Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-670-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2A-670-611/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
D. T., ir Lietuvos Respublika, ir L
Trečiasis asmuo
L. D., G. L., V. D., A. D.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-670-611/2011
(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.15; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant ieškovui D. T., trečiajam asmeniui L. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. D. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys L. D., G. L., V. D. ir A. D., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką 0.0570 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

- bendraturčiams Lietuvos Respublikai ir D. T. priskirti bendram naudojimui žemės sklypo dalį, kurios plotas 38 kv. m., žemės sklypo plane pažymėta mėlynai, indeksu C, ribos yra tarp ribų posūkio taškų 2-3-4-5-6-7-8-26-25-24-23-22-21-20-19-2;

- D. T. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, kurios plotas 252 kv. m., žemės sklypo plane pažymėtas žaliai, indeksu B, ribos yra tarp ribų posūkio taškų 8-9-10-11-11A-37-36-35-34-33-32-31-30-29-28-27-21-22-23-24-25-26-8;

- Lietuvos Respublikai priskirti naudotis žemės sklypo dalį, kurios plotas 280 kv. m., žemės sklypo plane pažymėtas raudonai, indeksu A, ribos yra tarp ribų posūkio taškų 2-19-20-21-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-11A-12-13-14-15-16-17-18-1-2.

Nurodė, kad ieškovas ir Lietuvos Respublika yra 0,0570 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jam nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas Nr.1, esantis gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato ir 1/3 dalis kiemo statinių (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), ir 270/570 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra aukščiau nurodyti pastatai. Šiame gyvenamajame name yra dar vienas butas Nr.2, kuriam priklauso ½ dalis ūkinio pastato ir 1/3 dalis kiemo statinių (šulinio). Faktiškai šiame bute gyvena L. D., tačiau ieškovui nežinomas teisinis pagrindas, kuriuo tretysis asmuo L. D. naudojasi šiuo butu ir ūkinio pastato bei žemės sklypo dalimis. Tarp ieškovo ir L. D. vyksta ginčai, nesutarimai dėl žemės sklypo naudojimo, pažeidžiamos ieškovo, kaip savininko teisės ir teisėti interesai, trukdoma ieškovui naudotis nuosavybe. Šį butą galėjo pagal LR butų privatizavimo įstatymą įsigyti I. D., kuri šiuo metu mirusi. Jos įpėdiniais pagal įstatymą yra G. L., V. D. ir A. D., kurie šiame bute negyvena ir juo nesinaudoja.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei pagal surinktus įrodymus. Nurodė, kad ieškovo parengta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus, parengta pagal faktišką žemės naudojimą. Tokia naudojimosi tvarka nedaro žalos žemės sklypo paskirčiai bei nesukels konfliktų tarp ginčo dalyvių.

Tretysis asmuo L. D. prašė ieškovo reikalavimus atmesti ir pateikė savarankišką reikalavimą nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką:

- bendraturčiui Lietuvos Respublikai ir L. D., kaip faktinei žemės sklypo naudotojai, skirti individualiam naudojimui 177 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą žaliai, indeksas A1/4-2/;

- ieškovo D. T. naudojimui paskirti 174 kv. m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtą baltai, A2/4-1;

- bendram šalių naudojimui paskirti 116 kv. m. ploto ir 92 kv. m. ploto sklypo dalis, plane užbrūkšniuotas įstrižai, pažymėtas indeksu A2-A-1, ir 25 kv. m. ploto taką, plane užbrūkšniuotą įstrižai, pažymėtą indeksu S1.

Nurodė, kad naudojimasis žemės sklypu yra nusistovėjęs per eilę metų - I. D. nurodytame name gyveno iki 2000-10-05, po to bute gyveno A. D., o nuo 2003 metų - L. D.. Anksčiau I. D. naudojama žemės sklypo dalis nuo J. T. naudojamos žemės sklypo dalies buvo atskirta tvora, kuri atribojo žemės sklypą nuo bendrai naudojamo takelio. I. D. naudojamas žemės sklypas tęsėsi nuo tvorų iki gatvės. Čia stovėjo I. D. statiniai : garažas, kurio indeksas 5I1m, rūsys. Už šių statinių iki takelio, kuris buvo bendras su greta esančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo I. D. daržas. I. D. naudotas žemės sklypas tęsėsi nuo gatvės iki jos namo dalies. Už tvoros ėjo bendro naudojimo takelis, kuriuo I. D. naudojosi priėjimui prie šulinio, o J. T. - patekimui į savo naudojamą žemės sklypo dalį bei patekimui prie šulinio, o taip pat naudojosi ir gretimo žemės sklypo naudotojai. I. D. patekimui prie savo ūkinių pastatų naudojosi dalimi žemės sklypo bendrai su J. T.. Vėliau šią tvarką perėmė A. D., nuo 2003 metų - L. D.. Žemės sklypo dalyje tarp tvoros ir garažo L. D. pasistatė šiltnamį. Konfliktai kilo apsigyvenus R. T.. 2005 m. šiltnamis buvo nugriautas ir pastatyta tvora. Tokiu būdu buvo užimta dalis I. D. žemės sklypo dalis. Tuo pačiu tretysis asmuo L. D. nesutiko su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes ji pažeidžia jos interesus. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo reikalavimus, ji neturėtų tiesaus priėjimo prie šulinio. Bute yra įrengtas vandentiekis, tačiau yra ir būtinybė naudotis šuliniu, kai užšąla vanduo. Ieškovo sklypo riba eitų prie trečiojo asmens naudojamų pastatų: 5I1 m garažo, todėl į šiuos pastatus galėtų patekti tik per ieškovui priskirtą žemės sklypą.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys G. L., V. D. ir A. D. atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, nustatė naudojimosi tvarką 0.0570 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 300/570 žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o 270/570 žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdo D. T., pagal kurią:

- bendraturčiams Lietuvos Respublikai ir D. T. priskyrė bendram naudojimui žemės sklypo dalį, kurios plotas 38 kv. m., žemės sklypo plane pažymėtą mėlynai, indeksu C, ribos yra tarp ribų posūkio taškų 2-3-4-5-6-7-8-26-25-24-23-22-21-20-19-2.

- D. T. priskyrė naudotis žemės sklypo dalį, kurios plotas 252 kv. m., žemės sklypo plane pažymėtą žaliai, indeksu B, ribos yra tarp ribų posūkio taškų 8-9-10-11-11A-37-36-35-34-33-32-31-30-29-28-27-21-22-23-24-25-26-8.

- Lietuvos Respublikai priskyrė naudotis žemės sklypo dalį, kurios plotas 280 kv. m., žemės sklypo plane pažymėtą raudonai, indeksu A, ribos yra tarp ribų posūkio taškų 2-19-20-21-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-11A-12-13-14-15-16-17-18-1-2.

Varėnos rajono apylinkės teismas atmetė trečiojo asmens L. D. savarankišką reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priteisė iš Alytaus apskrities viršininko administracijos, L. D. ir G. L. į valstybės biudžetą po 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centre yra įregistruotos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikai į 300/570 dalis, o ieškovui - į 270/570 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1 m; ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis inžinierinio statinio – šulinio, esantys (duomenys neskelbtini). VĮ Registro centro duomenis I. D. nuosavybės teise priklauso butas Nr.2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarkos nustatymo siekia ieškovas, planas yra sudarytas pagal detalųjį planą ir detaliojo plano galiojimo riba sutampa su sklypų ribomis. Ieškovo sudaryto plano atitikimą detaliajam planui patvirtino Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja O. S.. Ieškovo pateiktas žemės sklypo planas sudarytas pagal koordinačių sistemą, žemės sklypo kadastre Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad tretysis asmuo L. D. prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio plotas 559 kv. m., tačiau toks žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, todėl toks trečiojo asmens reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ieškovo atžvilgiu. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra nagrinėjami trečiojo asmens savarankiški reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kitu adresu, negu (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens L. D. santykis su ginčo dalyku yra tik faktinė žemės sklypo dalies naudotoja. Pagal nekilnojamojo turto duomenis I. D. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto savininkė, tačiau neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą. Teismas nustatė, kad ieškovo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodyta taip, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra įėjimas į butą, priklausys tam naudotojui, kuris ir naudojasi statiniu. Teismas ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą vertino pranašesniu, kadangi ieškovas siūlė nustatyti naudojimosi tvarką proporcingai turimai nuosavybės teisės daliai – 252 kv. m. ieškovui ir 280 kv. m. Lietuvos Respublikai, o bendro naudojimo dydis tik 38 kv. m., ieškovas numatė, kad tretysis asmuo galės netrukdomai patekti prie buto ir bendrai naudojamų statinių, kadangi trečiajam asmeniui numatytas 1m pločio takas.

Teismui buvo nepriimtina trečiojo asmens L. D. pozicija - patekimas į ieškovui priskiriamą žemės sklypą per gretimą žemės sklypą, kadangi nebuvo nustatinėjama gretimo žemės sklypo naudojimosi tvarka ir nėra pagrindų išplėsti naudojimosi tvarkos nustatymo ribas už nustatyto žemės sklypo ribų. Pagal trečiojo asmens L. D. savarankišką reikalavimą jai atitektų 177 kv. m. ploto dalis, ieškovui D. T. – 174 kv. m. ploto, o visa kita žemės sklypo dalis atitektų bendram naudojimui. Teismo vertinimu, pagal tokią trečiojo asmens parengtą naudojimosi tvarką ieškovas neturėtų tiesioginio patekimo į jam priskiriamą žemės sklypą, kadangi visą žemės sklypo plotą nuo Miškų gatvės užimtų trečiajam asmeniui priskiriamas plotas. Teismas atmetė trečiųjų asmenų L. D. ir G. L. argumentus, kad pagal ieškovo nurodytą naudojimosi tvarką jos negalėtų patekti į rūsį ir garažą. Konstatavo, kad jokios nuosavybės teisės į garažą, rūsį nėra nustatytos, kaip nėra nustatyti ir apskaityti pagal individualius požymius garažas ir rūsys. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pasiūlymą ieškinyje nurodytu būdu ir pagrindu yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos, kaip faktinės žemės sklypo dalies naudotojos interesus. Iki mirties I. D. naudojosi L. D. atitekusia žemės sklypo dalimi. Jos pateiktas projektas atitinka faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką – pagal jį L. D. lieka vieta, kurioje buvo pastatytas šiltnamis, kurį savavališkai nugriovė ieškovas. Patenkinus ieškovo reikalavimą, pro L. D. langus ir duris bus važinėjama, keliamas triukšmas, dulkės, kad pažeidžia jos interesus. Be to, ji negalėsianti patekti į rūsį, nes žemė iki įėjimo į jį paskirta naudotis ieškovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą. Nurodo, kad tretysis asmuo L. D. siūlo nustatyti naudojimosi tvarką 559 kv. m. žemės sklypui, nors tokios žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Trečiojo asmens siūloma tvarka nustatoma ne tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (naudotojų), bet įtraukiama ir visai kito žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja D. D., kuri niekaip nesusijusi su žemės sklypo, esančiu Miškų g. 4, Varėnoje. Nurodo, kad yra nugriovęs teisiškai neregistruotą ūkinį pastatą, plane pažymėtą 3I1m. Ieškovo teigimu, teisiškai neregistruotu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 4I1m naudojasi tik tretysis asmuo L. D.. Pabrėžė, jog tik ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šulinys, unikalus (duomenys neskelbtini), yra bendras turtas, tačiau į šias aplinkybes tretysis asmuo neatsižvelgia ir bendro naudojimo plotus formuoja tiek bendro naudojimo pastatams, tiek tiems, kuriuos ji naudoja viena, tiek tiems, kurie jau nugriauti ir kuriuos iki nugriovimo naudojo tik ieškovas. Ieškovo teigimu, šiltnamio, kurį skunde mini apeliantė, nėra, skunde minimas rūsys pastatytas neteisėtai, tačiau patekimas į jį yra numatytas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir trečiojo asmens kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. LR CK 4.75 str. nenustato kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo atveju. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (LR žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1050/2003; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13/2010). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esamus įrodymus, šalių pateiktus ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ieškovo parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kaip labiausiai atitinkantį minėtus kriterijus, dėl žemiau nurodomų argumentų.

Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi du butus, kurių butas Nr.1 priklauso ieškovui nuosavybės teise, o butas Nr.2 priklauso I. D. nuosavybės teise (b.l.25, 28-29). Be to, minėtiems savininkams po ½ dalis priklauso ūkinis pastatas 2I 1ž ir po 1/3 dalis inžinierinio statinio – šulinio. Kitų teisėtų statinių pagal viešo registro duomenis nėra. Po I. D. mirties jos palikimą, įskaitant ir minėtą butą, paveldėjo jos vaikai G. L., V. D. ir A. D. (b.l.54). Namų valdos žemės sklypas, 0,0570 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir Lietuvos Respublikai, ieškovui nuosavybės teise priklauso 270/570 dalys, o valstybei – 300/570 dalys (b.l.26-27). Valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors formaliai žemės sklypo bendraturčiai yra ieškovas ir valstybė, naudojimosi tvarka turi būti nustatoma tarp ieškovo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, t.y. trečiųjų asmenų G. L., V. D. ir A. D.. Apeliantė nėra buto Nr.2 savininkė, minėtų asmenų vardu veikti įgalinimų nepateikė, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į jos interesus, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes teismas ir neturėjo atsižvelgti į jos interesus, kadangi ji neturi tokios reikalavimo teisės.

Kita vertus, apeliantė, teigdama, jos pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pagal apeliantės parengtą naudojimosi tvarkos projektą ieškovas neturėtų galimybės nuo Miškų gatvės patekti į savo butą ir naudojamą žemės sklypą, o priėjimo nustatymas per gretimą kaimyninį sklypą, nesant nustatyto tokio servituto, yra negalimas, nes pažeistų gretimo sklypo savininko nuosavybės teises. Pagal trečiojo asmens parengtą naudojimosi tvarkos projektą didelė dalis sklypo tenka bendram naudojimui, kas, esant konfliktinei situacijai tarp ieškovo ir apeliantės bei buto Nr.2 savininkų, yra neracionalu ir neprotinga. Pagal trečiojo asmens parengtą planą jame nurodomas sklypo plotas nesutampa su viešame registre nurodytu sklypo plotu, sklypo ribos nėra suderintos su žemėtvarkos skyriumi. Tuo tarpu pagal ieškovo parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą (b.l.172) kiekvienas iš naudotojų turi atskirą patekimą iš (duomenys neskelbtini)prie savo buto ir naudojamos žemės sklypo dalies, bendram naudojimui tenka minimali žemės sklypo dalis, kiekvienam naudotojui tenka nuosavybės daliai proporcinga žemės sklypo dalis, ieškovo parengta naudojimosi tvarka yra racionali ir patogi naudojimui, nepažeidžia gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisių. Kiekvienam naudotojui tenka ta žemės sklypo dalis, kurioje yra jo naudojami statiniai, buto Nr.2 savininkams užtikrinama galimybė patekti prie šulinio. Apeliantės minimi nugriautas šiltnamis ir tvora pagal ieškovo pateiktus įrodymus buvo pastatyti neteisėtai, jie turėjo būti ir buvo nugriauti (b.l.283-286), todėl į šiuos apeliantės argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieškovo parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitinka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, esančių ginčo žemės sklypo bendraturčiais ar naudotojais, teisėtus interesus, racionalaus ir ptogaus naudojimo kriterijus, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo parengtą planą. Apeliantės argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo asmens apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus trečiojo asmens L. D. apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistinos 8,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens L. D. 8,70 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė