- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-07
- Bylos Nr.
- I-229-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Halina Zaikauskaitė (pran.), Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- H. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Ratiopharm GmbH
- Advokatai
- Ignas Dargužas, Rūta Pumputienė
- Kategorijos
- 72.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Andrejui Rudanovui ir advokato padėjėjui Ignui Dargužui, atsakovo atstovei Vilmai Meldžiukaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Rūtai Pumputienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. L. A/S skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-125 „Dėl 2008 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ pakeitimo“ dalies pripažinimo neteisėta ir panaikinimo, atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ratiopharm GmbH, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. L. A/S (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo pripažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-125 „Dėl 2008 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, kuria į 2008 m. Kompensuojamų vaistinių preparatų kainyną buvo įtrauktas vaistinis preparatas Escitalopram-ratiopharm 5 mg, Escitalopram-ratiopharm 10 mg, Escitalopram-ratiopharm 15 mg ir Escitalopram-ratiopharm 20 mg, neteisėta nuo šio sprendimo priėmimo ir ją panaikinti.
Pareiškėjas sveikatos apsaugos ministro įsakymą ginčija tuo pagrindu, kad jis yra pagrįstas neteisėtu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu suteikti rinkodaros teisę vaistiniam preparatui Escilopram-ratiopharm, kurį pareiškėjas skundžia kitoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas nurodo, kad, priimant skundžiamą ministro įsakymą, buvo pažeistos tokio įsakymo priėmimo procedūros. Remiasi Farmacijos įstatymo 59 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir kitais teisės aktais.
Skundas grindžiamas tuo, kad buvo pateikta netinkama paraiška suteikti rinkodaros teisę vaistiniam preparatui Escitalopram-ratiopharm. Paaiškina, kad atsakovo sprendimu vaistinis preparatas Escitalopram-ratiopharm įtraukiamas į Kainyną kaip generinis vaistinis preparatas su veikliąja medžiaga escitalopram. Ratiopharm GMBH teikdamas paraišką vaistinio preparato Escitalopram-ratiopharm rinkodaros teisei gauti pateikė nuorodą ne į vaistinį preparatą Cipralex su veikliąja medžiaga escitalopram, o į vaistinį preparatą Cipramil su veikliąja medžiaga citalopram, tuo tarpu teisės aktai reikalauja pateikiant paraišką suteikti rinkodaros teisę generiniam preparatui teikti nuorodą į referencinį vaistinį preparatą su ta pačia veikliąja medžiaga.
Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pateikti paraišką suteikti rinkodaros teisę Escitalopram-ratiopharm pagal Direktyvos 8 straipsnį, kartu pateikiant visus reikalaujamus įrodymus, tyrimų duomenis bei informaciją dėl escitalopram kaip naujos veikliosios medžiagos. Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teikdamas paraišką pažeidė Farmacijos įstatymo 11 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus. Teigia, kad Ratiopharm GmbH pateikė Tarnybai paraišką rinkodaros teisei gauti, kuri neatitinka Vaistinių preparatų rinkodaros teisės suteikimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 07 10 įsakymu Nr. V-596, 6.9 ir 6.13 punktų bei Vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų standartų ir protokolų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 07 10 įsakymu Nr. V-596, 18.1 punkto reikalavimų, todėl tarnyba privalėjo paraišką atmesti ir nenagrinėti.
Teigia, kad atsakovo sprendimas padaro žalą pareiškėjui ir valstybės biudžetui. Pažymi, kad įtraukus vaistinį preparatą Escitalopram-ratiopharm į kompensavimo sistemą, šis preparatas būtų platinamas per trečiuosius asmenis. Teismui pripažinus Tarnybos sprendimą suteikti rinkodarą vaistiniam preparatui Escitalopram-ratiopharm neteisėtu nuo jo priėmimo momento, pareiškėjui būtų padaryta žala dėl neteisėtai platinamo vaistinio preparato nuo rinkodaros teisės suteikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įskaitant preparato platinimą, kompensuojant pacientams preparato įsigijimo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teigia, kad tuo pačiu atsakovo sprendimas įtraukti vaistinį preparatą į Kainyną sukeltų neigiamas pasekmes ir plačiai visuomenei, kadangi į kompensavimo rinką pateiktas vaistinis preparatas turės būti atšauktas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 76-79) pasisako, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka.
Paaiškina, kad vaistiniai preparatai įtraukiami į Kompensuojamų vaistinių preparatų kainyną vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59 straipsniu ir Vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinės asortimento prekių kainų nustatymo ir taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2000 08 12 įsakymu Nr. 459 (toliau – Tvarkos aprašas). Remiasi Tvarkos aprašo nuostatomis. Taip pat remiasi Neregistruotų būtinųjų vaistinių preparatų atidavimo į rinką taisyklėmis, patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro 2004 09 02 įsakymu Nr. V-622. Paaiškina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Ratiopharm GmbH pateikė paraišką ir dokumentus, kurie atitinka šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Paaiškina, kad vienas iš Tvarkos aprašo 17 punkte nurodomų vaistinių preparatų išbraukimo iš kainyno pagrindų yra vaistinio preparato išbraukimas pasibaigus jo registracijos terminui (panaikinus rinkodaros teisę). Paaiškina, kad pareiškėjo skunde nurodomas galimai neteisėtas vaistinių preparatų Escitalopram-ratiopharm rinkodaros teisės suteikimas ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimo suteikti šiems vaistiniams preparatams rinkodaros teisę apskundimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nėra teisinis pagrindas neįrašyti vaistinio preparato į Kainyną ar jau įrašytą vaistinį preparatą išbraukti iš Kainyno. Pažymi, kad sveikatos apsaugos ministras priimdamas sprendimus vadovaujasi teisės aktų nustatytais reikalavimais ir juos atitinkančių teisinių faktų visuma, o ne prielaidomis, tam tikrų aplinkybių buvimu ar nebuvimu. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl žalos padarymo pareiškėjui ir valstybės biudžetui. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti skundžiamo įsakymo dalį neteisėta ir ją panaikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ratiopharm GmbH atsiliepime į skundą (b. l.116-124 ) nesutinka su pareiškėjo argumentais.
Atsiliepime aiškina, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir šiuo įsakymu pareiškėjui ir Lietuvos biudžetui žala nepadaryta. Prašo pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas bei atstovavimo išlaidas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki šiame teisme bus išnagrinėta kita administracinė byla pagal pareiškėjų skundą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, skundas buvo dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimo suteikti rinkodaros teisę Escitalopram-ratiopharm, bylos Nr. I-3658/08.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai patvirtino, kad skundžiamas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra norminis teisės aktas.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su prašymu stabdyti bylą nesutiko. Patvirtino, kad ginčas yra dėl norminio teisės akto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkintinas, skundas turi būti paliekamas nenagrinėtas, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punktas).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. V-867 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-125 „Dėl 2008 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 107-4108, įsigaliojo 2008 10 19) yra norminis teisės aktas, kadangi tai yra administracinis teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Taip norminis teisės aktas yra apibrėžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. Skundžiamu įsakymu yra patvirtinamas Kompensuojamų vaistinių preparatų kainynas, skirtas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, visoms sveikatos priežiūros įstaigoms bei visiems gydytojams, kitoms įstaigoms, visoms Lietuvos Respublikos vaistinėms bei visiems vaistinių preparatų platintojams, t. y. šis norminis administracinis aktas galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bei visiems asmenims, kai jiems tenka spręsti dėl vaistinio preparato kainos kompensavimo. Skundžiamu įsakymu tvirtinamas Kompensuojamų vaistinių preparatų kainynas, kuris skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Taigi skundas yra dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto, o tokio pobūdžio skundus nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip vienintelė ir galutinė instancija (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau ši byla negali būti perduota ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip tai numato ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Paduoti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo gali tik subjektai, kurie nurodyti ABTĮ 110 straipsnyje, be to, skundai paduodami specialia šiame straipsnyje nurodyta tvarka. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Įstatyme nustatytas tokių subjektų sąrašas yra baigtinis. Šie subjektai ir laikytini suinteresuotais asmenimis byloje, kurioje ginčijamas norminio administracinio teisės akto teisėtumas, todėl tik šie subjektai gali kreiptis tokiu atveju kaip šis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti Sveikatos apsaugos ministro įsakymo teisėtumą.
Pareiškėjas H. L. A/S nėra įstatyme nurodytas subjektas, kuris gali teismui paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, taigi pareiškėjas tokio prašymo paduoti savo vardu negali visiškai. Pareiškėjas nepateikė dokumento, kad kuris nors iš įstatyme numatytų suinteresuotų asmenų, galinčių ginčyti šį ministro įsakymą, būtų įgaliojęs pareiškėją veikti jų vardu.
Todėl skundas paliekamas nenagrinėtas, kadangi skundą įstatyme nustatyto suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Tačiau šia nutartimi iš pareiškėjo neatimama galimybė paduoti prašymą tirti norminio administracinio akto teisėtumą. ABTĮ 111 straipsnis numato, kad prašyti teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl jo teisių pažeidimo, kuri susijusi su skundžiamu ministro įsakymu patvirtintu Kainynu, todėl toje byloje gali būti teikiamas prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.
Šia nutartimi yra paaiškinta, kas gali pateikti ir kaip turi būti pateikiami prašymai dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo (ABTĮ 104 straipsnio 1 dalis).
Kadangi skundas paliekamas nenagrinėtas, negalimas bylos sustabdymas, kadangi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kuriuo grindžiamas prašymas dėl bylos sustabdymo) kalbama apie galimumą ar negalimumą nagrinėti bylą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjo skundą negalimas iš viso, todėl nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 103 straipsnio 3 punktu, 105 – 106 straipsniais, 149 straipsniu,
nutarė:
netenkinti pareiškėjo H. L. A/S prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Pareiškėjo H. L. A/S skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-125 „Dėl 2008 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ pakeitimo“ dalies pripažinimo neteisėta ir panaikinimo, atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ratiopharm GmbH, palikti nenagrinėtą.
Nutartis toje dalyje, kuria skundas paliekamas nenagrinėtas, gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.