- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- II-82-899/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00245-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. D. D. 2020 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž. 2019 m. lapkričio 27 d. A. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 110 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. 9 val. 30 min. buvo atliktas valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, palikto pravažiavimui tarp privačių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo vietoje ir surašytas žemės naudojimo tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad užimtas ir naudojamas su privačiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojantis 0,0307 ha valstybinis žemės plotas. Valstybinės žemės plote pasodinti medžiai, sukrauti akmenys ir mėšlas. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis. Protokole konstatuota, kad toks žemės naudojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, būtent – 1 dalies 7 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. D. D. 2020 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 300 eurų dydžio bauda.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. G. skundas dėl jam skirtos nuobaudos sušvelninimo. Skunde paaiškino, kad yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo motina K. B., gim. (duomenys neskelbtini), jos nuosavybės teise priklausančiame name. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. B.. Pats nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Ant žemės sklypo, esančio šalia sklypo (duomenys neskelbtini), yra sukrovęs akmenis ir mėšlą. Neginčija padaryto administracinio nusižengimo tačiau mano, kad jam skirta per griežta administracinė nuobauda. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, yra senatvės pensininkas. Dėl motinos senyvo amžiaus tenka ją prižiūrėti, rūpintis jos silpna sveikata, pirkti jai vaistus. Jo finansinė padėtis yra labai sunki. 2020 m. sausio 11 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Šiaulių skyriaus pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Neturėdamas reikiamo teisinio išprusimo, nesuprato, kad gali pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kurio metu galėjo pateikti savo prašymus dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, todėl tokį prašymą teikia tik dabar. Prašo pakeisti nutarimą ir skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą arba sumažinti jam skirtą 300 Eur dydžio baudą.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-11-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ A. G. buvo pakviestas atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių 2019 m. lapkričio 27 d. 14 val. dėl galimo administracinio nusižengimo aplinkybių išsiaiškinimo. Skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž., 2019 m. lapkričio 27 d. atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, paaiškino dalyvavusiam A. G., kad yra ANK 610 straipsnyje nurodyti pagrindai surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu per 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nurodytos ANK 110 straipsnio 1 dalyje, t. y. 150 Eur, tačiau A. G. kategoriškai nesutiko dėl protokolo su administraciniu nurodymu, žodžiu nurodė, kad administracinio nusižengimo apskritai nepripažįsta, jokios baudos nemokės, 2019-11-27 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad nesutinka mokėti baudos, nes nežinojo, kad „tai yra valdiška žemė ir supilti mėšlo ir akmenų krūvas yra nusikaltimas“. Skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž. 2019 m. lapkričio 27 d. 14.45 val. surašė A. G. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, tačiau atsisakė pasirašyti. Administracinio nusižengimo protokolas A. G. buvo išsiųstas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-11-29 raštu Nr. 31 (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo pateikimo“. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas nebuvo įteiktas, protokolas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-01-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pakartotinai, taip pat nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyks rašytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 24 d. 11 val. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriuje. Tame pačiame rašte buvo išaiškintos A. G. jo teisės pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį iki administracinio nusižengimo bylos datos pareikšti reikalavimą, kad bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. Minėtas 2020-01-08 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas paštu, siunta įteikta gavėjui 2020-01-14. Šios nurodytos aplinkybės įrodo, kad A. G. administracinio nusižengimo nepripažino, su siūlymu surašyti administracinio nusižengimų protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti pusę minimalios baudos (150 Eur) apskritai nesutiko, savavališko valstybinės žemės užėmimo nelaikė administraciniu nusižengimu, jam visos teisės buvo išaiškintos, apie galimybę prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka žinojo, tačiau šia teise nesinaudojo. Tuo pagrindu asmeniui buvo skirta minimali straipsnyje numatyta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šiuo atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir A. G. kaltės nėra. Nacionalinės žemės tarnybos įgalioti pareigūnai kruopščiai patikrino analizuotiną situaciją ir pagrįstai užfiksavo padarytą administracinį nusižengimą. Skundu tik prašoma pakeisti 2020 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl tam tikrų aplinkybių, dėl kurių teismas pasisakys žemiau, skirti įspėjimą arba sumažinti paskirtą baudą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra daugiau nei 65-eri metai, būtent 66-eri metai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas nutarime tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 str. 1 d. 9 p.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 21 d. atliko pakartotintį patikrinimą ir 2020 m. balandžio 22 d. užregistravo žemės naudojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad iš savavališkai užimtos valstybinės žemės ploto akmenys ir mėšlas išvežti, medžiai (beržai ir eglės) iškirsti. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaltininkui šalinant neteisėtos veikos padarinius, remiantis ANK 35 straipsnio nuostatomis, taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta.
Iš pažymos apie administracinį baustumą matyti, kad A. G. penkerių metų laikotarpyje yra padaręs tik šį vienintelį administracinį nusižengimą. Tai rodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus.
Iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020-02-05 pažymos matyti, kad A. G. yra senatvės pensininkas, jo senatvės pensija kas mėnesį siekia kiek daugiau nei 200 Eur. Akivaizdu, kad net ir minimali ANK 110 str. 1 d. numatyta bauda tokiam asmeniui finansiškai būtų itin skausminga, iš esmės asmuo balansuotų ties riba, ar galėtų patenkinti net savo būtinausius poreikius. Juolab, kad turi rūpintis padedant išlaikyti senyvo amžiaus motiną.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad kurį laiką neteisėtai užimtas valstybinės žemės sklypas, kuris yra nedidelio ploto (0,0307 ha), padarė ženklią žalą valstybei, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Sutiktina su institucijos atsiliepime išreikštu pastebėjimu, kad tyrimo metu A. G. administracinio nusižengimo nepripažino, elgėsi kiek neprideramai. Tačiau teismui pateiktame skunde jis visgi išreiškė apgailestavimą dėl savo netinkamo elgesio. Ir nors tai po skundžiamo nutarimo priėmimo nebelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 str. 1 d. 1 p., tačiau tai rodo, kad asmuo iš esmės suvokė savo veiksmų neteisėtumą, gailisi dėl to, kas buvo įvykdyta, padarė atitinkamas išvadas, ką rodo ir atlikto pakartotinio patikrinimo rezultatai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes (tame tarpe – dėl dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo), atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, yra pagrindas A. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skirti jam nepiniginio pobūdžio administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
A. G. skundą tenkinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. D. D. 2020 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 300 eurų dydžio bauda, pakeisti:
- pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnį tai, kad savo noru šalino padarytą žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.