mstl., Kauno raj., valstybės žemėje patikėjimo teise valdomoje VĮ „Kauno aerouostas“ į UAB „Stova“ žemės sklypo plane (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k.v.) atliktame UAB „Žemetra“ 2011-01-27, nurodytą padėtį (b.l. 26-27). Skundžiamame Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 str. nurodytus subjektus, išduodančius statybą leidžiančius dokumentus, dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas ima domėn tai, kad atsakovas, surašydamas ginčijamą Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdė Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 (toliau - STR 1.09.06:2010), nuostatose detalizuotos statybos valstybinės priežiūros funkcijos. STR 1.09.06:2010 35 p. numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal 6 priedą. Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius įrašomi įpareigojimai statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Statybos įstatymo 28 str. 2 d.. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (įpareigojimai statytojui) surašomas jau po Savavališkos statybos akto priėmimo. Tokio pobūdžio reikalavimui surašyti yra reikšmingas savavališkos statybos fakto fiksavimas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo statinio (įvažiavimo) savavališka statyba buvo užfiksuota 2011-06-20 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-110621-00060 (b.l. 22-25). Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nurodyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos, kai pareiškėjas neturi statybą leidžiančių dokumentų. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžia, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Ginčo objektas (įvažiavimas) yra priskirtinas prie inžinierinių statinių kategorijos pagal Statybos įstatymo 2 str. 9 d. apibrėžtą inžinerinių statinių sąvoką, kurioje nurodyta, kad inžinieriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai priskirtini prie inžinierinių statinių kategorijos. Minėto įstatymo 2 str. 11 d. įvardinta susisiekimo komunikacijos sąvoka, kurioje nurodyta, kad tai - visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės). Pažymėtina, kad ginčo objektas (įvažiavimas) sukurtas statybos darbais, įvažiavimo statyba (lyginamas žemės paviršius, paruošimas žemės paviršiaus dangos klojimui, pačios dangos klojimas ir t.t.) buvo vykdoma žemės paviršiaus plote, kuris nebuvo užimtas kitų statinių, todėl įvažiavimo statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 d. priskiriami naujo statinio statybos rūšiai (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 8 p.). Ginčo objektas yra neypatingas statinys, kuris nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams (Statybos įstatymo 2 str. 94 p.). Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis neypatingo statinio rekonstravimo atveju privaloma rengti rekonstravimo projektą, tačiau įstatyme yra reglamentuota, kad neypatingo statinio rekonstravimo atveju privalomas statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį bei numatyta, kad jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, leidimui rekonstruoti statinį gauti be kitų dokumentų turi būti pateikta ir sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. 2 p., 8 d. 7 p.). Taigi, ginčo įvažiavimo įrengimui buvo privaloma rengti projektą, gauti leidimą statybai bei pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinį sutikimą. Pareiškėjas minėtų dokumentų atsakovui nepateikė. To pasėkoje teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog Nacionalinė žemės tarnybos atstovė, pasirašiusi ant žemės sklypo, pritarė šio įvažiavimo statybai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog VĮ „Kauno aerouostas“ sutikimas dėl ginčo įvažiavimo statybos valstybinėje žemėje teismui pateiktas nebuvo ir nėra gautas. Tą patvirtino ir trečiojo suinteresuoto asmens - VĮ „Kauno aerouostas“ atstovas. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (aikštelės projekto autorė – b.l. 15-17) patvirtino, kad pareiškėjas kreipėsi tik dėl aikštelės projekto. Projektas buvo rengiamas su sąlyga, jog ginčo įvažiavimui bus reikalingas (rengiamas) atskiras projektas. Iš to seka, kad pareiškėjas objektyviai žinojo (turėjo realią galimybę suprasti), kad minėtame plane nesuprojektuotas ginčo įvažiavimas, projekto riba sutampa tik su pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sklypo riba, nėra ir VĮ „Kauno aerouostas“ reikalingo sutikimo. Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad pareiškėjas neturėjo (taip pat neturi ir šiuo metu) parengto ir suderinto įvažiavimo įrengimo projekto, statybos leidimo bei žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo (ABTĮ 57 str.). Dėl to, statydamas ginčo įvažiavimą ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, akivaizdžiai pažeidė aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus. Akcentuojama, jog pareiškėjas, pastatęs ginčo statinį - įvažiavimą valstybinėje žemėje, neturėjo aukščiau išvardintų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų - t.y. rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui (ir, tuo pačiu, pačio projekto), valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo, todėl įrengtas įvažiavimas laikytinas pastatytu neteisėtai ir savavališkai. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kas turi teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas - t.y. nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, III skyriaus 33.3 p. nuostatos tiek statybos laiku, tiek dabar imperatyviai reglamentuoja, kad naujo nesudėtingo statinio statybos, kuri numatoma statyti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, atveju privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą. Teismas konstatuoja, jog išvardintų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas negali būti pripažintas teisėtu statytoju, kadangi nebuvo valstybinės žemės sklypo savininkas ir neturėjo ginčo statinio statybai reikalingų sutikimų bei privalomų dokumentų (ABTĮ 57 str.). Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškė, kad ginčo statinio statybai buvo būtini iš aukščiau paminėti statybą leidžiantys dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad galiojančio Statybos įstatymo ir STR 1.09.06:2010 nuostatos nesieja savavališkų statybos padarinių šalinimo su atitinkamu statybos darbų atlikimo momentu. Remiantis byloje esančių dokumentų duomenų visetu, teismas konstatuoja, kad ginčo statiniui (įvažiavimui), pastatytam valstybinėje žemėje, valdomoje patikėjimo teise VĮ „Kauno aerouostas“, nebuvo parengtas supaprastintas projektas, kuriam buvo pritarta kompetentingos Institucijos (pareigūno). Kaip jau pirmiau buvo minėta, statyba, neturint statybą leidžiančių dokumentų, laikytina savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Taigi, atsakovas, įgyvendindamas Statybos įstatymo 28 str. ir STR 1.09.06:2010 numatytas pareigas, pagrįstai surašė pareiškėjui skundžiamą Savavališkos statybos aktą ir, tuo pačiu, Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas akcentuoja, kad nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjui surašytą Savavališkos statybos aktą, pagrįstai bei teisėtai surašė ir skundžiamą Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių naikinti šių administracinių aktų nėra teisinių pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Taip pat pažymėtina, jog Kauno rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėtas pareiškėjo ieškinys atsakovui VĮ „Kauno aerouostas“ dėl servituto nustatymo (Civilinė byla Nr. 2-56-214/2012, b.l. 110-113, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Teismas nustatė, jog UAB „Stova“ turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą iš Pievų ar Šaltinių gatvių, ir tokiu būdu juo naudotis. Bendrosios kompetencijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovui (šiuo atveju – pareiškėjui) servituto nustatymas atsakovo patikėjimo teise naudojamo žemės sklypo dalyje nėra objektyviai būtinas ir nėra vienintelis įmanomas būdas patekti ieškovui į savo sklypą ir juo naudotis. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas 2012-08-10 Kauno apygardos teismo ir paliktas nepakeistas (b.l. 153-156). Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas turi realią galimybę naudotis kitu teisėtai įrengtu įvažiavimu į savo žemės sklypą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB ,,Stova“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.