- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-273-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01350-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- V. E. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8817-805/2022, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. E. M. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. O. M. po brolio M. M., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti M. M. turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad iš pateiktos Gyventojų registro pažymos matyti, kad M. M. mirė ištuokoje, turi dukrą V. E. M.. Tuo tarpu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. O. M. po brolio M. M., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti M. M. turtą. Šiuo atveju, teismui iškeliant civilinę bylą dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtina nustatyti pareiškėjos bei palikėjo giminystės ryšį, kurį tinkamai patvirtina tik civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduoti liudijimai, kurių pareiškėja teismui nepateikė. Pareiškėja turėtų pateikti teismui D. O. M. gimimo, santuokos bei mirties liudijimus, M. M. gimimo ir mirties liudijimus, savo gimimo liudijimą, duomenis apie palikėjo M. M. įpėdinius (tėvai, vaikai, broliai, seserys).
4. Be to, pareiškėja nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kur faktiškai iki mirties gyveno D. O. M., kokia buvo jos deklaruota gyvenamoji vieta.
5. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), todėl pareiškėjai siūlytina pagrįsti pareiškime nurodytas aplinkybes rašytiniais įrodymais.
6. Nagrinėjamu atveju bus sprendžiami klausimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų paveldėjimo tikslu nustatymo, nepriklausomai nuo pareiškime nurodyto paveldimo turto apimties, tikslinga suinteresuotais asmenimis byloje įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde V. E. M. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas be pagrindo įpareigojo pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banką bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas pareiškėjai priskyrė pareigas, kurių įstatymas jai nenumato. Suinteresuotų asmenų neįtraukimas nelaikytinas procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu.
7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad giminystės ryšį pareiškėja gali pagrįsti tik valstybinių registrų išrašais, o kitų valstybės įgaliotų asmenų išduoti dokumentai nėra tinkami. Oficialiais įrodymais gali būti ir notarų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Teismui su pareiškimu pateikti oficialūs įrodymais apie D. O. M. ir M. M. artimą giminystės ryšį, todėl nėra pagrindo reikalauti išskirtinai iš Civilinės būklės aktų registro pateikti papildomus įrodymus giminystės ryšiui pagrįsti.
7.3. Teismas nepagrįstai pareiškimo trūkumu laikė D. O. M. deklaruotos gyvenamosios vietos pažymos nepateikimą, ir nemotyvavo, kodėl tai yra būtina. Pareiškėja pareiškime neteigė, kad D. O. M. nuolat gyveno name, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš esmės pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis, jog D. O. M. po M. M. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo jam priklausiusiais namu ir žemės sklypu. Šios aplinkybės įrodinėjamos pareiškėjai prieinamais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, nes nuo D. O. M. mirties praėjo jau daugiau nei dešimt metų. Įstatymas suteikia teisę pareiškėjai įrodinėti palikimo priėmimą, pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias teismas vertina bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimą) priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
11. Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto tvarka, teismas nustato, tik esant įpėdinių pareiškimui (CK 5.50 str.).
12. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus (CPK 443 str. 2 d., 447 str.). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
Dėl papildomų duomenų pateikimo
14. Pagal palikimo atsiradimo metu (2011 m. balandžio 23 d.), galiojusį teisinis reglamentavimą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.).
15. Pareiškėja V. E. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. O. M. po brolio M. M., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jo turtą valdyti.
16. Apeliantės nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos bei palikėjo giminystės ryšį tinkamai patvirtina tik civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduoti liudijimai, todėl nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti atitinkamus dokumentus. Oficialiais įrodymais gali būti ir notarų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kurie byloje yra pateikti.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors teismas nedispozityviose bylose turi pareigą rinkti įrodymus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013). Pagal CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
18. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad su pareiškimu pareiškėjos bei palikėjo giminystės ryšį patvirtinantys specialūs dokumentai nėra pateikti, pagrįstai įpareigojo šiuos nagrinėjamam klausimui teisiškai reikšmingus dokumentus pateikti.
20. Pažymėtina, kad asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 str. 5 d.). Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad ji neturėjo galimybės pateikti teismo reikalaujamus rašytinius įrodymus.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškimo trūkumu laikyti D. O. M. deklaruotos gyvenamosios vietos pažymos nepateikimą, nes pati pareiškėja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodo, kad D. O. M. prižiūrėjo ir rūpinosi M. M. turtu – gyveno sodyboje, mokėjo turto išlaikymo mokesčius, perėmė visus name buvusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir mirusio brolio asmeninius daiktus, taip priimdama palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo
22. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nagrinėjamos įtraukus į jas visus suinteresuotus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje turinčių asmenų įtraukimo į bylą būtinumo.
24. CPK 443 straipsnis 3 dalis nustato, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. CPK 266 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Taigi, pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi nurodyti ir tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis.
25. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, neatsiradus įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Taigi, teismui nustačius prašomą nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, palikėjo turto negalėtų paveldėti kiti įstatyme nustatyti asmenys, t. y. valstybė. Ir priešingai, tuo atveju, jei pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas nebūtų nustatytas, kiltų klausimas dėl valstybės, kaip mirusiųjų turto paveldėtojos, teisių ir pareigų.
26. Iš byloje pateikto 2022 m. spalio 12 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentinių M. M. įpėdinių, įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad suinteresuotumą šioje byloje turi ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes teismo sprendimo priėmimas turėtų reikšmės šių asmenų teisėms ir pareigoms.
27. Apeliantės nurodytas argumentas, kad suinteresuotų asmenų neįtraukimas nelaikytinas procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu, dėl kurio pareiškimas negalėtų būti priimtas, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, kadangi teismas, įpareigodamas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, privalo nurodyti visus nustatytus pareiškimo trūkumus, nes ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5 str., 7 str.).
28. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
29. Pareiškėjai nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams, nurodytiems Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje, pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjai V. E. M. nustatyti naują – 7 (septynių) dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pareiškimo trūkumams, nurodytiems Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje, pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.