- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 1-15-673/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- V. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbęs pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2008-11-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės apribojimu, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkiu šeimos nario sveikatos sutrikdymu), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-06-05 apie 19.30 val., A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu rankomis sugriebė savo šeimos nariui - sutuoktinei V. M. už pečių, parvertė ją ant grindų ir kumščiu sudavė ne daugiau 10 kartų jai į galvą ir vieną kartą į pilvo sritį, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, dešinio skruosto, dešinio smilkinio, dešinio ausies kaušelio, dešinio paausio srityse, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 11 danties išmušimą, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje galėjo žmonos atžvilgiu atlikti kaltinime nurodytus smurto veiksmus, tačiau to dėl girtumo neprisimena. Prisimena, kad žmona iš rankų išmetė tortą. Tuo metu jis buvo virtuvėje, žmoną pavadino kerėpla. Daugiau nieko teigia neprisimenantis. Kitą dieną neradęs žmonos namuose klausė sūnaus kur ji yra ir sūnus jam pasakė, kad ji ligoninėje, nes jis ją sumušė. Sūnus jam pasakojo, kad jis parvertęs žmoną mušė. Pripažįsta, kad yra ne kartą pakėlęs ranką prieš žmoną, tais atvejais taip pat buvo vartojęs alkoholio. Sutinka, kad alkoholio gerti jo niekas nevertė, gėrė savo valia. Su žmona jau yra išsituokęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. M. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje jos tuo metu sutuoktiniu buvęs A. M., kuris buvo išgėręs alkoholio, ją pargriovė ant grindų bei kumščiu sudavė ne mažiau 10 kartų į galvą bei vieną kartą spyrė į pilvą. Nustojo mušti sūnui įlėkus į virtuvę ir pasakius, kad grįžta dukra. Po sumušimo ji paskambino į policiją, išsikvietė medikus. Jos manymu ji buvo praradusi sąmonę, jai buvo sutrenkta galva, išmušti du sveiki dantys, dėl ko dabar tenka nešioti plokštelę, juto skausmą, buvo išsigandusi, negalėjo miegoti, jai buvo išrauti ir plaukai. Ligoninėje pragulėjo apie savaitę. Po to dar lankėsi ligoninėje. Lankėsi ir pas psichologą. Šiuo metu jai svaigsta galva. Parodė, kad vyras ją sumušęs buvo tris kartus, patekusi į ligoninę ne visais atvejais apie tai pasisakydavo, sakydavo, kad nukrito nuo laiptų. Kai sumušė antrą kartą, buvo nuteistas. Išgėręs vyras tampa agresyvus. Vyras geria daug. Prieš sumušimą vyras orientavosi, suprato, kad yra namuose, kad namuose yra ji ir sūnus. Mušama girdėjo vyro žodžius – ar nori paskutinio smūgio, todėl įsitikinusi, kad vyras suvokė ką daro. Kai jo klausdavo už ką ją muša, vyras atsakydavo, kad jei būtų už ką, tai jis ją apskritai užmuštų. Ji yra vyro veiksmų įbauginta, blogai miega, vartoja vaistus. Stomatologui sumokėjo 900 Lt. Mokėjo už vaistus. Danties ištraukimas kainavo 20 Lt. Viskas kainavo 1000 Lt. 2012-01-25 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teismui pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė, nuo pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atsisako.
Nukentėjusioji V. M. savo parodymus dėl kaltinamojo jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 23-26).
Liudytojas T. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, o nukentėjusioji – motina. Aplinkybėse nurodytu laiku mama virtuvėje išmetė tortą. Tuo metu į virtuvę įėjo tėvas. Suprato, kad tai tėvą supykdė. Tėvas buvo išgėręs, bet orientavosi. Jis sutvarkė tortą ir išėjo. Už kokių 5 minučių išgirdo mamą šaukiantis pagalbos. Atbėgęs pamatė motiną gulinčią ant nugaros, o tėvas sėdėjo ant mamos ir kumščiu ją daužė, matė, kaip sudavė mamai į veido sritį, pilvą. Jis pats matė apie 10 smūgių, nors jam atėjus mama jau buvo mušama. Girdėjo, kaip tėvas sakė mamai, ar ji nori paskutinio smūgio. Tėvui pasakė, kad jis baigtų, nes grįžta sesuo, po ko, tėvas nulipo nuo mamos. Tėvas jo seserį, tai yra savo dukrą, labai gerbia ir myli. Mama išsikvietė greitąją pagalbą, o jis pasiūlė tėvui alaus ir kartu su juo gėrė bijodamas, kad jis vėl nepultų muštis. Bekalbant tėvas aiškino, kad jis gali motiną prie jo akių išprievartauti. Tėvas nekliedėjo, pabuvęs pasakė, kad eina miegoti. Ryte tėvas klausė kur yra motina ir jis jam papasakojo, kad jis motiną sumušė. Tėvas sakė, kad jis nieko neprisimena, nors viską paprastai atsimindavo. Anksčiau atminties neprarasdavo. Tėvas mamą dažnokai mušdavo ir anksčiau, mama vaikščiodavo su mėlynėmis. Gyvenant šeimoje teko matyti visko. Jis net bijodavo mamą palikti, kur nors išeiti. Po motinos paskutinio sumušimo jis pats išvalė kraują. Tėvas tampa mamai agresyvus, kai išgeria. Mama prieš tėvą rankos pakėlusi nebuvo. Jei tėvas yra išgėręs, tai mama jo bijo.
Liudytoja I. C. parodė, kad 2011 m. birželio mėn., namo laiptinėje sutiko kaimynę V. M., pas kurią matė išmuštus dantis, kraujosruvas po akimis. V. M. jai pasakė, kad ją sumušė vyras A. M.. Ji žino, kad A. M. ne pirmą kartą sumuša savo žmoną.
Liudytoja B. P. parodė, kad 2011-06-20 apie 14.00 val. ji atėjo pas V. M. adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad V. M. yra be dantų. Paklausus kas atsitiko ji pasakė, kad ją parvertęs virtuvėje ant grindų sumušė vyras A. M.. Iš kaimynių kalbų žino, kad kaltinamasis ne pirmą kartą sumušą nukentėjusiąją.
Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-7).
Specialisto išvadoje Nr. G121/11(12) nurodyta, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, dešinio skruosto, dešinio smilkinio, dešinio ausies kaušelio, dešinio paausio srityse, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 11 danties išmušimas, galvos smegenų sukrėtimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 20-22).
Iš teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 87 TPK-125/2011 matyti, kad kaltinamasis A. M. jam kaltinime inkriminuojamo įvykio metu buvo paprasto pasigėrimo būsenoje, galėjo suvokti savo veiksmų esmę, jų pasekmes bei savo veiksmus kontroliuoti ir valdyti. Šiuo metu A. M. psichikos sutrikimo nenustatyta (b. l. 100-102).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo A. M. prisipažinimu, nukentėjusiosios V. M., liudytojų T. M., I. C., B. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, aukščiau išvardintais kitais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo buto, esančio Respublikos g. 28-58, Kėdainiuose, virtuvėje, konflikto metu rankomis sugriebė savo šeimos nariui - sutuoktinei V. M. už pečių, parvertė ją ant grindų ir kumščiu sudavė ne daugiau 10 kartų jai į galvą ir vieną kartą į pilvo sritį, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, dešinio skruosto, dešinio smilkinio, dešinio ausies kaušelio, dešinio paausio srityse, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 11 danties išmušimą, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
BK 138 str. 2 d. 3 p. numato atsakomybę už šeimos nario tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad nors dėl girtumo ir neprisimena, jog sumušė sutuoktinę, tačiau sutuoktinė ir liudytoju apklaustas sūnus nemeluoja, taip galėjo būti. Kaltinamojo teiginys, jog jis neprisimena vartojęs fizinį smurtą, vertintinas kritiškai, nes iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, jog jis nuosekliai ir aiškiai atsiminė viską, kas įvyko iki to momento, kuomet jis pradėjo smurtauti prieš sutuoktinę, nukentėjusioji ir liudytojas nurodė, kad kaltinamasis orientavosi, kad anksčiau atminties neprarasdavo, be to, šį teismo vertinimą patvirtino ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvados. Galima manyti, kad tokią poziciją teismui pateikdamas kaltinamasis ar siekia sušvelninti savo atsakomybę, ar jaučiasi nepatogiai dėl savo smurtavimo prieš moterį. Kaltinamojo kaltę įrodo nuoseklūs, logiški ir iš esmės vienodi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie patvirtino kaltinamojo panaudoto fizinio smurto turinį. Fizinis smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sutuoktinę, matant sūnui T. M.. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tai yra ir suduodant kumščiais; objektyviai užsifiksavę 5 smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau; nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas, nes nukentėjusioji sirgo ilgiau nei 10 dienų; sužalojimų padarymo metu V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, anksčiau jau buvo teistas už sutuoktinės sumušimą, todėl akivaizdu, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Kaltinamojo tyčią, be nukentėjusiosios ir liudytojo T. M. parodymų dėl kaltinamojo gebėjimo orientuotis, apsprendžia ir teismo aptarti kaltinamojo parodymai, kuriais jis aiškino prisimenantis visą įvykių eigą iki jo pradėto vartoti fizinio smurto bei kaltinamojo veiksmai, kuomet ant žemės gulinti ir pasipriešinti negalinti nukentėjusioji buvo mušama į gyvybiškai svarbią sritį – galvos sritį, kaltinamojo žodžiai sutuoktinei siūlant suduoti paskutinį smūgį, kaltinamojo greita reakcija į liudytojo pastabą, kad atvyksta kaltinamojo mylima dukra, tai yra kaltinamasis, teismo įsitikinimu, ką patvirtina ir paminėta psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą ir numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajai bus padaryti sužalojimai bei sutrikdyta sveikata. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į ypač gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – galvos sritį, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – pagrinde į galvos sritį suduotų smūgių, ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusioji dėl sužalojimų ilgai sirgo, tai yra, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, sirgo ilgiau nei 10 dienų, dėl ko, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai teismo medicinos specialisto buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkų šeimos nario – sutuoktinės, sveikatos sutrikdymą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo A. M. prisipažinimo neprisipažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jo parodymų turinys teigiant, kad jis neprisimena padaręs nusikaltimo, kas yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma, neleidžia daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str. BK 38 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketvirtoji atleidimo sąlyga reikalauja, kad būtų pagrindo manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas daro išvadą, kad tokio pagrindo manyti šioje byloje nėra. Kaltinamasis 2008-11-13 nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, tai yra už smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, tuo metu dar buvusią sutuoktine, tik tuo metu kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo teistumas neišnykęs, iš pataisos inspekcijos įskaitos kaip atlikęs bausmę išbrauktas 2009-06-09. Nepaisant to, kaltinamasis išvadų nepadarė, vėl sumušė sutuoktinę, tik jau padarydamas jai sunkesnį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokiai situacijai teismas neturi pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir daro išvadą, kad A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo, tai prieštarautų teisingumo principui.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baigtas; į tai, kad smurtas panaudotas prieš tuo metu buvusią sutuoktinę, moterį; į kaltininko asmenybę: teistas vieną kartą, 2008-11-13 nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. – taip pat už sutuoktinės V. M. sumušimą, nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo metu yra atlikęs laisvės apribojimo bausmę, tačiau turi neišnykusį teistumą, baustas administracinėmis nuobaudomis, nusikaltimo padarymo dienai abi nuobaudos galiojo, „Sodra“ duomenų bazėje nurodyta, jog dirba pagal verslo liudijimą, sveikas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, jog kaltinamasis iš buvusio teistumo išvadų nepadarė, savo valia ir toliau vartojo alkoholį, neįvertino savo elgesio ir nesukontroliavo elgesio ribų, todėl daro išvadą, kad A. M. turi būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.), bausmės laiką, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (BK 54 str.), nustatant mažesnę, nei už nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 50 str., 61 str. 4 d.), ir paskirtą bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.
Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji V. M. 2012-01-25 teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam pareikšto civilinio ieškinio 1000 Lt turtinei žalai ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti atsisakė visiškai.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie pašto išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajai 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.78); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l.79), pripažintinos 15,04 Lt pašto išlaidos bei 80 Lt išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M., todėl priteistinos iš kaltinamojo A. M. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (šeimos nario – sutuoktinės nesunkus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir A. M. sulaikius, panaikinti.
Priteisti iš A. M. 15,04 Lt (penkiolika litų 04 ct) teismo pašto išlaidų ir 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.