- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2-137-752/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16715-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- UAB „Nemuno būstas“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kondrotaitei, dalyvaujant atsakovo UAB „Nemuno būstas“ atstovei Alinai Čigrinai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Nemuno būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Būsto administravimo agentūra“), trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2011-11-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nemuno būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Būsto administravimo agentūra“) 1531,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70,00 Lt žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir D. M. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 5 d. įvyko įvykis, kurio metu minėtas butas buvo užlietas. Buvo nustatyta, kad butas buvo užlietas iš namo kanalizacijos stovo sujungimo, kurį prieš įvykį remontavo namo bendrosios nuosavybės administratorius atsakovas UAB „Būsto administravimo agentūra“. Minėtas stovo sujungimas, iš kurio pratekėjo vanduo, yra bute Nr. 250, šio buto gyventojas yra A. M., kuris 2009-06-06 pateikė minėto kanalizacijos stovo nuotrauką, darytą prieš atsakovui pašalinant įvykio pasekmes. Iš nuotraukos matyti, kad metalinė stovo dalis buvo sujungta su plastikine stovo dalimi. Būtent ties šiuo sujungimu ir įvyko kanalizacijos nuotekų pratekėjimas, dėl ko ir buvo užlietas draudėjos butas. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlygino įvykio metu padarytą 1531,00 Lt dydžio žalą D. M.. Kadangi atsakovas nekokybiškai atliko kanalizacijos stovo remonto darbus, jis yra atsakingas už įvykio metu atsiradusią žalą. Ieškovo manymu, įvykis įvyko ir žala atsirado dėl to, kad atsakovas, kaip namo bendrosios nuosavybės administratorius, neatliko jam teisės aktais priskirtų būtiniausių darbų, t.y. nesiėmė būtiniausių remonto darbų tam, kad inžineriniai tinklai dar iki įvykio būtų sutvarkyti taip, jog nekeltų pavojaus gyventojams. Pažymėjo, kad, jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs kanalizacijos stovo remontą ir tinkamai užsandarinęs stovo sandūrą, žalos būtų išvengta. (1 t. b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Nemuno būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Būsto administravimo agentūra“) atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo, turi įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, nes asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir kilusios žalos. Pažymėjo, kad ieškovui nepakanka įrodyti draudimo išmokos išmokėjimo fakto, o būtina įrodyti, kad draudimo išmokų dydis turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką buto Nr. 206, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei D. M., kadangi šis butas buvo užlietas iš aukščiau esančių patalpų. Atsakovas patvirtino, kad yra paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko su ieškovo teiginiais, jog nekokybiškai atliko kanalizacijos stovo remontą, todėl buvo užlietas D. M. butas. Taip pat nurodė, kad 2009-01-06 į ieškovą kreipėsi D. M. žentas A. B., informuodamas apie tai, kad 2009-01-05 pastebėjo, kad bute per lubas laša vanduo. Atsakovo įmonės atstovai 2009-01-06 apžiūrėjo II ir III aukšto patalpas virš D. M. buto. Antrame aukšte (butas 228) gedimų nepastebėta, III aukšte 250 bute, priklausančiame A. M., tualeto patalpoje drėksta sujungime tarp ketinio ir plastmasinio vamzdžio (kanalizacijos stovo). Pažymėjo, kad 2009-01-07 šis gedimas buvo likviduotas pakeičiant 1,5 metro seno vamzdyno.
Mano, kad ieškovas nesiėmė veiksmų nustatyti už užliejimą atsakingus asmenis. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi tik buto Nr. 250 savininko A. M. 2009-06-06 paaiškinimais. Atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad užlietas butas yra pirmame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte, o A. M. priklausantis butas, kuriame 2009-01-06 buvo užfiksuotas gedimas, yra trečiame aukšte. Todėl teigė, kad jei užliejimas įvyktų iš trečio aukšto stovo, neišvengiamai būtų padaryta žala ir antrojo aukšto patalpoms. Tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Todėl atsakovo manymu, aplinkybė, kad buto Nr. 206 užpylimo židinys buvo bendro naudojimo kanalizacijos stovas, o ne viršuje esanti patalpa ar kiti šaltiniai, nėra akivaizdi. Nurodė, kad jeigu žala padaroma iš bendro naudojimo objekto, svarbu yra nustatyti kur yra delikto padarymo vieta (žalos židinys). Jeigu delikto padarymo židinys yra bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalyje, esančioje konkrečiam savininkui priklausančiame bute, tai už padarytą žalą atsako būtent tas bendraturtis, kurio valdyme yra žalos padarymo židinys. Pabrėžė, kad šioje byloje apskritai nebuvo nustatyta dėl ko ir iš kur įvyko pirmo aukšto patalpos užliejimas, kad ieškovas vadovaujasi vien tik prielaidomis, jog galėjo būti gedimai trečiame aukšte ir kad defektai atsirado dėl ieškovo netinkamai atliktų remonto darbų, tačiau šių prielaidų neįrodė (1 t. b.l. 40-41)
Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovo teiginys, kad 206 buto užpylimo židinys buvo bendro naudojimo kanalizacijos stovas, o ne viršuje esanti patalpa ar kiti šaltiniai, nėra akivaizdi, prieštarauja paties atsakovo nustatytoms ir raštuose išdėstytoms aplinkybėms. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė atsakovo 2009-06-26 dienos raštą Nr. 09-187, kuriame atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad išaiškino įvykio vietą ir priežastį - 206 buto, esančio (duomenys neskelbtini) užliejimas įvyko dėl fekalinės kanalizacijos stovo, pravesto per visų namo aukštų butus, tame skaičiuje ir 250 butą (esantį 3 aukšte), kuris yra virš 206 buto. Šios aplinkybės išdėstytos ir 2009-02-13 atsakovo rašte Nr. 09-037. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateiktas 2009- 06-06 A. M. paaiškinimas. Todėl ieškovas konstatuoja, kad užliejimo šaltinis buvo iš fekalinės kanalizacijos stovo, kurį privalėjo prižiūrėti ir tinkamai suremontuoti atsakovas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad atsakovas neginčija fakto, jog jis iki užliejimo atliko fekalinės kanalizacijos stovo remonto darbus. 2005 m. kovo 04 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-788 patvirtintų „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 8.2. punkte yra nustatyta pareiga administratoriui organizuoti namo būklės stebėseną, planuoti namo remonto ar kitokio tvarkymo darbus, būtinus namo naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, taip pat planuoti lėšų poreikį ir jų šaltinius šiems darbams atlikti. Nuostatuose taip pat nurodyta, kad nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų apimtį nustato Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašas, kurio skiltyje „Nuotekų šalinimo sistemos“ yra išvardinti darbai, kuriuos privalo atlikti namą administruojanti bendrovė. Tai nuotekų šalinimo sistemos nuolatiniai stebėjimai; teršalų iš nuotekų šalinimo sistemos valymas; nuotekų vamzdynų sandūrų sandarinimas; avarijų lokalizavimas. Ieškovas teigia, kad įvykis įvyko ir žala atsirado dėl to, kad atsakovas, kaip namo bendrosios nuosavybės administratorius, neatliko jam teisės aktuose priskirtų būtiniausių darbų, t.y. nesiėmė būtiniausių remonto darbų tam, kad inžineriniai tinklai dar iki įvykio būtų sutvarkyti taip, kad nekeltų pavojaus gyventojams. Jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs kanalizacijos stovo remontą ir tinkamai užsandarinęs stovo sandūrą, žalos būtų išvengta.
Taip pat pažymėjo, kad atsakovui, kaip asmeniui, vykdžiusiam kanalizacijos stovo remonto darbus, taip pat taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos. CK 6.697 str. 1 d. nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 d. numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ši nuostata nustato, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Nurodė, kad atsakovui pastato administravimo paslaugų teikimas bei remonto darbų atlikimas yra verslas, todėl jo atsakomybė už įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 str. 4 d. ir yra griežta, t.y. be kaltės (1 t. b.l. 46-47).
Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2009 metų sausio 5 d. atsakovas būtų vykdęs kokius nors kanalizacijos stovo remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), o tokias išvadas padarė remiantis buto Nr. 250 savininko A. M. 2009-01-06 paaiškinimais. Atsakovo teigimu, dokumentų patvirtinančių atliktus vamzdyno keitimo darbus butų Nr. 228 ir 250 stovuose 2008 m. spalio 1 d. - 2009 m. sausio 5 d. laikotarpiu nėra. Todėl nesutiko su tuo, kad atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, netinkamai atliko nuotekų vamzdyno sandūrų sandarinimą. Priešingai, teigė, kad 2009-01-06 dieną 250 bute buvo atlikti stovo sandarinimo darbai ir pakeista 1,5 m. vamzdyno. Po šių darbų atlikimo jokių defektų nepastebėta. Be to, nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalą regreso tvarka, o iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl prašo taikyti ieškinio senatį (b.l. 54-55).
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Nemuno būstas” atstovė Alina Čigrina teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) išdėstytą atsakovo poziciją ir argumentus. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes neįrodytas. Nėra nustatyta atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai. Iki šios dienos pats ieškovas nebuvo įsitikinęs, kuriame bute įvyko apliejimas, kurio buto savininkas - antro, trečio, ketvirto, ar penkto aukšto yra atsakingas.
Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, kad UAB “Nemuno būstas” yra bendro naudojimo objektų administratorius, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo kasmėnesinę apžiūrą. Jei apžiūros metu pastebi defektus, arba gauna nusiskundimus – statinio techninės priežiūros žurnale registruoja visą informaciją susijusią su bendro naudojimo objektais. Įmonė negauna privačių užsakymų ir neapsiima atlikti šių darbų. Jeigu asmuo kažką pasitvarko pats, tai administratorius neturi galimybės tai sužinoti. Registracijos žurnale nėra įrašų, kad iki įvykio bute Nr. 250 būtų atlikti kažkokie kanalizacijos stovo remonto darbai. Yra įrašas tik 2009 metų sausio 6 d., kuriame nurodyta, kad 250 bute laša per kanalizacijos stovo sandūrą (2 žurnale 18 psl. eilutėje Nr. 95). 2009 m. sausio 7 d. buvo atlikti remonto darbai. Kad buvo vykdomi kažkokie darbai nurodyta tik A. M. paaiškinime, kad tuos darbus vykdė atsakovas nurodė tik liudytoja D. Ž., tačiau byloje nepateikta jokių paskyrų, atliktų darbų aktų, skelbimų, nes tokiems darbams vykdyti pagal nustatytą praktiką administratorius pakabina skelbimą skelbimų lentoje, kad gyventojai būtų namie ir būtų patogu su jais suderinti patekimą į butą. Yra išrašomi atliktų darbų aktai, nes tas mokestis įtraukiamas į sąskaitą ir atitinkamai, atliekami darbai užfiksuojami pastatų techninės priežiūros žurnale. Šiai dienai byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie 2008 metais vasaros laikotarpiu vykdytus vamzdyno keitimo darbus ketvirto aukšto bute. Atsakovo darbuotoja I. S., atsakinga už techninę priežiūrą, paliudijo, kad ji buvo atsakinga už pastato techninę priežiūrą ir jai apie tokius darbus nėra žinoma. Tik 2009 m. sausio mėn. gavus pranešimą apie sudrėkimą buvo nuvykta į namą ir atlikti remonto darbai. Visi darbai yra fiksuojami, pastato apžiūra atliekama kas mėnesį, atliekamos kasmetinės apžiūros. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad darbus atliko atsakovas. Neįmanoma įsitikinti, ar tikrai tuos darbus atliko UAB ,,Būsto administravimo agentūra‘‘, ar ji atsakinga už darbų kokybę. Todėl neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Ar kas buvo daryta tame bute, administratorius nežino, nes negali į tas patalpas patekti, neturi tokių teisių. Jei užfiksuota, kad buvo kanalizacijos vamzdžio sandūra, vadinasi taip ir buvo. Tačiau sunku pasakyti, kas tuos vamzdžius sudūrė, ar tai buvo suprojektuota, ar kažkada buto savininkų atliktas remontas.
Be to, 2009 sausio 5 d. įraše užfiksuota, kad nuvykus į 250 butą nustatyta, kad drėksta sujungimas. Tačiau tai nereiškia, kad per jį bėga vanduo dideliais kiekiais, kad galėtų pažeisti pirmame aukšte esančias patalpas. Vamzdžio pakeitimas atliktas tik sausio 7 d., t. y. po dviejų dienų. Todėl manytina, kad esant bėgimui darbuotojai tikrai nepaliktų to vamzdžio avarinėje situacijoje. Neaišku kodėl nei antrame aukšte, nei koridoriuose neužfiksuota jokių apliejimo požymių. Taip pat žurnale nėra registruota gedimų ir ketvirtame aukšte.
Vertina, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė ir ieškinys yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu atsakovo draudikas taip pat buvo ieškovas - Lietuvos draudimas. Kadangi ieškovas yra ir atsakovo veiklą apdraudęs subjektas, tai reiškia, kad jei būtų pripažinta, kad atsakomybė kyla UAB „Nemuno Būstas“, pagal pateiktą draudimo polisą atsakovas atsakytų tik frančizės ribose. Pagal byloje pateiktą draudimo polisą, frančizės suma yra 500 Lt. Todėl ieškovas AB Lietuvos Draudimas galėtų reikalauti tik 500 Lt. Reikalavimas viršijantis frančizės sumą yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo 1531 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pastato ketvirtame aukšte atlikinėjo kanalizacijos stovo dalies keitimo darbus. Kadangi remontas buvo atliekamas pagal kiekvieną mėnesį gyventojų mokamą rinkliavą, jokio papildomo apmokėjimo už stovo dalies keitimą nereikėjo, todėl jokių kvitų liudytoja ir trečiasis asmuo pateikti byloje negali. Kadangi atsakovas keitė kanalizacijos stovą, tačiau netinkamai atliko šiuos darbus, nevykdė savo pareigos tinkamai užsandarinti kanalizacijos stovo sandūras, o ši pareiga numatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 kovo 4 d. įsakyme Nr. A-788, tokiu būdu pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai. Byloje esantys įrodymai, turto sunaikinimo aktas, bei kiti žalą pagrindžiantys dokumentai patvirtina, kad būtent įvykio metu ieškovo draudėjai padaryta 1531 Lt turtinė žala. Iš byloje esančių įrodymų taip pat galima daryti išvadą, kad būtent dėl netinkamai užsandarinto kanalizacijos stovo įvyko užpylimas ir dėl to atsirado žala. Taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, kaltė yra neatsiejama nuo neteisėtų veiksmų. Ieškovo nuomone, šioje byloje yra nustatytos visos atsakovo UAB ,,Nemuno būstas‘‘ civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. M. paaiškino, kad jis gyvena 250 bute, esančiame trečiame aukšte. Pirmame aukšte lygiagrečiai su jo butu yra M. butas. 2009 m. sausio 4 d. šio buto savininkai ėjo per aukštus ir sakė, kad iš kažkur semia. Su to buto savininku patikrino jo bute esantį kanalizacijos vamzdį, kuris buvo drėgnas. Tas vamzdis atviras, neuždengtas niekuo, plastmasinis, užmautas ant špižinio. Sudūrimo nesandarumo nematyti, bet iš sienos pusės užkišus ranką jautėsi, kad šlapia ir per tą vietą bėgo. Sausio 5 dieną jis skambino UAB “Būsto administravimo agentūrai”, kad surado, jog nuo sienos srovele bėga fekalijos. Prieš tai, kai atvažiavo UAB Būsto administravimo agentūros darbuotojai ir pakeitė vamzdį, tą vamzdį jis nufotografavo savo mobiliuoju telefonu. Nuotraukos yra išlikusios jo mobiliajame telefone, taip pat analogiška nuotrauka pateikta byloje. Po visko gavo pretenziją iš Lietuvos Draudimo.
Nurodė, kad 2008 metų vasarą, gal rugpjūčio mėnesį, kanalizacijos vamzdį remontavo ketvirtame aukšte virš jo buto esančio buto gyventojai. To buto gyventojai prašė jo sutikimo ir sakė, kad jie per Būsto administravimo agentūrą keičiasi vamzdį. Atvažiavę darbininkai sakė, kad jie yra iš būsto administravimo agentūros. Jie tvarkė vamzdį, jo bute nupjovė tą vamzdį virš bakelio, plastmasinį vamzdį užmovė ant špižinio viršaus. Po kažkiek laiko pro movą pradėjo tekėti. Kadangi vamzdis palinkęs link sienos, tai nesimatė. Mano, kad jo kaltės dėl pirmame aukšte esančio buto užliejimo nėra. Jo bute nebuvo šlapia, nesandarumo nesimatė, tekėjo nuo sienos kampe. Pas jį bute pelydavo sienos, todėl kanalizacijos kvapo nesijautė.
Liudytojas A. T. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo AB Lietuvos Draudimas turto žalų vertintoju. Buvo nuvažiavęs apžiūrėti aplieto buto, padarė nuotraukas ir surašė turto sunaikinimo - sugadinimo aktą, kuriame konkrečiai nurodė, kas aplieta. Taip pat teiravosi ir tame bute gyvenančio žmogaus kas įvyko. Tas žmogus ir pasakė, kad trečiame aukšte buvo keičiami vamzdynai. Į tą butą nėjo, nes žalų vertintojų paprastai į butus nelabai įsileidžia, o kreipėsi į namą administruojančią įmonę, nes administruojanti įmonė paprastai duoda pažymą ir pagal tai nustatoma kieno kaltė.
Kiek prisimena, aplieto buto patalpos buvo sujungtos į vieną erdvę, sumontuotos pakabinamos lubos, dėtas izoliacijos sluoksnis. Buto lubos buvo užlietos. Per gipskartonio plokštę vanduo sklinda po visą plotą ir teka kur nori. Prie tvirtinimo elementų atsiranda duobelė, gipskartonis pasėda ir jį reikia keisti. Drėgmė buvo pasklidusi per visą buto plotą, kur buvo užliejimo židinys nesimatė. Ar buvo užlieta vandentiekio ar kanalizacijos vandeniu vizualiai nesimatė, bet žmogus iš aplieto buto sakė, kad aiškinosi, kad bėgo iš kanalizacijos vamzdyno.
Liudytojas taip pat paaiškino, kad vandentiekio avarija kitokia negu kanalizacijos, nes įvykus vandentiekio avarijai per trumpą laiką yra didžiuliai kiekiai vandens. Taip pat paaiškino, kad pilnai gali būti, kad avarija įvyko dar aukštesniame bute, o vidurinis butas nenukentėjo, nes vanduo galėjo atitekėti iki pirmo aukšto.
Žalos dydis buvo nustatomas apskaičiuojant sužalotus plotus ir naudojant sąmatų skaičiavimo sistemą, kuri aprobuota aplinkos ministerijos ir pagal kurią skaičiuoja visi statybininkai. Draudimas sumokėjo tiesiogines išlaidas.
Liudytoja I. S. paaiškino, kad 2009 m. dirbo UAB Būsto administravimo agentūroje, inžiniere - darbų vadove. Kartu su santechniku ir meistru ėjo apžiūrėti aplieto buto, taip pat apžiūrėjo antro ir trečio aukšto butus. Kiek pamena, virš aplieto buto esančiame bute antrame aukšte buvo sausa. Bute trečiame aukšte buvo tik nubėgimai nuo kanalizacijos stovo, bet ar tai galėjo pasiekti pirmą aukštą ir būti susiję su pirmame aukšte esančio buto apliejimu, sunku pasakyti. Mano, kad buto užliejimui reikia didelio kiekio vandens. Liudytoja taip pat paaiškino, kad taip sutapo, kad tą pačią dieną ar dieną prieš buto užliejimą paskambino žmogus ir pranešė, kad per sujungimą pradėjo leisti kanalizacijos vamzdis. Po kelių dienų pakeitė stovą. Daugiau skambučių, kad kur nors leidžia vanduo, nebuvo.
Liudytoja taip pat paaiškino, kad kanalizacijos stovai yra gyventojų butuose, UAB Būsto administravimo agentūros darbuotojai neina į visus butus ir jų būklės profiktiškai netikrina. Jei gyventojas mato, kad kažkas negerai, pats informuoja, kad yra problema. Du kartus metuose yra surašomi patikrinimo aktai. Jei žinoma, kad reikia keisti vamzdynus, sudaromi planai. Šiame name buvo sudaryti planai vamzdynų keitimui, bet gyventojai buvo skolingi už stogo remontą, tai negalėjo būti net kalbos apie vamzdynų keitimą. Negali pasakyti, kada vamzdis trečiame aukšte esančiame bute buvo keistas. Kiek prisimena, trijų mėnesių laikotarpiu iki buto užliejimo jokių remonto darbų trečiame aukšte nebuvo. Ar prieš tai buvo remontuojamas stovas, nežino, gal patys žmonės keitėsi. Praktiškai žmonės negali keisti patys, bet būna, kad keičiasi. Ar taip buvo šiuo atveju - nežino. Yra vedamas darbų priežiūros žurnalas, kuriame rašomi visi pastebėjimai, kokie buvo iškvietimai. Nežino, ar buvo aiškintasi su trečio auktšo buto gyventoju dėl vamzdžio keitimo. Nekėlė klausimo, kas tą vamzdį keitė.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad jis yra aplieto buto savininkės M. žentas, jis pranešė draudimui apie buto apliejimą, nes butas buvo draustas. Grįžęs iš kaimo pamatė, kad per lubas, per lempas, halogenus varva vanduo. Visas gipsas subanguotas buvo ir grindys išpūstos. Bėgo nelabai stipriai, bet bėgo. Statė indus ir ėjo per kaimynus žiūrėti iš kur bėga. Draudimas atlygino žalą. Samdė dažytojus, jie taip pat ir gipsą pakeitė, buvo ir vata sudrėkusi, nes buvo apšiltintos lubos.
Liudytoja D. Ž. paaiškino, kad gyvena ketvirtame aukšte, 272 bute. 206 butas yra apačioje, pirmame aukšte. Jai yra žinoma, kad 2009 metais šis butas buvo užlietas. 2008 metais, jos iniciatyva, UAB ,,Būsto administravimo agentūra” keitė kanalizacijos vamzdį, nes buvo visai supuvęs. Telefonu ji kreipėsi į administratorių UAB ,,Būsto administravimo agentūra”. Rytojaus ar dar kitą dieną buvo atvažiavęs viršininkas su dviem santechninkais. Ji dar turėjo eiti ir į trečią aukštą derinti, kad žmonės būtų namuose. Patys jokių meistrų nesamdė. Kai atvažiavo santechnikai, prašė jų, kad pakeistų vamzdį nuo penkto aukšto, nes jų butas taip pat ne kartą buvo aplietas. Tačiau meistrai pakeitė vamzdį tik jos bute apie metrą nuo grindų, o trečiame aukšte irgi tik iki pusės pakeitė. Įdėjo plastmasinį vamzdį, o senasis vamzdis buvo metalinis. Po pakeitimo jos bute viskas buvo gerai, nebuvo taip, kad bėgtų. Po apliejimo ją buvo pasikvietusi trečio aukšto kaimynė pažiūrėti kaip suleistas vamzdis, nes plastmasinis vamzdis ant viršaus buvo uždėtas. Nereikia būti santechniku, kad suprastum, kad vamzdis į vamzdį turi eiti, o ne ant viršaus. Už vamzdžio keitimą nereikėjo mokėti, nes moka įmokas kas mėnesį. Santechnikai jai tik davė kažkokį popierių pasirašyti. Jai jie jokio dokumento nepaliko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje keliamas ginčas dėl reikalavimo atlyginti išmokėtą draudimo išmoką iš už padarytą žalą atsakingo asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsakovas ieškovo reikalavimui prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą (b.l. 54-55). Pirmą kartą bylą nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad prievolę atlyginti žalą buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjai D. M. ieškovas įvykdė, t.y. išmokėjo draudimo išmoką, 2009-02-09, o į teismą kreipėsi 2011-11-30, taigi praleido nustatytą vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismas, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškovas neprašo ieškinio senaties termino atnaujinti, ieškinį atmetė (67-70).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012-07-12 nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, nes ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo UAB „Būsto administravimo agentūra“ tokie santykiai nesieja, todėl šiame ginče turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, bet ieškovui, kaip draudikui pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija). Todėl Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad apylinkės teismui atmesti ieškovo ieškinį taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalį, kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui, nebuvo teisinio pagrindo (1 t. b.l. 98-100).
Kadangi bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas pasisakė dėl ieškinio senaties termino, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šiuo klausimu nepasisako.
Nustatyta, kad 2008-06-29 tarp ieškovo ir D. M. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (išduotas Būsto draudimo liudijimas), kuria apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). 2009 -01- 05 apdrausto buto patalpos buvo užlietos, dėl ko minėtas butas buvo apgadintas (b.l. 11-14). Buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurios pagrindu ieškovas apskaičiavo draudimo išmoką (b.l. 18-19). Ieškovas būsto apgadinimo metu patyrusiam žalą asmeniui D. M. 2009-02-09 išmokėjo 1531,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 20-23).
CK 4.84 str. 1, 4 d. nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendro naudojimo objektų administratorius, kuris veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra atsakovas UAB „Būsto administravimo agentūra“ (2 t. b.l.123-131). 2013-02-07 vienintelio akcininko sprendimu administratoriaus UAB „Būsto administravimo agentūra“ pavadinimas pakeistas į UAB „Nemuno būstas“ (1 t. b.l. 70).
Tarp šalių nėra ginčo, kad 2009-01-05 draudėjai D. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas. Nustatyta, kad 2009-01-08 butą apžiūrėjo ieškovo atstovas - turto žalų vertintojas A. T., kuris turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, jog butas aplietas vandeniu, o numanomas dėl šio įvykio atsakingas asmuo yra trečio aukšto gyventojas. Aprašydamas įvykį ir žalos priežastį, A. T. nurodė, kad draudėjos atstovo A. B. teigimu, 3-ame aukšte buvo keičiami kanalizacijos vamzdžiai, po to panaudojus kanalizaciją draudėjos bute pradėjo bėgti nuotekų vanduo (1 t. b.l. 11-12). Turto sunaikinimo – sugadinimo akto priede aprašytas padarytas nuostolis, taip pat paskaičiuota padaryta žala ir draudimo išmokos dydis (1 t. b.l. 13-14, 18, 19).
Kaip matyti, ieškovas, pripažinęs buto užliejimą draudžiamuoju įvykiu, ir nustatęs, kad trečiame aukšte virš apdrausto buto yra trečiajam asmeniui A. M. priklausantis butas Nr. 250 (1 t. b.l. 15), raštu kreipėsi į namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių, t.y. atsakovą, prašydamas nustatyti draudiminio įvykio priežastis. Atsakovas 2009-02-13 pateikė atsakymą, kad 206 butą semia nuo viršuje esančių butų. Taip pat nurodė, kad per visų aukštų butus pravestas fekalinės kanalizacijos stovas, kuris yra bendra inžinerinė įranga, o 3 aukšto bute Nr. 250, kuris yra virš pirmame aukšte esančio 206 buto, praleidžia per vamzdyno sujungimą. Taip pat nurodė, jog 2009-01-07 gedimas buvo pašalintas (b.l. 24).
Nustatyta, kad ieškovas siuntė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) buto gyventojui A. M., tačiau 2009-06-06 raštu jis paaiškino, kad 206 butas buvo aplietas ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad namą administruojanti bendrovė UAB „Būsto administravimo agentūra“ iš ketvirto aukšto trečiam aukštui keitė pagrindinį kanalizacijos stovą ir nekokybiškai atliko remonto darbus – kanalizacijos stovo sujungimas buvo padarytas per vidurį ir leidžiant vandenį per sujungimą pradėjo tekėti fekalijos. Kartu su savo paaiškinimu trečiasis asmuo pateikė fotonuotrauką, nurodydamas, kad taip atrodė kanalizacijos vamzdis prieš atsakovui pašalinant gedimą (1 t. b.l. 25).
2009-06-26 raštu UAB Būsto administravimo agentūra informavo ieškovą, kad gavęs pretenziją A. M. kreipėsi ir į jį. Atsakovo nuomone, A. M. nėra tiesiogiai atsakingas už 206 butui padarytą žalą, nes fekalinės kanalizacijos stovas yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendros dalinės nuosavybės objektas, už kurio tinkamą priežiūrą ir remontą materialiai atsako visi name esančių butų ir kitų patalpų savininkai. Šiame rašte atsakovas pakartotinai patvirtino, kad jis išaiškino įvykio vietą ir priežastį – t.y. kad 206 buto užliejimas įvyko dėl fekalinės kanalizacijos stovo, pravesto per visų namo aukštų butus, tame skaičiuje ir per 250 butą, esantį 3 aukšte. (1 t. b.l. 26).
Ieškovas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, kad buto užpylimas įvyko dėl bendro naudojimo objekto - kanalizacijos stovo nesandarumo, 2009-07-31 pareiškė atsakovui pretenziją dėl 1531 Lt žalos, kurią patyrė išmokėdamas draudėjai D. M. draudimo išmoką, atlyginimo (b.l. 27).
Nesutikdamas su minėta pretenzija, 2009-08-21 rašte atsakovas nurodė, kad nesutinka ne tik su reikalaujamu atlyginti žalos dydžiu, bet ir su tuo, kad jis privalo atlyginti draudimo bendrovės turėtas išlaidas. Atsakovo teigimu, tai, kad 206 buto užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo vamzdžio trūkumo – fekalinės kanalizacijos stovo gedimo ties trečio ir antro aukšto perdanga, yra tikėtina, tačiau neaišku, kaip tuomet nenukentėjo antrame aukšte esantis butas ir kokio pobūdžio ir masto buvo sugadinimai, kokiais kriterijais remiantis buvo apskaičiuotas padarytos žalos dydis. Taip pat nurodė, jog ieškovo pretenzijos nepagrįstos ir dėl to, kad šiuo atveju jam nekyla civilinė atsakomybė už padarytą žalą, nes neįrodyta, kad draudimo išmokos dydis turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais (ar neveikimu). Jis yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas, kadangi nepriklausomai nuo to, kokia forma (įsteigiant daugiabučio namo butų savininkų bendriją, sudarant jungtinės veiklos sutartį ar paskiriant bendro naudojimo objektų administratorių), atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne administratorius (b.l. 28).
Atsakydamas į šį raštą, ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 04 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, namo administratorius organizuoja bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, taip pat turi užtikrinti saugų naudojimą ir savalaikį jų remontą. Taip pat nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad namo administratorius, kaip profesionalus pastato prižiūrėtojas, privalėjo informuoti pastato savininkus apie būtinas priemones inžinerinių tinklų renovacijai, profilaktikai, taip pat vykdyti kitas priemones, užkertančias kelią galimoms avarijoms. Todėl paprašė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad administratorius atliko profilaktinę pastato vamzdynų priežiūrą (pastato priežiūros žurnalo kopiją), taip pat kad gyventojams buvo siūlyta renovuoti inžinerinius tinklus, tačiau jie atsisakė (jeigu bendro naudojimo stovo defektai atsirado dėl susidėvėjimo), (1 t. b.l. 29).
2009-10-13 atsakovas, atsakydamas į šiuos ieškovo argumentus, nurodė, kad jis atliko visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams (BNO) išsaugoti. Taip pat nurodė, kad remonto darbai yra planuojami ir tam kaupiamos lėšos. Namui yra daugiau kaip 37 metai, visų namo inžinerinių sistemų tarnavimo laikas jau yra pasibaigęs. Tačiau namo savininkai, kurie yra atsakingi už bendro naudojimo objekto išsaugojimą, nesiima finansinės naštos, kuri yra būtina privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui.
Atsakovas pateikė 2007 metų Administratoriaus ataskaitą, paaiškindamas, kad 2008 metų kovo mėnesį namo skelbimų lentoje iškabino Administratoriaus ataskaitą už 2007 m., kurioje informavo gyventojus, kad per 2007 metus renovavo visiškai susidėvėjusį namo stogą, o gyventojų skola už jau atliktus remonto darbus 2008-01-01 yra 24270,54 Lt. Išsimokėjus už stogo renovavimo darbus, planuoja remontuoti vamzdynus. Tačiau gyventojų skola už jau atliktus stogo renovavimo darbus nebuvo likviduota ir 2009-01-01 buvo 10023 Lt. Todėl vamzdynų remonto darbai bus organizuojami tik tada, kai namo kaupiamojoje sąskaitoje bus sukauptos šių darbų atlikimui reikalingos lėšos (1 t. b.l. 30).
Administratorius taip pat atkreipė dėmesį, kad jis yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploataciją), tačiau nėra atsakingas už kapitalinį remontą. Nurodė, kad namo bendro naudojimo patalpų kapitalinis remontas turi būti atliekamas savininkų priimtų sprendimų rėmuose. Taip pat pažymėjo, kad pastato BNO nuolatinę techninę priežiūrą vykdo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat atlieka avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus (b.l. 30-31).
Iš aptartų įrodymų matyti, kad ieškovui pareiškus pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo, atsakovas ėmė neigti savo paties nustatytą buto užpylimo priežastį - bendro naudojimo kanalizacijos stovo nesandarumą per sujungimą, o taip pat teigė, kad jis yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas, nes visų namo inžinerinių sistemų tarnavimo laikas jau yra pasibaigęs, kad tik namo savininkai yra atsakingi už bendro naudojimo objekto išsaugojimą, kad jie nesiima finansinės naštos, kuri yra būtina privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui. Tokią poziciją palaikė ir savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, taip pat triptike), bei teisme.
Dėl buto užliejimo priežasties
Kaip nustatyta, ieškovui aiškinantis 206 buto apliejimo priežastis, atsakovas du kartus raštu patvirtino, kad 206 buto užliejimo priežastis yra tai, kad per visų aukštų butus yra pravestas fekalinės kanalizacijos stovas, kuris yra bendra inžinerinė įranga, o 3 aukšto bute Nr. 250, kuris yra virš pirmame aukšte esančio 206 buto, praleidžia per vamzdyno sujungimą (b.l. 24, 25).
Tai, kad 250 buto WC patalpoje 2009-01-05 lašėjo per kanalizacijos stovo sandūrą, nurodyta ir Statinio techninės priežiūros II žurnalo 95 įraše. Žurnale taip pat nurodyta, kad 2009-01-07 atsakovas šį gedimą pašalino, pakeisdamas 1,5 m. kanalizacijos stovo iki trišakio (2 t. b.l. 38-39).
Byloje nėra jokių įrodymų, kad draudėjai priklausančio 206 buto užliejimas galėjo įvykti dėl kitų priežasčių – vandens atitekėjimo iš kitų šaltinių. Byloje apklaustas liudytoju A. T., įvykio metu dirbęs AB Lietuvos Draudimas turto žalų vertintoju, paaiškino, kad pilnai gali būti, kad avarija įvyko aukštesniame bute, o vidurinis butas nenukentėjo, nes vanduo galėjo atitekėti iki pirmo aukšto. Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad vandentiekio avarija skiriasi nuo kanalizacijos avarijos, nes įvykus vandentiekio avarijai, per trumpą laiką būna didžiuliai kiekiai vandens, o šiuo atveju to nebuvo.
Taigi, dėl nurodytų priežasčių teismas laiko nustatyta, kad A. M. priklausančio 206 buto, esančio (duomenys nesklebtini), užliejimo priežastis yra fekalinės kanalizacijos stovo sujungimo nesandarumas.
Dėl atsakovo atsakomybės
Atsakovas namo bendro naudojimo objektų sąrašo nepateikė, nors ir buvo įpareigotas jį pateikti, tačiau nurodė, kad toks sąrašas nesudarytas. Tačiau pripažino, kad kanalizacijos stovas yra bendra inžinerinė įranga, už kurio nuolatinę techninę priežiūrą (eksploataciją) jis yra atsakingas. Nežiūrint to, nesutiko, kad jis yra atsakingas dėl kanalizacijos stovo nesandarumo kilusių pasekmių. Atsakovas teigė, kad iki 2009 m. sausio 5 d. įvykio (206 buto užliejimo) kanalizacijos stovo jis netvarkė, teigė, kad atsakomybės subjektu gali būti tik namo bendraturčiai, bet ne administratorius, nes administratorius negali organizuoti vamzdynų remonto, kol namo kaupiamojoje sąskaitoje nėra sukauptos šių darbų atlikimui reikalingos lėšos (1 t. b.l. 30).
Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinka.
Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iki nagrinėjamo įvykio remontavo kanalizacijos stovą, tačiau tai nurodė trečiasis asmuo A. M. 2009-06-06 savo paaiškinime AB „Lietuvos Draudimui“, taip pat pateikė foto nuotrauką, iš kurios matyti, kad kanalizacijos stovas nėra vientisas, yra sujungtas (1 t. b.l. 25). Patrauktas byloje trečiuoju asmeniu, A. M. smulkiau paaiškino vamzdžio remonto 2008 metų vasarą aplinkybes, vienareikšmiai nurodydamas, kad tą vamzdį tvarkė Būsto administravimo agentūros darbuotojai, kad jo bute jie nupjovė vamzdį virš bakelio ir plastmasinį vamzdį užmovė ant špižinio viršaus. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo pateikė apžiūrai ir daugiau foto nuotraukų, išsaugotų jo mobiliajame telefone, iš kurių matyti, kad stovas jo bute sujungtas, susideda iš metalinės ir plastikinės dalies ir kad šios dalys sujungtos plastikine mova (2 t. b.l. 69).
Teismas neturi pagrindo netikėti šiais trečiojo asmens parodymais, kadangi jo nurodytą aplinkybę, kad kanalizacijos stovas buvo tvarkytas dar iki įvykio, patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Kad vamzdžio dalies keitimo darbus atliko UAB „Būsto administravimo agentūra“, teisme patvirtino ir virš trečiojo asmens buto ketvirtame aukšte 272 bute gyvenanti liudytoja D. Ž., kuri paaiškino, kad jos prašymu UAB „Būsto administravimo agentūra“ 2008 metais pakeitė kanalizacijos stovo dalį iš ketvirto aukšto į trečią, o naujos stovo dalies sujungimas su senąja padarytas trečiajam asmeniui A. M. priklausančiame bute. Liudytoja nurodė, kad ji pati jokių meistrų nesamdė, savavališkai darbų nevykdė. Jei būtų samdžiausi santechnikus, tai vamzdį būtų keitusi nuo penkto aukšto, nes ir jos butas gali būti aplietas. Ji paskambino namo administratoriu ir atvykę atsakovo darbuotojai pakeitė vamzdžio dalį jos bute tik gal metras nuo grindų ir iki pusės trečio aukšto bute. Po pakeitimo nebuvo taip, kad bėgtų, viskas buvo gerai. Tik po buto apliejimo kaimynė iš trečio aukšto iškėlė klausimą, kad blogai sujungtas vamzdis, nes plastikinis vamzdis buvo uždėtas ant viršaus. Už vamzdžio keitimą mokėti nereikėjo, nes įmokas moka kas mėnesį (2 t. b.l. 83-84).
Atsižvelgiant į šiuos liudytojos bei trečiojo asmens parodymus, teismas vertina, kad tai, jog atsakovo pateiktuose statinio techninės priežiūros žurnaluose nėra įrašų apie minėtos dalies kanalizacijos stovo keitimą 2008 metais, negali būti laikoma neabejotinu įrodymu, kad tokių darbų atsakovas iki įvykio iš viso neatliko. Statinio techninės priežiūros žurnalus pildė atsakovo darbuotojai. Todėl tik nuo jų atsakingumo, stropumo priklausė įrašų išsamumas. Patikrinti, ar visi pranešimai juose užfiksuoti, nėra jokios galimybės.
Be to, nuo 2009 m. UAB Būsto administravimo agentūroje inžiniere - darbų vadove dirbusi liudytoja I. S. negalėjo pasakyti, kada buvo keistas kanalizacijos stovo vamzdis trečiame aukšte esančiame 250 bute. Tačiau teigė, kad trijų mėnesių laikotarpiu iki buto užliejimo jokių remonto darbų nebuvo. Ar prieš tai buvo remontuojamas stovas, taip pat jai nebuvo žinoma, gavus iškvietimą dėl buto apliejimo, ėjo su santechniku to vamzdžio apžiūrėti, tačiau nekėlė klausimo kas tą vamzdį keitė (2 t. b.l. 150 ).
Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kada iki įvykio buvo atlikta profilaktinis kanalizacijos stovo patikrinimas. Liudytojos I. S. paaiškinimu, UAB Būsto administravimo agentūros darbuotojai du kartus metuose surašo patikrinimo aktus, tačiau profilaktiškai į butus neina ir nežiūri, gyventojas pats pasako, jei yra kažkokia problema. Jei gauna nusiskundimų, tuomet eina žiūrėti (2 t. 150 ).
Tokie liudytojos parodymai patvirtina, jog atsakovas iš esmės nesidomėjo namo gyventojams priklausdančiuose butuose esančio kanalizacijos stovo būkle, palikdamas tai spręsti patiems butų savininkams, o gedimus ir avarijas šalino tik gavęs gyventojų iškvietimą.
Tačiau nebūdamas specialistu kanalizacijos stovo sujungimo nesandarumo ar kito nedidelio gedimo gyventojas gali ir nepastebėti, o tokie gedimai, kaip ir šiuo atveju, gali sukelti skaudžias pasekmes.
Vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR.1.12.05:2002 (akto redakcija galiojusi nuo 2002-08-21 iki 2011-01-07), kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką - daugiabučio namo administratorius privalo užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą jų profilaktiką, t.y. nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinti namo pagrindines konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, fiksuoti pastebėtus defektus (18 p.) bei kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrėti ir tikrinti pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, nustatyti statybinių tyrinėjimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį (19 p.).
Byloje yra pateikti statinio techninės priežiūros žurnalai nuo 2004 m. vasario 19 d., kuriuose yra eilė įrašų apie butuose drėkstančius ar trūkusius kanalizacijos stovus, bėgantį vandenį iš buto (I žurnalo 6, 10, 16, 19, 40, 41, 42, 44, 45; II žurnalo 47, 55, 57, 59, 61, 64, 74 ir t.t.). Iš esmės visi šie įrašai apie jau atsiradusias pasekmes. Iki nagrinėjamo įvykio atliktos trys privalomos kasmetinės apžiūros (2006-05-31, 2007-04-20, 2008-06-13), tačiau juose taip pat nėra išsamios informacijos apie kanalizacijos stovų būklę. 2006-05-31 apžiūroje apie kanalizacijos stovų būklę net neužsimenama, o 2007-04-20 apžiūroje nurodyta, kad kanalizacijos stovai įrengti butuose ir kad vietomis yra pažeistos vamzdynų sandūros. 2008-06-13 atliktoje kasmetinėje apžiūroje nurodyta, kad visų vamzdynų (vandentiekio, kanalizacijos, lietaus) tarnavimo laikas yra pasibaigęs, taip pat nurodyta, kad namo kanalizacijos tinklai yra veikiantys. Vamzdynus būtina atnaujinti sukaupus kaupiamojo fondo lėšas (2 t. b.l. 25-28, 40-45).
Iš šių įrašų matyti, kad nei nuolatiniai stebėjimų, nei kasmetinių apžiūrų metu nebuvo vizualiai tikrinami butuose esantys kanalizacijos stovai, kurie yra namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, iš anksto (iki vandens lašėjimo ar išsiliejimo) neužfiksuoti defektai, nenumatytos priemonės avarijų pavojams, o tik šalintos jau atsiradusios pasekmės. Kasmetinių apžiūrų metu kanalizacijos stovai detaliai neapžiūrėti, nenustatyta, kad jų remontui būtų skubus poreikis, o tik nurodyta, kad vamzdynų tarnavimo laikas yra pasibaigęs ir kad būtina kaupti lėšas jų atnaujinimui.
Taigi, nebuvo laikomasi Statybos techninio reglamentu STR.1.12.05:2002 18 ir 19 punktų reikalavimų.
Teismas taip pat sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas nesilaikė ir 2005 m. kovo 04 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-788 patvirtintų „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 8.2. punkto reikalavimų, nes netinkamai organizavo namo būklės stebėseną, neplanavo kanalizacijos stovų remonto ar kitokio tvarkymo darbų, nors jau atliekant 2007-04-20 kasmetinę apžiūrą buvo nustatyta, kad kanalizacijos stovai įrengti butuose ir kad vietomis yra pažeistos vamzdynų sandūros. Taip pat nesilaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašo, nes, kaip jau nustatyta, tinkamai neatliko nuotekų šalinimo sistemos nuolatinio stebėjimo, nuotekų vamzdynų sandūrų sandarinimo darbų.
Todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovas, kaip namo bendrosios nuosavybės administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai prižiūrėjo kanalizacijos stovą, neužkirto kelio žalingoms pasekmėms atsirasti. Todėl teismas laiko, jog ieškovo argumentai, jog už žalą atsakingas atsakovas, yra pagrįsti.
Netgi tuo atveju, jeigu kanalizacijos stovo dalį būtų keitęs ne atsakovas, tai neturi esminės reikšmės dėl kilusių pasekmių - 206 buto apliejimo, nes pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra ta, kad nebuvo tinkamai atliekama kanalizacijos stovo profilaktinė priežiūra ir laiku nepastebėtas bei nepašalintas sujungimo nesandarumas.
Teismas taip pat nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad nebuvo sukauptos lėšos vamzdynų kapitaliniam remontui ir todėl jis negali būti laikomas civilinės atsakomybės subjektu, nes kaupti lėšas yra namo gyventojų pareiga. Nors neabejotina, kad turi būti sukauptos lėšos viso vamzdyno remontui ar keitimui, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudėjos butas buvo užlietas dėl kanalizacijos stovo sujungimo nesandarumo, o ne dėl viso namo vamzdyno nusidėvėjimo. Administratorius, net ir neesant sukauptų lėšų, privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą.
Šioje byloje taip pat nėra įrodymų, kad kanalizacijos stovas nuosavybės teise priklausytų butų savininkams. Kanalizacijos stovas yra viso namo inžinerinės įrangos (vandentiekio, kanalizacijos tinklų) dalis. 2008-08-20 susitarime su Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovas prisiėmė įsipareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, jų lydimaisias aktais ir norminiais dokumentais, Kauno miesto tarybos sprendimais patvirtintomis taisyklėmis, teikti bendro naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas, organizuoti nuolatinę techninę jų priežiūrą bei kitų ilgalaikių paslaugų teikimą bei kontroliuoti darbų vykdymą ne tik bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų naudotojams priklausančiuose bendrojo naudojimo patalpose, bet savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu bendrojo naudojimo objektai, prie kurių priskirta ir bendroji inžinerinė įranga (namo vandentiekio, kanalizacijos tinklai, vamzdynai, kabeliai, šilumos mazgai ir t. t.), yra susijusi su viso namo inžinerinės įrangos funkcionavimu ir jeigu ji nėra trečiųjų asmenų nuosavybė (2 t. b.l. 123-127).
Vadinasi, tik atsakovas yra atsakingas už kanalizacijos stovų tinkamą priežiūrą.
Užliejus D. M. priklausantį butą, buvo apgadintos lubos, jų šilumos izoliacija (b.l. 13, 18). Tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydį patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, bei lokalinė sąmata (b.l. 13, 18). Todėl nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Minėtuose dokumentuose nurodyti darbai ir medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu.
Kaip paaiškino liudytojas turto žalų vertintojas A. T., žalos dydis paskaičiuotas pagal patvirtintus normatyvus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti žalos tinkamu dydžio paskaičiavimu.
Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovui atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais (neveikimu) buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, kurį būtina remontuoti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, draudikas atlygino trečiajam asmeniui tik tiesiogines išlaidas (1531 Lt.). Draudimo išmokos paskaičiavimas byloje pateiktas (1 t. b.l. 19).
Nustatyta, kad 2008-07-03 – 2009-07-02 laikotarpiui UAB „Būsto administravimo agentūra“ (dabar –„Nemuno būstas“) buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“. Tai patvirtina byloje pateiktas draudimo liudijimas Nr. LD 4624624, kuria apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė (1 t. b.l. 56). Atskiru priedu draudimo sutarties šalys susitarė draudimo objektu laikyti ir draudėjo turtinius interesus, susijusius su Draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl pastatų administravimo ir priežiūros. Franšizė veiklos civilinei atsakomybei - 500 Lt (1 t. b. 57).
Kadangi nustatyta, kad D. M. priklausantis butas buvo aplietas ir žala padaryta dėl draudėjo vykdomos veiklos, draudikas AB „Lietuvos draudimas‘, kuris yra ieškovas šioje byloje, atlyginęs buto savininkei padarytą žalą, neturi pagrindo prašyti priteisti visą draudimo išmokos sumą iš atsakovo, išskyrus draudimo sutartyje numatytą 500 Lt frančizės sumą. (LR Civilinio kodekso 6.987 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Todėl atsakovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo UAB „Nemuno būstas“ 500 Lt sumą.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2900,00 Lt (1300,00 Lt už ieškinio parengimą, 300,00 Lt už apeliacinio skundo parengimą, 1300,00 Lt už patikslinto ieškinio parengimą) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 120,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškinio suma 1531,00 Lt, teismas tenkindamas dalį reikalavimo ir franšizės ribose priteisdamas iš atsakovo 500,00 Lt, tenkino 33 procentus ieškinio. Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl atitinkamai iš atsakovo UAB „Nemuno būstas“ priteistina ieškovui 957,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 40,00 Lt žyminio mokesčio, viso 997,00 Lt (CPK 79 str.,93 str.).
Iš atsakovo valstybei priteistina 27,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nemuno būstas“, juridinio asmens kodas 135836853, buveinės adresas Maironio g. 14B-4, Kaunas, a.s. Nr. LT13 7044 0600 0358 8379, AB SEB bankas, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a.s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB Swedbank, bankas, 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) turtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (500,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 997,00 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nemuno būstas“, juridinio asmens kodas 135836853, buveinės adresas Maironio g. 14B-4, Kaunas, a.s. Nr. LT13 7044 0600 0358 8379, AB SEB bankas 27,56 Lt (dvidešimt septynis litus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.