- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1118-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01662-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Bronius Valius
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos miesto tvarka“
- Atsakovas
- D. G.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1118-253/2011
Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-01662-2010-9)
2011 m. gruodžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir atsakovės D. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 23 140 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal sutartį su atsakove buvo susitarta, kad bus iškastas tvenkinys atsakovės sklype, išstumdant gruntą, ir už šiuos darbus buvo sutarta 34 000 Lt kaina be PVM. Sutartinius įsipareigojimus ieškovė įvykdė 2010-08-26, o atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo tik 18 000 Lt. Už atliktus darbus 2010-08-26 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 41 140 Lt, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 15 kalendorinių dienų, tačiau suėjus sutartyje numatytam apmokėjimo terminui atsakovė skolos neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 23 140 Lt. Tai, kad pagal sudarytą sutartį buvo atlikti visi darbai, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad yra iškasta kūdra bei išsklaidytas gruntas. Avansiniai mokėjimai patvirtina, kad atsakovė skolą pripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-02-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės (besiverčiančios verslu) ir atsakovės (fizinio asmens) sudaryta sutartis atitinka vartojimo rangos sutartį, kuria šalys susitarė dėl tikro darbo atlikimo – tvenkinio iškasimo, išsklaidant gruntą atsakovei priklausančiame žemės sklype. Teismas nustatė, kad ieškovė neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų, t. y. neišlygino viso grunto, tačiau atsakovė, 2010-09-23 sudarydama sutartį su UAB „Akvaterma“, nesuteikė ieškovei galimybės iki galo įvykdyti sutartį, nes išsiuntusi pretenziją, kurią ieškovė gavo tik 2010-09-22, atsakovė nepasibaigus pretenzijoje nustatytam 7 dienų terminui sudarė naują sutartį su kita įmone ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalis grunto buvo neišsklaidyta. Teismas sumažino ieškiniu prašomą priteisti sumą 2 000 Lt už netinkamai įvykdytą sutarties sąlygą – nevisiškai išsklaidytą gruntą. Teismas darė išvadą, kad darbai buvo baigti ir perduoti išrašius PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovė nesutikdama su atliktais darbais galėjo reikšti pretenzijas per 15 kalendorinių dienų, tačiau pretenziją ieškovei surašė tik 2010-09-20. Šalys sutartyje susitarė dėl 6 000 kubinių metrų tvenkinio iškasimo, tačiau atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad buvo iškastas tik 4 702 kubinių metrų tvenkinys, ieškovei nepateikus tinkamą sutarties įvykdymą patvirtinančių įrodymų, teismas darė išvadą, kad ieškovė įvykdė sutarties sąlygą dėl tvenkinio iškasimo tik 78,4 procentais, todėl proporcingai sumažintino ieškiniu prašomą priteisti sumą atliktų darbų kiekiui iki 32 253,76 Lt, iš šios sumos atėmė 2 000 Lt už ne iki galo įvykdytus grunto lyginimo darbus bei atsakovės jau sumokėtą 18 000 Lt sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog ieškovė gruntą išlygino ir paliko tik juodžemio krūvas. Apeliantė pažymi, kad juodžemio ir grunto išsklaidymas yra priskiriamas skirtingiems etapams – išlyginus gruntą ir norint pradėti aplinkotvarkos darbus juodžemis pagal atskirą užsakymą paskirstomas į pageidaujamą vietą. Atsakovei numatyta bendra darbų kaina tiko, todėl pasirašant sutartį neprašyta išskirti konkrečių darbų įkainių. Apeliantė nesutinka su teismo išvada mažinti prašomą priteisti sumą 2 000 Lt, kadangi gruntas ir juodžemis yra skirtingi žemės paviršiai ir negali būti tapatinami, o šalių sudarytoje sutartyje sutarta tik dėl grunto išsklaidymo. Nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti tvenkinio ploto bei tikslaus grunto kiekio iškasimą patvirtinančių dokumentų, kadangi atsakovė pasamdė kitą bendrovę darbams atlikti, todėl nėra žinoma, ar kita bendrovė atliko kokius papildomus darbus. Taip pat pažymi, jog darbai buvo atlikti lietingomis oro sąlygomis, kurios turėtų įtakos vertinant tvenkinio iškasimo plotą, be to, iškasto grunto kiekis apskaičiuotas remiantis topografine nuotrauka, kurios duomenys gali būti netikslūs. Taip pat nesutinka su teismo apskaičiavimu, kuriuo už atliktus darbus apskaičiuota suma sumažinta 21,6 proc. ir dar papildomai atimta 2 000 Lt suma už ne iki galo atliktus grunto išsklaidymo darbus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad darbai nebuvo tinkamai perduoti, todėl ieškovė nepagrįstai iškėlė reikalavimą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Nurodo, kad pareigos prašyti, jog tik rangovas pašalintų darbų atlikimo trūkumus, atsakovė neturėjo. Atsakovės teigimu, juodžemis, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą jo vertinimą, aiškinant statybos darbų atlikimo apimtis, laikytinas tam tikra grunto rūšimi. Sudarydama sutartį užsakovė buvo įsitikinusi, kad grunto išsklaidymo darbai nebus aiškinami, skiriant gruntą pagal jo rūšis ar priklausomybę tam tikrai derlingumo rūšiai ar spalvai. Nurodo, kad žemė už jos sklypo ribų nebuvo pilama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad didžioji dalis grunto buvo išlyginta – byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iškastas gruntas nebuvo išlygintas, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog lygino dalį grunto. Kadangi tarp šalių sudarytoje sutartyje atskirai nebuvo nustatytas atlyginimas už grunto lyginimo darbus, apeliantės teigimu, UAB „Akvaterma“ atsakovės sumokėta suma (16 335 Lt) iš esmės atitiko tuometines rinkos kainas, protingumo kriterijus ir atitinka reikalavimų dalį, susijusią su grunto lyginimo darbais. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad darbai buvo baigti ir perduoti – nurodo, kad darbai nebuvo baigti, o šią aplinkybę konstatavo ir teismas, nurodydamas, kad buvo paliktas nesustumtas juodžemis. Apeliantės teigimu, PVM sąskaita faktūra nėra tapati priėmimo – perdavimo aktui ir jos išrašymas nepatvirtina, kad pradėti darbai atlikti ar atlikti tinkamai. Pažymi, kad 2010-09-03 SMS tekstinė žinutė pagal savo turinį ir formą nei patvirtina, nei paneigia, jog 2010-08-26 PVM sąskaita faktūra buvo perduota atsakovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad iš antstolio G. K. 2010-09-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, kad grunto išsklaidymo darbai ieškovės atlikti visiškai, neišsklaidytas tik juodžemis, kuris nėra laikytinas gruntu ir nebuvo aptartas sutartyje. Nurodo, kad atsakovės su UAB „Akvaterma“ sudaryta sutartis dėl grunto išsklaidymo, negali būti traktuojama kaip faktą įrodanti aplinkybė, kadangi ji sudaryta su bendrove, besiverčiančia katilų projektavimu bei montavimu, o ne žemės darbais, bei nenurodomi atliekami darbai, jų kiekis bei įkainiai, be to, nėra pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Nurodo, kad SMS žinutės tekstas būtent ir patvirtina patį faktą, kad 2010-09-03 atsakovė nekėlė jokių pretenzijų ieškovei dėl neva ne iki galo atliktų darbų – tą dieną darbai jau buvo atlikti ir atsakovė tam neprieštaraudama informavo, kad gali pervesti pinigus, o pretenzija iš atsakovės gauta tik 2010-09-20.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės sumokėjimo už ieškovės atliktus rangos darbus bei ieškovės atliktų darbų atitikimo tarp šalių sudarytos rangos sutarties sąlygoms. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-06 tarp ieškovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir atsakovės D. G. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 09/024. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tvenkinio iškasimo (6 000 kubų), išsklaidant gruntą sklype, paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (b. l. 7–8). 2010-08-26 ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija KMT Nr. 0453, 41 140 Lt (34 000 Lt plius PVM), ją atsakovė turėjo apmokėti iki 2010-09-10 (b. l. 11). Nustatytu terminu atsakovė už atliktus darbus nesumokėjo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad tarp šalių iš esmės susiklostė rangos teisiniai santykiai. LR CK 6.672 str. 1 d. numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o atsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. 2010-08-06 sutarties 3.1 p., 3.2 p. šalys susitarė, kad atsakovė už suteiktas paslaugas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ieškovei sumokės 34 000 Lt be PVM per 15 kalendorinių dienų. Šalys taip pat susitarė, kad darbai bus pradėti kitą darbo dieną, kai atsakovė sumokės 13 000 Lt avansinį mokėjimą. 2010-08-06 bei 2010-08-27 atsakovė atliko sutartus avansinius mokėjimus 13 000 Lt (b. l. 9–10). 2011-08-26 ieškovė darbų užsakovei D. G. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 41 140 Lt (34 000 Lt be PVM), nurodydama, kad atlikti darbai, remiantis sutartimi Nr. 09/024. LR CK 6.676 str. 1 d. nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Iš byloje pateikto antstolio G. K. 2010-11-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0154/10/F-35 nustatyta, kad atsakovė su ieškove bendravo SMS žinutėmis: 2010-08-26 atsakovė informavo ieškovę, kad pervedė likusią avanso sumą; 2010-09-03 atsakovė informavo ieškovę, kad gali pervesti pinigus į kieno nors asmeninę sąskaitą (b. l. 113–114). 2010-08-06 sutartyje šalys nebuvo numačiusios sąlygos atliktus darbus perduoti pasirašant priėmimo–pardavimo aktą. Iš sutarties sąlygų nustatyta, kad šalys sulygo, jog sutarties vykdymo baigiamajame etape bus pateiktas tik vienas dokumentas – PVM sąskaita faktūra. Kadangi atsakovė avansinius mokėjimus pagal sutartį buvo atlikusi, darytina išvada, kad 2010-09-03 SMS žinute ji informavo ieškovę, kad sutinka sumokėti likusią pinigų sumą pagal 2010-08-06 sutartį. Šiais veiksmais atsakovė pripažino, kad rangovė perdavė pagal sutartį atliktus darbus. Todėl atmestini apeliantės atsakovės argumentai, kad ieškovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ darbų neperdavė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė pretenziją ieškovei dėl atliktų darbų kokybės pateikė tik 2010-09-20, t. y. pasibaigus atsiskaitymo pagal jai išrašytą sąskaitą faktūrą terminui bei tik po to, kai 2010-09-17 jai buvo įteiktas ieškovės ieškinys. Pretenzijoje atsakovė ieškovei nustatė septynių dienų terminą darbų trūkumams pašalinti, tačiau nesudarė sąlygų jos reikalavimus įvykdyti, kadangi 2010-09-23, t. y. nepasibaigus pretenzijoje nustatytam terminui ieškovei ištaisyti trūkumus, atsakovė su UAB „Akvaterma“ sudarė sutartį Nr. AK100923/01 dėl grunto išsklaidymo darbų atlikimo už 16 335 Lt, darbai turėjo būti atlikti nuo 2010-09-24 iki 2010-10-20 (b. l. 131–132).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes patvirtinančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nevisiškai įvykdė 2010-08-06 tarp šalių sudaryta sutartimi prisiimtą įsipareigojimą iškasti 6 000 kubinių metrų tvenkinį. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad tvenkinys atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose buvo iškastas, šios aplinkybės neginčija ir atsakovė, tačiau ginčas kilo dėl sutartinio įsipareigojimo iškasti būtent 6 000 kubinių metrų tvenkinį tinkamo įvykdymo. 2010-08-06 sutartyje šalys aptarė konkretų tvenkinio tūrį. Atsakovės teismui pateiktoje 2010-09-29 UAB „Šilutės hidroprojektas“ išvadoje Nr. 0/103 nurodoma, kad pagal pirminę ir išpildomąją topografinę nuotrauką, naudojantis sertifikuota kompiuterine grafine programa, apskaičiuotas atsakovės sklypuose iškasto grunto kiekis yra 4 702 kubiniai metrai (b. l. 48–76). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovė neteikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartinius įsipareigojimus dėl sutarto tūrio tvenkinio iškasimo įvykdė tinkamai. Kaip nepagrįsti atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji neturėjo galimybės pateikti tvenkinio ploto bei tikslaus grunto kiekio iškasimo atlikimą patvirtinančių duomenų, kadangi atsakovės pasamdyta bendrovė galėjo atlikti papildomus darbus ir duomenys nebūtų tikslūs. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti sutarties sąlygas ir darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas savybes (LR CK 6.663 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-08-26 ieškovė darbų užsakovei D. G. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 41 140 Lt (34 000 Lt be PVM), nurodydama, kad „atlikti darbai, remiantis paslaugų teikimo sutartimi Nr. 09/024“. Antstolio G. K. 2010-09-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad laikinai einančios direktorės pareigas J. P. teigimu, tvenkinys yra 6 000 kubinių metrų dydžio. Atsakovės 2010-09-20 pretenziją ieškovė gavo darbo dieną – 2010-09-22, tuo tarpu atsakovės sutartis Nr. AK100923/01 su UAB „Akvaterma“ sudaryta 2010-09-23, sutariant darbus pradėti 2010-09-24. Taigi ieškovė, būdama rangove ir šiuo verslu besiverčiančia profesionale, turėjo užtikrinti atliktų darbų atitikimą sutartyje numatytoms sąlygoms ir šių darbų kokybę perdavimo užsakovui momentu bei patvirtinti tinkamą rangos darbų atlikimą įrodymais. LR CK 6.256 str. 4 d. numato, kad sutartinės prievolės neįvykdžiusi ar netinkamai ją įvykdžiusi įmonė atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi ieškovei nepateikus duomenų, kad ji atsakovei perduotus darbus atliko tinkamai pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, o ieškovei pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atlikti darbai neatitiko sutartyje aptartų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir konstatavo, kad ieškovė ne iki galo įvykdė sutartinį įsipareigojimą iškasti šalių aptarto tūrio tvenkinį.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ argumentais, kad kitas iš tarp šalių sudarytos sutarties kylantis įsipareigojimas – grunto išsklaidymas – buvo įvykdytas tinkamai. Iš antstolio G. K. 2010-09-06 surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra iškastas netaisyklingos formos tvenkinys, aplink visą tvenkinį gruntas išsklaidytas, tvenkinio pusėje prie kelio yra dvi krūvos juodžemio (b. l. 12–14). 2010-09-23 antstolis A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei pateiktose fotonuotraukose užfiksavo, kad žemės sklype matomas įvairus gruntas, kuris vietomis yra supiltas/sustumtas į krūvas (b. l. 77–94). Bylos duomenys patvirtina, kad gruntas atsakovės žemės sklypuose buvo išsklaidytas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad prie tvenkinio paliktas neišlygintas juodžemis, kuris yra sustumtas į kelias krūvas, tačiau nepagrįstai jį įvertino kaip gruntą, dėl kurio išsklaidymo šalys tarėsi 2010-08-06 sutartyje. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės atsakovės argumentais dėl grunto sąvokos aiškinimo. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-18 įsakymu Nr. D1-538 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ nustatytas grunto sąvokos apibrėžimas apima ir juodžemį, kaip baigiamąją statybos darbų stadiją. Pažymėtina, kad apeliantės atsakovės nurodytame teisės akte yra atskirai vartojamos dirvožemio ir grunto sąvokos, taigi akivaizdu, kad šios sąvokos šiame teisės akte nėra tapatinamos. Lietuvių kalbos žodyne dirvožemis apibrėžiamas kaip tinkamas augalams augti purus paviršinis žemės sluoksnis. Teisės aktai numato, kad atliekant žemės kasybos darbus, būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį (LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“). Dėl skirtingų grunto, geologinių uolienų žemės sluoksnio, esančio po dirvožemiu, bei dirvožemio savybių skiriasi ir jų panaudojimas. Augalinis (humusinis) dirvožemis dėl savo savybių (derlingumo) yra naudojamas aplinkotvarkos darbams, savo paskirčiai atlikti jis negali būti sumaišomas su nederlingu gruntu ir gali būti paskleidžiamas tik išlyginus gruntą. Iš statinio supaprastinto projekto duomenų taip pat matyti, kad numatyti žemės darbai apima augalinio dirvožemio sluoksnio nustūmimą – 608 m³, kūdros kasimą – 5787 m³, 1 344 m³ grunto išsklaidymą iki 40 cm sluoksnio storiu, 2 892 m³ grunto išsklaidymą iki 80 cm sluoksnio storiu bei 545 m³ grunto išsklaidymą, suformuojant paaukštėjimą iki 2 m, ir kt. darbus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad netgi tvenkinio statybos projekte yra išskiriamos dvi stadijos, t. y. augalinio (humusinio) dirvožemio sluoksnio nustūmimas bei būtent iš kūdros iškasto grunto pasklaidymas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką, darytina išvada, kad 2010-08-06 sutartimi ieškovė neįsipareigojo išsklaidyti nustumto augalinio dirvožemio (juodžemio).
2010-08-06 sutartyje šalys nedetalizavo atliekamų darbų etapų, t. y. tvenkinio iškasimo ir grunto išsklaidymo sklype įkainių. Nustačius, kad ieškovė vietoje sutartų 6 000 kubinių metrų iškasė tik 4 702 kubinius metrus grunto, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad atlikta tik 78,4 proc. tvenkinio iškasimo darbų ir tinkamai neatliktų darbų procentine išraiška sumažino ieškovės už atliktus darbus prašomą priteisti sumą iki 32 253,76 Lt. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad ieškovė 2010-08-06 sutartimi įsipareigojo atsakovės žemės sklype išsklaidyti juodžemį, ieškovės už atliktus darbus prašoma priteisti suma skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai sumažinta 2 000 Lt suma. Kadangi atsakovė ieškovei avansu yra sumokėjusi 18 000 Lt, ieškovei iš atsakovės pagal sutartį už atliktus rangos darbus priteistina 14 253,76 Lt suma.
Išanalizavus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalyje dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų išlyginti iškastą gruntą įvykdymo netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai ieškovės už atliktus rangos darbus prašomą priteisti sumą sumažino 2 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, dėl paminėtos dalies Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš dalies (18,4 proc.) tenkinus apeliantės ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovės priteistina 60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovės D. G. ieškovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ priteistą skolos sumą iki 14 253,76 Lt, nurodant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos 14 253,76 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2010-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės D. G. ieškovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.