Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-01-16 · Civilinė byla Nr. 2-41-878/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-16
Bylos Nr.
2-41-878/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00961-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
E. M., V. K.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-41-878/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00961-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 113.1.; 116.1.; 128.2. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 16 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M. ir V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po savo tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), notaro biure į mirusiojo palikimą paveldėjimo byla nepradėta. Po tėvo mirties pareiškėjas įstatymų nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Po tėvo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 280/610 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iškart po tėvo mirties pradėjo domėtis tėvo palikimu, jau vasario mėnesį nuvyko pas pusbrolį V. V. išsiaiškinti, kas dirba žemę, susitarė, kad V. V. prižiūrės ir pareiškėjo sklypo dalį, sutiko, kad ši sklypo dalis būtų išnuomota. Kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, negali gauti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka, pareiškėjas iš kartšo po tėvo mirties pradėjo rūpintis jo palikimu, 2004 m. vasario mėnesį vyko pas giminaičius į (duomenys neskelbtini) kaimą pas tėvo seserį M. V., kalbėjo su pusbroliu V. V., iki šiol rūpinasi žeme, nuvažiuoja ar tariasi telefonu su giminėmis dėl jos priežiūros (29 b.l.). Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nedalyvavo, R. K. ir E. M. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (36, 59 b.l.). V. K. jokių prašymų teismui nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai (56, 57, 58 b.l.). Byla, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais duomenimis – civilinės būklės aktų liudijimais, Gyventojų registro tarnybos pažyma - nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b.l.), jis buvo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. K. tėvas (9, 27, 46 b.l.), mirė santuokoje su E. M. (7 b.l.). VĮ Registrų centro duomenimis, J. K. priklausė 280/610 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (15-16 b.l.). Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. K. palikimą nepradėta (20 b.l.). Liudytojų V. V. ir M. V. parodymai patvirtina, jog pareiškėjas po tėvo mirties tą pačią žiemą atvyko į Prienų rajoną apžiūrėti tėvo žemės sklypo dalies, susitarė dėl jos dirbimo, vėliau dėl jos nuomojimo, iki šiol šiuo palikimu rūpinasi kaip savo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų, J. K. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jo sūnus pareiškėjas R. K. iš karto priėmė mirusiojo palikimą – jam priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – atvyko jo apžiūrėti, susitarė su toje pat vietovėje gyvenančiais žemės sklypo bendrasavininkiais giminaičiais dėl žemės sklypo dalies bendros priežiūros ir išnuomojimo, taip pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad R. K. per tris mėnesius po savo tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo R. K. priteistinos 14,25 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo R. K. 14,25 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė