Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-06-04 · Administracinė byla Nr. I2-3292-257/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-04Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
I2-3292-257/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00269-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
R. V., V. V.
Atsakovas
Telšių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-3292-257/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00269-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Linai Mažeikienei,dalyvaujant pareiškėjams R. V. ir V. V.,nedalyvaujant atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir V. V. patikslintą skundą atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019), Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ panaikinimo bei perdavimo klausimą iš naujo nagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 21R3-8 (AG3-74/23-2019), Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“, perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir priteisti iš atsakovo žyminį mokestį.

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. gegužės 19 d. vaizdo konferenciniu būdu, apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu ir nutartimi (b. l. 95, 103-105). Atsakovas 2020 m. gegužės 19 d. raštu informavo, jog teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 106).

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. V. ir V. V. skunde (b. l. 1-5) nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė į adresą (duomenys neskelbtini). Su šiuo įsakymu nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2020 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019) skundą atmetė. Sprendimas pakeisti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pastatų adresą buvo vykdomas vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T1-23 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo“, kurio pagrindu buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė, LRV) 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“. 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Tl-23 antru punktu buvo patvirtintas aiškinamasis raštas „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo ir keitimo“. 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškėja R. V. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti gyventojų apklausos protokolą, aiškinamąjį raštą, (duomenys neskelbtini) ribų planus. Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė pareiškėjai R. V. 2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. R8-02-V-2064 „Dėl dokumentų pateikimo“. Pastebi, kad nors administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeistas adresas, bet tiek ant laiško voko, tiek rašte nurodomas senasis adresas: (duomenys neskelbtini). Taigi, pati savivaldybė nepripažįsta adreso pakeitimo fakto ir toliau naudoja senąjį adresą. Nors 2019 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. R8-02-V-2064 antrame punkte nurodoma, kad pateikiamas 2018 m sausio 25 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Tl-23 patvirtintas aiškinamasis raštas, iš tikrųjų buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) „Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planas“, kuris nėra aiškinamasis raštas ir kuriame yra išvardijami tik seniūnijų kaimų pavadinimai. Aiškinamasis raštas nebuvo pateiktas ir Vyriausybei, nes LRV 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. 1123 nėra nurodoma, kad nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į aiškinamąjį raštą. Telšių rajono savivaldybės administracija taip pat nepateikė pareiškėjai R. V. gyventojų apklausos protokolo, nors nurodė, kad apklausoje dalyvavo 46 (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai, kurie pateiktiems sprendimams pritarė. Nagrinėjant skundą administracinių ginčų komisijoje buvo pateikti gyventojų parašai, bet susipažinus su pateiktu gyventojų apklausos protokolu buvo matyti, kad tik trys gyventojai yra iš (duomenys neskelbtini) miestelio, o kitos pavardės jiems yra nežinomos, tad kyla pagrįstų abejonių, kokį gyventojų apklausos protokolą atsakovė pateikė administracinių ginčų komisijai. Taip pat nebuvo pateikti nei buvę nei esami (duomenys neskelbtini) ribų planai. Negalima laikyti, kad Administracinių ginčų komisija objektyviai ir teisingai išnagrinėjo jų skundą, nes argumentų, kodėl buvo atsisakyta išreikalauti iš atsakovės teritorijų planus, nenurodė. Neturint šių planų bei aiškinamojo rašo, lieka neaiškus ir nesuprantamas ribų keitimo būtinumas ir pagrįstumas. Iki (duomenys neskelbtini) miestelio centro yra apie 1 km., kai tuo tarpu iki artimiausios (duomenys neskelbtini) esančios kitos sodybos yra virš 3 km. (duomenys neskelbtini) kaime, be jų gyvenamojo namo, yra dar dvi sodybos. Gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsniu). Taigi, keičiant teritorijų ribas svarbi yra vietos gyventojų nuomonė. Jų neinformavo ir nesupažindino su planais keisti (duomenys neskelbtini) miestelio bei (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, tad šiuo atveju negali būti laikoma, kad buvo įvertinta suinteresuotų ir tose vietovėse gyvenančių vietos gyventojų nuomonė, kuri yra būtina keičiant teritorijų ribas. Šiuo metu, kartu su jų gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini) kaimui priklauso trys sodybos, tad keičiant adresą nebuvo sudėtinga informuoti juos apie planuojamus pokyčius. Kitų dviejų (duomenys neskelbtini) kaimo sodybų savininkų informuoti nebuvo prasmės, nes jų adresas nesikeitė. Taigi, nei Telšių rajono savivaldybės administracija, nei (duomenys neskelbtini) seniūnija neužtikrino jų teisių ir teisėtų lūkesčių išsakyti savo nuomonę dėl adreso pakeitimo, o Administracinių ginčų komisija sprendime nurodo, kad jie patys kalti, kad nesidomėjo vyksiančiais pokyčiais rajone. Pasirodo informacija apie adreso pakeitimą buvo skelbiama rajoniniame laikraštyje „Telšių žinios“ bei savivaldybės tinklapyje, bet jie šio laikraščio neprenumeruoja ir neskaito, o be to ir neturi pareigos kiekvieną dieną ieškoti įvairiuose laikraščiuose ir tinklapiuose, ar nėra pradėti kokie nors projektai, paliečiantys jų teises ir teisėtus interesus. Jie negali suprasti ir suvokti, kokiu pagrindu, kokiais motyvais vadovaujantis buvo pakeistas jų gyvenamojo namo adresas ir teritorija, kuri visada priklausė (duomenys neskelbtini) miesteliui. Kitoje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje esanti sodyba, ankščiau priklausiusi (duomenys neskelbtini) kaimui, dabar yra (duomenys neskelbtini) miestelio ribose, nors tiek nuo jų sodybos, tiek nuo kitoje kelio pusėje esančios, atstumas iki (duomenys neskelbtini) miestelio centro yra beveik vienodas. Kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis yra nustatomos gyvenamų vietovių ribos, taip ir lieka neaišku. 2020 m. sausio 21 d. sprendime Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019) yra analizuojama savivaldybės teisė priiminėti sprendimus, bet visiškai nekreipiamas dėmesys į tokių sprendimų priėmimo būtinumą, reikalingumą ir gyventojų interesų apsaugą. Kaip jau teigė anksčiau, priimant sprendimą keisti jų gyvenamojo namo adresą, nebuvo laikomasi nustatytų procedūrų, tai yra nebuvo informuoti apie adreso pakeitimą, nebuvo paruošti ir pateikti susipažinimui (duomenys neskelbtini) miestelio bei (duomenys neskelbtini) kaimo buvę ir naujai parengti ribų planai, nebuvo paaiškinta, kodėl iš viso yra būtina keisti jų adresą. Pradėjus aiškintis adreso pakeitimo aplinkybes, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) planų iš viso nėra, ir LRV nebuvo tokie planai pateikti, nėra aiškinamojo rašto, nors LRV nutarimą priėmė atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų apklausos rezultatus (apklausoje dalyvavo 46 gyventojai iš daugiau kaip 3500 seniūnijos gyventojų), aiškinamąjį raštą bei (duomenys neskelbtini) planus. 2020 m. sausio 21 d. sprendime Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019) nurodoma, kad buvo priimti du Vyriausybės sprendimai, bet nėra nurodomi nei tų sprendimų priėmimo datos, nei jų numeriai. Šioje byloje jiems yra žinomas tik vienas LRV 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“. Administracinių ginčų komisija savo sprendime nenurodo nutarimų priėmimo datų bei numerių, bet nurodo, kad savivaldybė sprendimą priėmė vadovaudamasi LRV nutarimais ir čia jau nieko nepadarysi. Su tokia Administracinių ginčų komisijos išvada negali sutikti, nes LRV šiuo atveju yra tik nutarimą priėmusį institucija, kuri vykdė įstatymo pavestą funkciją, o nutarimo priėmimo iniciatorė yra Telšių rajono savivaldybės taryba ir administracija, kuri ir pateikė LRV prašymą pakeisti gyvenamųjų vietovių ribas. Net jei dabar LRV ir norėtų pakeisti savo nutarimą, ji to negalėtų padaryti be Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimo ir administracijos teikimo, todėl šiuo atveju būtina spręsti klausimą dėl savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumo, o ne dėl LRV. Panaikinus ginčijamus aktus ir perdavus klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijai, pastaroji turės prievolę iš naujo kreiptis į LRV dėl nutarimo Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“ pakeitimo ar kai kurių punktų panaikinimo.

Pareiškėjai R. V. ir V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko. Papildomai nurodė, kad juos vienus nuo (duomenys neskelbtini) miestelio atskyrė ir prijungė prie kaimo. Jiems patogiau buvo miestelyje gyventi, praranda lūkesčius, nes žadėjo renovaciją, vesti vandentiekį, kanalizaciją. Patiria nepatogumus dėl adreso pakeitimo. Žmonės jų neberanda pagal naują adresą, navigacija (duomenys neskelbtini) kaimą rodo miške. Nurodė, kad apklausoje dalyvavo tie asmenys, kurie nežinojo (neįsigilino), už ką pasirašė, kur (duomenys neskelbtini) ribos. Pareiškėja dirba seniūnijoje, tačiau nieko nežinojo apie ribų keitimą. Pareiškėjas Facebook nenaudoja. Nieko nežinojo apie ribų keitimą, kol negavo sprendimo dėl adreso pakeitimo. Prašo skundą tenkinti. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 41-45) nurodė, kad su pareiškėjų skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų skundą atmesti. Nurodė, kad sprendimas pradėti rengti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planą buvo priimtas Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Tl-304 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo plano rengimo darbų programos patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta plano rengimo darbų programa. Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Tl-195 „Dėl gyventojų apklausos organizavimo“ pavedė Telšių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracijos) direktoriui organizuoti konsultavimąsi su Telšių rajono savivaldybės seniūnijų gyventojais, vykdant jų apklausą dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų nustatymo (keitimo). Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. 2017 m. liepos 4 d. Telšių apskrities laikraštyje „Telšių žinios“ (Nr. 52 (1785)) buvo patalpintas skelbimas apie organizuojamą vietos gyventojų apklausą dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo plano. 2017 m. liepos 4 d. plano rengėja (duomenys neskelbtini) elektroniniais laiškais išsiuntė informaciją, susijusią su rengiamo plano viešinimu ir apklausos metodika Telšių rajono seniūnijoms ir Administracijai. Techniškai pasirūpinta, kad įkeltas skelbimas visada būtų matomas pirmame naujienų puslapyje. Apklausoje dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ar keitimo dalyvavo 46 (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai. Gyventojų buvo prašoma pritarti arba nepritarti nustatytoms seniūnijos gyvenamųjų vietovių riboms pagal pridedamą planą. Iš 46 savo nuomonę pareiškusių gyventojų, visi 46 gyventojai pritarė, kad teritorijos ribos būtų nustatytos (pakeistos) pagal parengtą planą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 34 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsniu, Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“ bei įvertinusi vietos gyventojų nuomonę, Taryba 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. Tl- 23 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo“ nusprendė pritarti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planui bei siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, pakeisti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas bei panaikinti gyvenamąsias vietoves pagal parengtą planą. Tuo pačiu sprendimu patvirtino aiškinamąjį raštą „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo ir keitimo“. Sprendimas su aiškinamuoju raštu ir Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planu yra paskelbti, t. y. juos galima rasti Telšių rajono savivaldybės interneto svetainės (duomenys neskelbtini) paieškos langelyje „Savivaldybės teisės aktai“ integruotoje dokumentų valdymo paieškos sistemoje (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsniu ir atsižvelgdama į Telšių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendime Nr. Tl-23 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo“ išdėstytus pasiūlymus, pateiktus įvertinus vietos gyventojų nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“ nutarė nustatyti Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas pagal pridedamus planus, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 „Dėl numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose

pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6, 7, 12 punktais, Adresų formavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“, Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), su pastatais, adresą (duomenys neskelbtini) pakeitė į adresą (duomenys neskelbtini). Administracija 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. R8-02-V-1991 „Dėl adreso pakeitimo“ informavo V. V., kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), su pastatais, adresas (duomenys neskelbtini) pakeistas į adresą (duomenys neskelbtini). Naujas adresas įregistruotas VĮ Registrų centro adresų registre. Šiuo metu nėra galimybės pareiškėjams priklausantį žemės sklypą priskirti (duomenys neskelbtini) mstl. teritorijai, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“ yra naujai nustatytos (duomenys neskelbtini) sen. gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019) (b. l. 14-20), Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ (b. l. 10-12) panaikinimo bei perdavimo klausimą iš naujo nagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), su pastatais priklauso pareiškėjams.

Byloje nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ (b. l. 10-12) pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), su pastatais, adresą (duomenys neskelbtini) , pakeitė į adresą (duomenys neskelbtini). Apie tai pareiškėjai buvo informuoti atsakovės 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. R8-02-V-1991 ,,Dėl adreso pakeitimo“ (b. l. 9).

Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių su skundu, prašydami panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“, perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2020 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019) pareiškėjų skundą atmetė (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus pateikta byla, b. l. 1-3, 65-71).

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs skundžiamą atsakovės sprendimą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus byloje ginčijamą sprendimą, nenustatyta. Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, sprendžia, jog ginčijamas sprendimas pagrįstas teisės normomis, objektyviais duomenimis, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintinas.

Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia tuo, kad jų neinformavo ir nesupažindino su planais keisti (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, tad šiuo atveju negali būti laikoma, kad buvo įvertinta suinteresuotų ir tose vietovėse gyvenančių vietos gyventojų nuomonė, kuri yra būtina keičiant teritorijų ribas.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę.

Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 9 d.) (toliau – ir Taisyklės), 27.2 papunktyje nurodyta, kad pasiūlymai, kuriems po nagrinėjimo savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka pritariama, pateikiami savivaldybės administracijai, kuri organizuoja konsultavimąsi su vietos gyventojais šių Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka, pateikdama gyventojams pasiūlymus, prireikus šių Taisyklių 27.1 punkte nurodytus žemėlapius su siūlomais pakeitimais ir kitus dokumentus, paaiškinančius siūlomus ribų pakeitimus.

Taisyklių 35 punktas nustato, kad savivaldybės administracija organizuoja konsultavimąsi su vietos gyventojais dėl gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo.

Taisyklių 36 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, gavusi savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išnagrinėtus pasiūlymus, organizuoja vietos gyventojų apklausą – savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka paskelbia apie vietos gyventojų apklausos vietą, laiką ir laikotarpį (nuo 1 iki 2 mėnesių), per kurį vietos gyventojai gali susipažinti su šių Taisyklių 27.2 punkte nurodytais dokumentais ir pareikšti nuomonę apie teikiamus pasiūlymus.

Byloje nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Tl-304 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo plano rengimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo plano rengimo darbų programą, kurios 4 punkte nurodytas plano rengimo tikslas – nustatyti, pakeisti ir patvirtinti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių seniūnijų, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas (b. l. 46-48).

Telšių rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Tl-195 „Dėl gyventojų apklausos organizavimo“ pavedė Telšių rajono savivaldybės administracijai direktoriui organizuoti konsultavimąsi su Telšių rajono savivaldybės seniūnijų gyventojais, vykdant jų apklausą dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų nustatymo (keitimo), be kita ko, nustatė apklausos laikotarpį 2017 m. liepos 10 d. – 2017 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 49-50).

2017 m. liepos 4 d. Telšių apskrities laikraštyje „Telšių žinios“ (Nr. 52 (1785)) buvo patalpintas skelbimas apie organizuojamą vietos gyventojų apklausą dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo plano (b. l. 51).

2017 m. liepos 4 d. plano rengėja (duomenys neskelbtini) elektroniniais laiškais išsiuntė informaciją, susijusią su rengiamo plano viešinimu ir apklausos metodika Telšių rajono seniūnijoms bei Telšių rajono savivaldybės administracijai, seniūnų buvo paprašyta papildomai pakabinti skelbimus seniūnijų skelbimų lentose (b. l. 52).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje buvo sukurta bėganti informacinė eilutė apie rengiamą planą. Techniškai pasirūpinta, kad įkeltas skelbimas visada būtų matomas pirmame naujienų puslapyje.

Teismas pažymi, kad Telšių rajono savivaldybės Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) ir internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini, b. l. 53) galima rasti informaciją apie tai, kad buvo organizuojama vietos gyventojų apklausa dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo (nustatymo, keitimo) plano.

Telšių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 34 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsniu, Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklėmis, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę, 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. Tl-23 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo“ nusprendė pritarti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planui bei pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, pakeisti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas bei panaikinti gyvenamąsias vietoves pagal parengtą planą (b. l. 54). Pastaruoju sprendimu patvirtintas aiškinamasis raštas „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo ir keitimo“ (b. l. 55-56). Šis sprendimas su aiškinamuoju raštu ir Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planu yra viešai paskelbti ir juos galima rasti Telšių rajono savivaldybės interneto svetainės (duomenys neskelbtini) paieškos langelyje „Savivaldybės teisės aktai“ integruotoje dokumentų valdymo paieškos sistemoje (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsniu, atsižvelgdama į Telšių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendime Nr. Tl-23 „Dėl Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų nustatymo“ išdėstytus pasiūlymus, įvertinus vietos gyventojų nuomonę, 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“ nutarė nustatyti Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas pagal pridedamus planus, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-67). Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1123 buvo priskirtas (duomenys neskelbtini). Šis nutarimas paskelbtas viešai (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų argumentą, jog jų neinformavo ir nesupažindino su planais keisti (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, atmeta kaip nepagrįstą, kadangi apie Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimą, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymą ir keitimą buvo viešai skelbiama, buvo organizuojama Telšių rajono savivaldybės gyventojų apklausa (apie kurią buvo viešai paskelbta), laikantis teisės aktų nuostatų reikalavimų, taigi pareiškėjams buvo sudarytos sąlygos pareikšti nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) miestelio bei (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribų pakeitimo. Teisės aktai, reglamentuojantys gyvenamųjų vietovių teritorijų keitimą ir su tuo susijusį adresų keitimą, nenumato savivaldybėms pareigos prieš priimant sprendimą keisti ribas ir adresą kiekvieną gyventoją asmeniškai informuoti apie tai ir gauti išankstinį gyventojo sutikimą.

Iš byloje esančių Gyventojų apklausos dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ar keitimo lapų (b. l. 74-82) matyti, jog apklausoje dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo pagal parengtus planus dalyvavo ir pritarė 46 (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai, iš jų 26 gyventojai pritarė (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos riboms pagal parengtą planą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1123 „Dėl kai kurių Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“, kuriuo, be kita ko, nustatytos Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos pagal pridedamus planus, yra oficialus galiojantis norminis administracinis aktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad norminio administracinio teisės akto, taikytino individualioje administracinėje byloje, teisėtumas gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 3 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnį, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjai į bylą nepateikė prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo (šiuo atveju dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1123) ABTĮ nustatyta tvarka ir nėra nurodę jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu turėtų būti suabejota šio norminio administracinio akto teisėtumu. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1123 teisėtumo ir atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1123 nustatytos Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos, sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog šiuo metu nėra galimybės pareiškėjams priklausantį žemės sklypą priskirti (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijai, dėl to Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ (b. l. 10-12) nėra pagrindo naikinti. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad naujas adresas įregistruotas VĮ Registrų centro adresų registre.

Skundo argumentai, jog naujo adreso suteikimas pareiškėjams kelia papildomų apsunkinimų neturi esminės reikšmės skundžiamo įsakymo teisėtumui ir šios bylos išnagrinėjimui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2921-602/2018). Naujo adreso pareiškėjų žemės sklypui suteikimas gali būti susijęs su tam tikrais nepatogumais, kylančiais įgyvendinant žemės sklypų savininkų teises, tačiau tokie pakeitimai yra neišvengiami.

Remiantis nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma, spręstina, jog atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ (b. l. 10-12) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Tenkinti kito pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl perdavimo klausimą iš naujo nagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui taip pat nėra pagrindo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019) yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jų prašymas priteisti žyminį mokestį negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. V. ir V. V. patikslintą skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 21R3-8(AG3-74/23-2019), Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. Al-1878 „Dėl adreso pakeitimo“ panaikinimo bei perdavimo klausimą iš naujo nagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų R. V. ir V. V. prašymo dėl žyminio mokesčio priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė