Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 9 d. vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 10 d. vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 23 d. vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštas 30 (trisdešimt) parų;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinta su neatlikta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių (240 valandų) viešųjų darbų bausme (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, ją prilyginant 40 dienų laisvės atėmimo bausmei), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytas laikas, V. T. išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiojo J. D. civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2020 m. spalio 9 d., apie 19:23 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekybos salės lentynos paėmė ir į parduotuvės pirkinių krepšį įsidėjo 1 butelį viskio „Jack daniels“ 0,7 l. talpos, 24,99 eurų vertės, 2 butelius viskio „Gentelmen Jack“ 0,7 l. talpos, bendros 69,98 eurų vertės, po ko, parduotuvės darbuotojui šaukiant „stok, kur bėgi, grąžink prekes“, prabėgo pro kasas su prekėmis, sudėtomis parduotuvės pirkinių krepšelyje, 6 eurų vertės, ir už jas nesusimokėjęs, pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 100,97 eurų vertės turtą;

1.2. Taip pat, V. T. 2020 m. spalio 10 d., apie 10:01 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekybos salės lentynos į rankas paėmė 1 vnt. dantų pastos „Royal Denta gold“ 130 g talpos, 9,50 eurų vertės, 2 vnt. dantų pastos „Himalaya“ 100 g talpos, bendros 4,18 eurų vertės, 6 vnt. dantų pastos „Sensodyne complete protection“, bendros 29,94 eurų vertės, 5 vnt. dantų pastos „Sensodyne Repair protect“, bendros 22,70 eurų vertės, po ko, parduotuvės darbuotojai šaukiant „padėk prekes atgal“ ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bandant jį sulaikyti, išbėgo iš vaistinės su prekėmis rankose už jas nesusimokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 66,32 eurų vertės turtą;

1.3. Be to, V. T. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 10.05 val., prie pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą J. J. R. atžvilgiu, tyčia stūmė J. J. R., bandė atimti iš jo rankų 20 eurų ir J. J. R. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas pašalinių asmenų, tokiu būdu pasikėsino apiplėšti J. J. R.;

1.4. Be to, V. T. 2020 m. rugsėjo 23 d., apie 20.16 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, parduotuvės darbuotojos V. B. akivaizdoje, pagrobė du butelius brendžio „Grand cavalier Honey“, kurio vieneto vertė 9,49 eurai, ir du butelius brendžio „Grand cavalier Le chocolat“, kurio vieneto vertė 9,49 eurai, iš viso bendros 37,96 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37,96 eurų turtinę žalą;

1.5. Be to, V. T. 2020 m. spalio 3 d., apie 14.33 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – šprotus „Briva Vilns“, kurių vertė 1,89 eurai, bandelę su karamele, kurios vertė 0,58 eurai, butelį šampano „Moutard Cuvee des 2 Soerus“, kurio vertė 47,99 eurai, butelį šampano ,,Mumm Demi Sec“, kurio vertė 34,00 eurai, butelį šampano ,,Moet Brut & Imerial“, kurio vertė 38,99 eurai, butelį šampano ,,Moet Brut & Imerial“, kurio vertė 37,99 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 161,44 eurų turtinę žalą;

1.6. Be to, V. T., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukčiaudamas, siekdamas apgaule savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 9 d., laikotarpiu nuo 14.51 val. iki 16.28 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui keletą kartų paskambinus iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į J. D. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius Vilniaus finansinių nusikaltimų tarnybos viršininku A. U., ir pateikus melagingą informaciją apie neva sulaikytą moterį, kuri pranešė, kad pas jį yra daug pinigų ir juos reikia patikrinti, ir pranešus, jog ateis jų kolega, tariamai T. N. iš Kauno patikrinti pinigų, J. D. tęsiant pokalbį telefonu su tariamu pareigūnu, į J. D. namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo V. T., kuris iš nukentėjusiojo J. D. žmonos N. D. rankų paėmė vokus su pinigais iš viso 13 920 eurų sumoje, ir pasišalino, tokiu būdu V. T. sukčiaudamas, apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – J. D. ir N. D. priklausančius 13 920 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiems N. D. ir J. D. iš viso 13 920 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. T. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl jis pripažintas kaltu ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti: už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti jam švelnesnes bausmes.

3.1. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailėjosi, todėl mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Skunde taip pat nurodoma, kad V. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas pirmą kartą, mano, kad pats tapo sukčių auka, nes juo buvo pasinaudota. Nurodo, kad jam buvo pasiūlyti nemaži pinigai, tuo metu jis vartojo narkotikus, tačiau negalvojo, kad dėl padarytos veikos bus nuteistas. Už nusikalstamos veikos padarymą jam buvo sumokėta tik 50 Eur. Apeliantas taip pat pažymi, kad nors nusikalstamų veikų padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, tačiau nusikalstamas veikas padarė ne apsvaigęs. Be to, pavogtų prekių vertė nebuvo labai didelė, todėl prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes. Nuteistasis skunde nurodo, kad pataisos namuose galima įsigyti narkotikų, o, greičiau išėjus į laisvę ir dirbdamas, jis galėtų atlyginti ir nukentėjusiajam padarytą žalą.

4. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė prašė nuteistojo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistajam bausmės už atskirtas nusikalstamas veikas bei subendrinta bausmė skirta teisėtai ir pagrįstai, jos nėra akivaizdžiai per griežtos ar neproporcingos apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

8. V. T., veikdamas tiesiogine tyčia padarė tris apysunkius baigtus nusikaltimus, pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, taip pat, padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistajam V. T. būdingas nusikaltimų modelis, nagrinėjamoje byloje apeliantui inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis buvo siekiama padaryti žalą nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) nuosavybei, kas rodo sistemingą nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, o jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų veikų nagrinėjamoje byloje padarymo. Todėl nesutiktina su skundo argumentu, kad nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas šešioliktą kartą. Jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, net ir po ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų švelnesnio pobūdžio bausmių, taikytos probacijos, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme nedėjo, ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog naujas nusikalstamas veikas V. T. pradėjo daryti praėjus vos septyniems mėnesiams po to, kai jis 2020 m. vasario 6 d. buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis yra linkęs atsakomybę už savo nusikalstamus poelgius perkelti išoriniams veiksniams, pakankamo indėlio eliminuojant priklausomybę, skatinančią jį veikti nusikalstamai, savo iniciatyva nededa, todėl asmens lūkesčiams dėl švelnesnės bausmės jam taikymo negali būti teikiamas prioritetas. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo.

9. Nuteistojo apeliaciniame skunde prašant paskirti jam švelnesnę bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdytą J. D. atžvilgiu, teigiama, kad jis anksčiau už analogiškas veikas teistas nebuvo, be to, nagrinėjamu atveju buvo pats apgautas, jokių apgaulės veiksmų pats neįvykdė. Šiame kontekste pažymėtina, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į visus ankstesniu atsakomybėn traukiamo asmens teistumus, neišskiriant jų rūšies. Tuo tarpu nusikalstamas veikimas kartu yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nėra būtina, kad kiekvienas nusikalstamą sumanymą realizuojantis asmuo atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Asmenų, veikiančių bendrai, valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno asmens veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei vienas iš jų neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. T. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tai yra jis vyko į nukentėjusiojo namus tam, kad paimtų iš jo pinigus, tai yra jis reikšmingai prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo jį pasiekti. Jis turėjo ir galėjo suvokti savo elgesio nusikalstamus ketinimus, t. y. savo veiksmais nusikalstamos veikos realizavimui pritarė, todėl darytina išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką J. D. atžvilgiu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad V. T. vaidmuo realizuojant nusikalstamos veikos sudėtį buvo mažareikšmis ar mažiau pavojingas ir dėl to jam turėtų būti skiriama mažesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta bausmė.

10. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas yra eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkaus turto vagystes, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Kaip minėta, V. T., praėjus pakankamai trumpam laikotarpiui nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos, ir toliau sistemingai darė nusikaltimus nuosavybei. Jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, niekur nedirba, neturi ir nesiekia įgyti jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, o ankstesniais nuosprendžiais skiriamos bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Nors nuteistasis, prašydamas neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dėstė argumentus, jog šia bausmės rūšimi jis nebus skatinamas pasitaisyti, kadangi nusikaltimus jis darė dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, o ir pataisos įstaigose yra vartojami narkotikai, tačiau pažymėtina, kad nuteistajam pataisos įstaigose įgyvendinamomis elgesio pataisos priemonėmis bei programomis suteikiama galimybė gydytis priklausomybės ligas ir savo teigiamu kryptingu elgesiu įrodyti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi V. T. ir toliau darė nusikalstamas veikas nuosavybei, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir BK 178 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies bei 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šių straipsnių sankcijose numatytas vidurkis bausmių dydį. Be to, teismas pagrįstai ir teisingai pritaikė baudžiamajame įstatyme numatytas bausmių bendrinimo taisykles, parinkdamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, todėl pagrindo teigti, jog skirdamas tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nėra. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę ar atidėjus jos vykdymą, šiuo metu dėl aptartų motyvų negalima. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog jam paskirta bausmė, kuri nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu, turėtų būti dar labiau mažinama.

12. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. T. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Alvyda Rima Medišaukienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. T. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 174,06 Eur.

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau jo sunki materialinė padėtis turi būti įrodyta. Šiuo atveju, V. T. yra jauno amžiaus, darbingas, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis ir įkalinimo įstaigoje galės dirbti ir gauti pajamas, o jo apeliacinis skundas yra atmetamas, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo priteistinos iš nuteistojo V. T..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. T. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 174,06 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 06 cnt), kurias sudaro advokato užmokestis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.