- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-502-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Atsakovas
- V. T., A. V., V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Topo centras“, V. M.
- Kategorijos
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-25-754/2008, pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovams A. V., V. T. ir R. V., tretieji asmenys UAB „Topo centras“ ir V. M. dėl skolos išieškojimo, bei A. V., V. T. ir R. V. priešieškinį dėl išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2006-02-21 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš skolininko V. V. įpėdinių A. V., V. T. ir R. V. priteisti 3 563,54 Lt pradelstų mokėjimų pagal Sutartį, 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 106,91 Lt žyminio mokesčio už ieškinį. Nurodė, kad pagal 2005-12-08 išperkamosios nuomos sutartį Nr. PTP5120816P bei pagal 2005-12-08 turto perdavimo-priėmimo aktą atsakovų tėvui V. V. buvo perduotas DVD R3355/02, muzikinis centras MAX C670 ir televizorius DTA 32W9K už kuriuos pilnai neatsiskaitė. V. V. mirė 2005-12-13, tačiau prievolė pagal sutartį nėra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, todėl prievolė privalo būti įvykdyta V. V. įpėdinių. Apie apgaulės faktą, dėl kurio buvo iškelta baudžiamoji byla, nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui UAB “Topo centras” nebuvo žinoma, todėl sutartis įforminta tinkamai. Priešieškinį prašė atmesti.
Atsakovai A. V., V. T., R. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog jų tėvas V. V. buvo apgaule nuvežtas į Panevėžį, kur su juo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, tačiau sutartyje nurodytos prekės DVD R3355/02, muzikinis centras MAX C670 ir televizorius DTA 32W9K jų tėvui perduotos nebuvo, jis jų negavo, neturėjo ir pas jį šios prekės rastos nebuvo. Nurodė, kad išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. M. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasinaudojant atsakovo tėvo dokumentais ir neblaivumu, sudarant 2005-12-08 išperkamosios nuomos sutartį dėl DVD R3355/02, muzikinio centro MAX C670 ir televizoriaus DTA K. A. manymu, dėl sutarties sudarymo kaltas yra ir UAB „Topo centras“, kurio darbuotojai lengvabūdiškai sudaro tokias sutartis. Atsakovai nurodė, kad jų tėvas negalėjo sumokėti 164,65 Lt įmokos, kadangi neturėjo tiek pinigų, nes dėl jo polinkio girtauti tėvo pensiją paimdavo atsakovai ir pirkdavo jam maistą bei visa, kas reikalinga, o pinigų palikdavo ne daugiau 20 Lt. UAB „Topo centro“ darbuotojai turėjo pastebėti, kad V. V. buvo neblaivus, nes neblaivus jis buvo nuolat. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį baudžiamojoje byloje, bet be pagrindo ieškinio atsisakė. Prašė ieškinio netenkinti, patenkinti priešieškinį, pripažinti 2005-12-08 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. PTP5120816P negaliojančia ir priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2008-09-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino. 2005-12-08 UAB „SNORO lizingas“, atstovaujamo UAB „Topo centras“, kurį pagal įgaliojimą atstovavo S. V., ir V. V. pasirašytą išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. P5120816P dėl DVD R3355/02, muzikinio centro MAX C670 ir televizoriaus DTA 32W9K perdavimo atlygintinai valdyti ir naudotis pripažino niekine ir negaliojančia. Priteisė iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atsakovei R. V. 300 Lt advokato darbo apmokėjimui turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei R. V. 114,70 Lt žyminio mokesčio, o 264,05 Lt į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad 2005 m. gruodžio 8 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. P5120816P išvardintos prekės DVD R3355/02, muzikinis centras MAX C670 ir televizorius DTA 32W9K buvo perduotos V. V.. Teismas padarė išvadą, kad DVD R3355/02, muzikinį centrą MAX C670 ir televizorių DTA 32W9K pasiėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Civilinėje ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų aspektu teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog sudarant 2005-12-08 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. P5120816P pirmąją 164,65 Lt įmoką sumokėjo ne V. V., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, siekę apgaulės būdu paimti šioje sutartyje išvardintas prekes ir baudžiamojoje byloje Nr.1-68-639/2006 nustatytas toks nusikalstamų veikų modelis. V. V. neturėjo ir negalėjo sumokėti 164,65 Lt sumos, kadangi atsakovai parodė, kad dėl jų tėvo V. V. nuolatinio girtavimo, jie pasiimdavo visą V. V. pensiją ir aprūpindavo tėvą maistu bei visu kuo reikalinga, pinigų jam palikdavę ne daugiau nei 20 Lt. Nurodė, kad Baudžiamojoje byloje Nr.1-68-639/2006 V. M. yra pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo sukčiavimo būdu pasinaudojant V. V. pasitikėjimu ir dokumentais užvaldyti UAB „Snoro lizingas“ turtą. Nustatyta, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. M. iškvietė kitus, tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie užbaigė jo sumanytą nusikaltimą. Teismas padarė išvadą, kad 2005-12-08 UAB „SNORO lizingas“ ir V. V. pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis Nr. PTP5120816P dėl DVD R3355/02, muzikinio centro MAX C670 ir televizoriaus DTA 32W9K įsigijimo išperkamosios nuomos būdu, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Snoro lizingas“, apeliacinės instancijos teisme jo atstovė prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-09-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Savo prašymą motyvavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo, nes:
1. teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą. Teismas civilinėje byloje rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-639/2006 nustatytomis Sutarties sudarymo aplinkybėmis, tačiau netinkamai aiškino tarp ieškovo ir V. V. sudarytos Sutarties aplinkybes. Byloje teismas nustatė, jog tiek Sutartį, tiek ir Prekės perdavimo-priėmimo aktą pasirašė pats V. V., byloje taip pat nustatyta, jog V. M. S. sudarymo metu nedalyvavo, todėl nėra ir negali būti Sutarties šalimi. Teismas, konstatuodamas jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kad 2005-12-08 Sutartyje išvardinti daiktai buvo perduoti šią sutartį pasirašiusiam V. V., nevertino byloje surinktų įrodymų, rėmėsi išimtinai baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-639/2006 nustatytomis Sutarties sudarymo aplinkybėmis. Byloje liudytojais apklausti K. K., N. S. ir S. G. (buvusi V. ) negalėjo prisiminti Sutarties sudarymo aplinkybių, visi teigė, jog Sutarties sudarymo laikotarpis niekuo neišsiskyrė, nebuvo pastebėta jokių galinčių sukelti įtarimų klientų ar kitų asmenų. T. T., net ir turėdamas rašytinį įrodymą (pasirašytą Prekės perdavimo-priėmimo aktą), vis tiek konstatavo, jog V. V. prekių pagal Sutartį negavo. Ieškovas, sudarydamas Sutartį, buvo sąžininga šalis ir apie tarp V. V. ir V. M. susiklosčiusius santykius nieko nežinojo, dėl to Sutartis negali būti pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei sandoriu. Teismas nevertino ar atsakovai, žinodami, jog jų tėvas piktnaudžiauja alkoholiu ir jog jam reikalinga ypatinga priežiūra, tinkamai rūpinosi savo tėvu.
2. teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias faktinį daikto perdavimą, valdymo atsiradimo momentą, nuosavybės teisės į daiktą įgijimą. V. V. sutarties sąlygų (tinkamai ir laiku mokėti eilines įmokas, rūpintis jam perduotu valdyti daiktu, informuoti Kompaniją apie daikto netekimą) nevykdė, todėl nuosavybės teisės į jam perduotus daiktus jis negalėjo įgyti ir neįgijo. Ieškovo nuomone, valdymo teisę V. V. įgijo prieš perduodamas daiktus tretiesiems byloje nenustatytiems asmenims. V. V. nesilaikė Sutarties 6.1 str. draudžiančios Pirkėjui (V. V.) po Prekės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo daiktą perleisti tretiesiems asmenims, todėl ieškovo nuomone, neigiamos iš to išplaukiančios pasekmės turi tekti V. V. turto paveldėtojams, t.y. atsakovams. Sutartis apima ir Prekės perdavimo-priėmimo aktą, kas reiškia, jog Prekės V. V. galėjo būti perduotos tik pasirašius Sutartį ir Prekės perdavimo-priėmimo aktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą atsakovai A. V., V. T. ir R. V., o V. T. apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvavo, kad nei baudžiamosios, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad aparatūrą buvo perduota atsakovų tėvui į rankas ir jis šiais daiktais disponavo. Be to, atsakovų tėvas niekada neturėjo grynųjų pinigų, todėl negalėjo sumokėti ir pradinės įmokos. Velionius tėvas nuolat girtuokliavo, todėl jo išvaizda ir būsena turėjo sukelti įtarimus pardavėjams dėl tokio asmens ketinimų įsigyti aparatūrą, skirtą daugiau jaunesnio amžiaus žmonėms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ( Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
faktinės bylos aplinkybės
2005-12-08 tarp ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ir atsakovų velionio tėvo V. V. (pirkėjo) sudaryta „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. P5120816P“ pagal kurią ieškovas perdavė V. V. atlygintinai valdyti ir naudoti jam priklausančias prekes: DVD R3355/02, muzikinio centro MAX C670 ir televizoriaus DTA 32W9K, kurių bendra vertė 3 728,19 Lt. Pradinė įmoka 164,65 Lt (t.1, b.l.5-6). 2005-12-08 „Prekės perdavimo-priėmimo aktu“ nustatyta, kad pardavėjas UAB „Topo centras“ perdavė pirkėjui V. V. DVD R3355/02, muzikinio centro MAX C670 ir televizoriaus DTA K. A. 3p. nurodyta, kad „prekės nuosavybės teisė iš Pardavėjo pereina UAB „Snoro lizingas“, o akto 6p. nurodyta, kad „pirkėjas prisiima turtinę atsakomybę už prekės saugumą... (t.1, b.l.7).
P. V. V. mirė 2005-12-13 (t.1, b.l.9), kurio palikimą lygiomis dalimis priėmė pagal 2006-04-19 „Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą“ atsakovai A. V., V. T., R. V. (t.2, b.l.61).
Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismas 2006-05-12 nuosprendžio, 2006-07-20 nuosprendžiu nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. dėl 2005-12-08 padarytos nusikalstamos veikos nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą pasinaudojant V. V. pasitikėjimu ir dokumentais ir padarė išvadą, kad šioje dalyje V. M. kaltė grindžiama išimtinai tik paties V. M. parodymais bei faktu, kad V. V. vardu buvo įgytos prekės. Apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. M. nuosekliai tvirtino, jog 2005 m. gruodžio 8 d. įkalbėjo V. V. leisti pasinaudoti jo dokumentais įgyjant iš parduotuvės prekes. V. M. kartu su V. V. važiavo į Panevėžį, kur ketino prekes apgaulės būdu įsigyti, bet pakeliui sugedo automobilis, todėl jis pats toliau nebevažiavo, o paskambino prekių užsakovui, kuris ir nusivežė V. V. į parduotuvę “Topo centras”. Nuteistasis V. M. neneigė, jog nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. kad sugedo automobilis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog V. M. savo nusikalstamą sumanymą realizavo, todėl jo 2005 m. gruodžio 8 d. padaryti veiksmai atitinka BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą pasinaudojant V. V. pasitikėjimu ir dokumentais, kuris nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo V. M. valios, todėl V. M. veiką dalyje dėl sukčiavimo pasinaudojant V. V. pasitikėjimu ir dokumentais iš BK 182 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir skyrė jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams... (t.1, b.l.,101-103).
Nurodyto teismo nuosprendžiu nustatyta, kad ne tretysis asmuo V. M., tačiau kiti asmenys 2005-12-08 nuvežė V. V. į UAB „Topo centras“ parduotuvę Panevėžyje, kurioje V. V. sudarė „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. P5120816P“ pagal kurią jam buvo perduoti atlygintinai valdyti ir naudoti DVD R3355/02, muzikinis centras MAX C670 ir televizorius DTA 32W9K bei prekių perdavimą patvirtinantis 2005-12-08 „Prekės perdavimo-priėmimo aktas“.
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007-10-29 „Ekspertizės aktu“ Nr. 11-2814 (07) nustatyta, kad 2005-12-08 „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. P5120816P“ dėl DVD R3355/02, muzikinio centro MAX C670 ir televizoriaus DTA 32W9K ir prekės perdavimo-priėmimo akte, skiltyse „Pirkėjas“, už pirkėją V. V. pasirašė V. V. ( t.2, b.l. 64-97).
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį ir atmesdamas ieškinį savo išvadas grindė prielaidomis, kurios nėra patvirtintos byloje objektyviais įrodymais:
pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad parengtinio tyrimo metu nenustatyti asmenys pasiėmė V. V. bei nusivežė į parduotuvę „Topo centras“ ir užbaigė V. M. pradėtą veiką – V. V. vardu, pasinaudojant jo pasitikėjimu ir dokumentais sudarė išperkamosios nuomos sutartį, paėmė vaizdo ir garso aparatūrą.
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, nes V. V. buvo veiksnus asmuo, turintis teisę pasirinkti bendravimui asmenis, taip pat turintis teisę savo vardu sudaryti sandorius (Civilinio kodekso 1.70str.1d.). Kadangi V. V. mirė, o jį į parduotuvę atvežę asmenys parengtinio tyrimo metu nenustatyti, todėl objektyviai tiksliai nežinomos tikrosios aplinkybės, kuriomis V. V. sudarė atsakovų ginčijamus sandorius. Sutiktina su atsakovų motyvais, kad asmeniškai V. V. pagal jo gyvenimo būdą ir amžių (gimęs 1938m.) nebuvo būtina įsigyti DVD R3355/02, muzikinį centrą MAX C670 ir televizorių DTA 32W9K, tačiau šios aplinkybės negalėjo būti priežastimi prekybos centro darbuotojui atsisakyti parduoti šios kategorijos prekes pagyvenusiam asmeniui arba asmeniui, įtariamam piktnaudžiaujant svaigalais. Velionis V. V. nesikreipė į policiją dėl jo atvežimo 2005-12-08 į Panevėžį, todėl byloje nėra duomenų, kad toks atvežimas atliktas buvo prieš V. V. valią.
teismas nenustatė, kad 2005-12-08 „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. P5120816P“ nurodytos prekės buvo perduotos V. V., nes atsakovai nurodytų sutartyje daiktų nerado velionio tėvo namuose.
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima. Tai, kad atsakovai DVD R3355/02, muzikinio centro MAX C670 ir televizoriaus DTA 32W9K nerado velionio V. V. namuose negali būti pripažįstama pakankamu įrodymu, kad prekės nebuvo V. V. perduotos, kadangi V. V. asmeniškai pasirašė prekių perdavimo-priėmimo akte. Prekių pardavėjas-ieškovas neturi pareigos ir galimybės užtikrinti kaip su įsigytomis prekėmis pasielgia pirkėjas, t.y. ar pats jomis naudojasi, dovanoja, nuomoja ir t.t.
2005-12-08 „Prekės perdavimo-priėmimo aktą“ V. V. pasirašė prie kasos, o po to prekybos salėje pateikus jau pasirašytą aktą, buvo išduotos prekės.
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, nes ši teismo išvada yra itin formali, todėl jos negalima pripažinta reikšminga. Pats faktas, kad pirkėjas V. V. pasirašė prekių gavimo aktą yra pakankamas išvadai, kad prekių pardavėjas prekybos centras akte nurodytas prekes pirkėjui perdavė. Byloje nėra prekių perdavimo sandorį paneigiančių objektyvių įrodymų, t.y. kad prekybos centras pagal 2005-12-08 „Prekės perdavimo-priėmimo aktą“ V. V. prekių neperdavė.
parduotuvės darbuotojai N. K., N. S. nepatvirtino, kad prekių perdavimo-priėmimo akte nurodytas prekes jie perdavė V. V..
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima. Ši teismo išvada neatitinka liudytojų parodymų esmės. Pirmosios instancijos teisme liudytojai parduotuvės darbuotojai nurodė, kad „žmonių praeina didelis srautas, todėl negali konkrečiai pasakyti“ (t.3, b.l.19). Tokiais liudytojų parodymais tikėtina, kadangi nuo 2005-12-08 sudaryto sandorio su V. V. iki liudytojų apklausos praėjo nemažas laiko tarpas, todėl prekybos centro darbuotojams, kurie kiekvieną darbo dieną sudaro didelį skaičių sandorių su pirkėjais, atsiminti kiekvieną pirkėją yra labai sudėtinga.
kad pirmąją 164,65 Lt pirminę įmoką įmokėjo ne pirkėjas V. V., o parengtinio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kadangi atsakovai tvirtino, kad tėvas dėl nuolatinio girtavimo negalėjo turėti pinigų, nes vaikai pasiimdavo visą V. V. gaunamą pensiją, o aprūpindavo tėvą maistu bei reikalingais daiktais.
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima. Sutiktina su atsakovų teiginiais, kad byloje nėra duomenų kieno pinigais V. V. įmokėjo 164,65 Lt pradinę įmoką pagal 2005-12-08 „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. P5120816P“, tačiau nustatytas faktas, kad jis pagal išperkamosios nuomos sutartį įmokėjo 164,65 Lt pradinę įmoką. Tai galėjo būti ir asmeniniai V. V. pinigai, tai galėjo būti ir parengtinio tyrimo metu nenustatytų asmenų perduoti jam pinigai. Atmestinas atsakovų motyvas, kad V. V. neturėjo pinigų, nes atsakovai gautą pensiją paimdavo. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė V. T. patvirtino, kad pensiją V. V. atnešdavo asmeniškai paštininkė, o ne pervesdavo į banko kortelę. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad, atsakovų teigimu dažnai alkoholinius gėrimus vartojęs V. V., visą gautą pensiją atiduodavo savo vaikams-atsakovams, kadangi pensija jam būdavo įteikiama į rankas asmeniškai.
„byloje nepateikta duomenų, kad 2005-12-08 „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. P5120816P“ nurodytos prekės buvo perduotos šią sutartį pasirašiusiam V. V.. Be to, V. V. nuolat buvo neblaivus“.
Motyvas dėl prekių perdavimo V. V. jau aptartas. Byloje nėra duomenų, kad V. V. 2005-12-08 sandorių sudarymo metu buvo neveiksnus ar arba tokios būsenos, kad prekybos centro darbuotojai būtų privalėję atsisakyti sudaryti sandorį su klientu dėl pastarojo nesuvokimo sudaryti sandorį. Pagal vieną iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principą, civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys nustatyti imperatyviųjų įstatymo normų.
Civilinio kodekso 1.90str.4d. numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.
Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba,
atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
Civilinio kodekso 1.91str.6d. numato, kad jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ištirtu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad ne V. M., tačiau kiti asmenys 2005-12-08 atvežė V. V. į UAB „Topo centras“ parduotuvę, kurioje V. V. sudarė „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. P5120816P“ pagal kurią jam buvo perduoti atlygintinai valdyti ir naudoti DVD R3355/02, muzikinis centras MAX C670 ir televizorius DTA 32W9K bei prekių perdavimą patvirtinantis 2005-12-08 „Prekės perdavimo-priėmimo aktas“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad sudaryti šiuos sandorius siekė ir V. V. suklaidino, neperdavė jam įsigytų prekių, žinojo apie nenustatytų asmenų siekius pasinaudoti V. V. patiklumu ir jo vardu sudaryti formalų sandorį, siekiant gauti prekes, kita sandorio šalis, tai yra prekybos centras „Topo centras“.
Byloje nėra duomenų, kad prekybos įmonės darbuotojai elgėsi nesąžiningai sudarydami atsakovų ginčijamus sandorius su V. V.. Vertinant išimtinai ginčo sandorių šalių veiksmus įvertintina, kad būtent pirkėjas V. V. pats atvyko į prekybos centrą, išreiškė pageidavimą įsigyti konkrečias prekes, pateikė savo tapatybę patvirtinančius dokumentus, įmokėjo pradinę įmoką. Pirkėjo V. V. atlikti veiksmai atitinka standartinio pirkėjo atliekamus veiksmus. Kaip jau buvo aptarta, byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad būtent pirkėjas V. V. 2005-12-08 sudarė „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. P5120816P“ kurios pagrindu jam buvo perduoti valdyti ir naudoti DVD R3355/02, muzikinis centras MAX C670 ir televizorius DTA 32W9K, todėl pirkėjui V. V. atsirado pareiga sumokėti išperkamosios nuomos sutartyje numatytais terminais nustatytas pinigines sumas (Civilinio kodekso 6.200str.1d.).
Jeigu sudaryti prekių įsigijimo išsimokėtinai sandorį atsakovų velionį tėvą sukurstė ir pastarojo pagal išperkamosios nuomos sutartį įgytas prekes prieš jo valią ar apgaulės būdu perėmė parengtinio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tai šiems asmenims atsakovai ir turėtų reikšti turtinius reikalavimus dėl ginčo prekių.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad būtent pats pirkėjas V. V. bendravo, tarėsi dėl su parengtinio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl DVD R3355/02, muzikinis centras MAX C670 ir televizorius DTA 32W9K įsigijimo, prekių panaudojimo aplinkybių ir dėl to galėjo suklysti, tai pripažįsta paties pirkėjo V. V. dideliu neatsargumu ir rizika, dėl kurių prekių pardavėjas negali būti atsakingas, kadangi šios aplinkybės jam nebuvo žinomos.
Aptartais motyvais pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų ginčijami sandoriai, t.y. 2005-12-08 „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. P5120816P“ ir 2005-12-08 „Prekės perdavimo-priėmimo aktas“ prieštarauja viešėjai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais (Civilinio kodekso 1.81str.1d.), kadangi byloje esantys įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad sandorių turinys, bei tarp sandorio šalių susiklėsčiusios faktinės sandorių sudarymo aplinkybės prieštarautų viešėjai tvarkai ir gerai moralei. Pirkėjo V. V. santykiai su parengtinio tyrimo metu nenustatytais asmenims pripažintini tik šių asmenų tarpusavio santykiais, o byloje nėra duomenų, kad šių santykių turinys būtų buvęs žinomas prekių pardavėjui UAB „Topo centras“ darbuotojams.
Prekių pirkėjo V. V., mirusio 2005-12-13 (t.1, b.l.9), palikimą lygiomis dalimis priėmė pagal 2006-04-19 „Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą“ atsakovai A. V., V. T., R. V. (t.2, b.l.61), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso V knygos VI skyriaus nuostatomis, už palikėjo V. V. skolos solidariai atsakovo palikimą lygiomis dalimis priėmę atsakovai.
Aptartų motyvų ir išvadų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.), todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmesti. V. C. proceso kodekso 93str., 96str., bei įvertinant, kad ieškovo naudai priimtas sprendimas, o atsakovo priešieškinis atmestas, iš atsakovų-apeliantų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 106,91 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 106,91 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
nusprendžia:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. UAB „Snoro lizingas“ ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš V. V. įpėdinių A. V., V. T. ir R. V. 3563,54 Lt pradelstų mokėjimų pagal 2005-12-08 „Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. P5120816P“, 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 214 Lt žyminio mokesčio UAB „Snoro lizingas“ bei 284 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. A. V., V. T. ir R. V. priešieškinį atmesti.
B. J.