Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dirbančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio Vyriausiasis patrulis 2015 m. gegužės 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. G. už tai, kad L. G. 2015 m. sausio 2 d. 19.16 val., vairuodamas automobilį „D. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nepasirinkęs saugaus atstumo, atsitrenkė į sustojusį automobilį „S. I.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

L. G. teisme dėl padarytų pažeidimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad sausio 2 d. susirinko su draugais nuomojamame bute. Nežino tikslaus adreso, kur visi buvo, žino, kad Vytauto gatvėje. Buvo su D. N., M. G.. M. paprašė pasikviesti dar vieną draugą. Draugas atvažiavo, vartojo alkoholį, nusprendė, kad reikia užkąsti. Su D. nuėjo į parduotuvę, o M. ir M. liko namie. M. davė jo mašinos raktelius M. L., kad šis nuvyktų nupirkti kebabų ir šis išvažiavo. Raktelius davė ne jis pats. Sausio 2 d. nurodytoje įvykio vietoje jis nebuvo. Raktelius, dokumentus buvo palikęs virtuvėje ant stalo, jie buvo kambaryje. Grįžęs nematė, kad raktelių su dokumentais nėra, nes buvo kitame kambaryje. Žinojo, kad M. L. išėjo kebabų, nekilo klausimas, ar išvyko automobiliu, ar ne. Vėliau sužinojo, kad M. L. vairavo jo automobilį, bet iš pradžių jis nieko nepasakojo. Iš pažiūros M. L. buvo blaivus, daug negėrė. Jis turėjo išvažiuoti su draugais. M. L. jam nieko nesakė, prieš tai ant jo mašinos apgadinimų nebuvo. Kitą dieną nukentėjusioji, pamačiusi jo automobilį, iškvietė policiją. Jį apklausė ir viskas. Po to pareigūnas M. T. jį išsikvietė ir įteikė šaukimą į teismą. Tuomet pradėjo ieškoti M. L.. Pirkdamas automobilį, apgadinimų nematė, kai policijoje jį pradėjo apklausinėti, apžiūrėjo savo automobilį, buvo pabyrėjusių dažų, bet galbūt jie buvo iš anksčiau. Jam M. L. prisipažino, kad atsitrenkė. Policijai nurodė, kad niekas jo automobiliu nesinaudoja, juo važinėja tik jis, bet kelis kartus vairavo draugė, vairavo M. L.. Kiti asmenys automobiliu pastoviai nesinaudoja. Apie įvykį sužinojo, kai rašė paaiškinimą policijoje. Tuomet buvo nukentėjusioji, ji pastebėjo jo automobilį, pažino numerius. Padarė blogai, kad raktelius paliko be priežiūros. D. N. gyvena Valančiaus g. 2-23, Šiauliuose, tiksliai nepamena namo numerio. M. G. gyvena Danijoje, nežino, kada planuoja grįžti. Kol negavo šaukimo į teismą, nemanė, kad tai rimta. Jam įteikė šaukimą ir protokolą. Sunku buvo rasti M. L. kontaktus. Pareigūnui sakė apie M. L., bet pareigūnas sakė atsivesti M. L. į teismą. Policijoje ne taip suprato klausimą, kas naudojasi transporto priemone, manė, kad klausimas kaip dėl draudimo, kad reikia nurodyti, ar dar kas nors vairuos mašiną be savininko. Kartais vairuoja draugė, bet ne nuolat. Apgadinimų ant jo automobilio nebuvo, bent jau jis jų nematė. Transporto priemonę matė kitą dieną, bet atidžiai jos neapžiūrėjo. Niekas nebuvo sulaužyta, gal apibraižyta. Nieko tuo metu apie įvykį nežinojo, M. L. jam nieko nesakė. Automobilio tikrai netvarkė. Nukentėjusioji nurodė, kad duženų įvykio vietoje nebuvo. Pagal surinktus visus duomenis neneigia, kad įvykis buvo su jo automobiliu.

Nukentėjusioji I. Z. teisme parodė, kad tą vakarą dirbo, važiavo, sustojo prie šviesoforo. Pradėjus važiuoti, į ją atsitrenkė kitas automobilis, per kairę pusę aplenkė ir nuvažiavo. Vairavo automobilį „S. I.“. Žala padaryta apie 600 Eur, automobilis buvo apgadintas stipriai, negalėjo toliau su juo važiuoti, negalėjo dirbti. Kitas vairuotojas turėjo suprasti, kad atsitrenkė. Ji važiavo viena. Buvo liudytojas, kuris atvyko į teismo posėdį, ir buvo sustojusi moteris. Nematė, kas sėdėjo kitame automobilyje. Automobilis nuvažiavo Žemaitės gatve tiesiai. Policijai paskambino iš karto po įvykio. Pareigūnai pamatavo ir išsikvietė ją į komisariatą. Kitas automobilis turėjo nukentėti, bet nematė kaip. Buvo tamsu, lijo, automobilis ją aplenkė. Jai buvo šokas, nematė, kas vairavo. Buvo susitrenkusi galvą. Į gydytojus nesikreipė, nors buvo labai blogai. Įvykio vietoje buvo jos automobilio lempų duženų, bet netikrino, ar vien tik jos automobilio. Mano, kad automobilis „Dodge“ turėjo būti tvarkytas.

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad L. G. iš matymo žinomas, kažkada su juo šventė, žino, kodėl yra kviečiamas. Šventė sausio 2 d., jį pakvietė M. G., pasėdėjo, pabendravo. M. G. paprašė nuvažiuoti kebabų, jis M. G. nesakė, kad neturi teisių, todėl jam davė raktelius, dokumentus. Parvežė kebabų. Grįždamas nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priešais važiuojančią mašiną, aplenkė ją ir nuvažiavo. Kieme apžiūrėjo automobilį, nieko nesimatė. Niekam nieko nesakė. Nepamena, kokie dokumentai buvo, jam juos padavė M. G.. L. G. buvo išėjęs su D. N.. Kai grįžo, L. G. jau buvo grįžęs. Raktelius, dokumentus atidavė M. G., kuris paklausė, ar viskas normaliai, sakė, kad viskas gerai. L. G. raktelių perdavimo nematė. Jie klausė, iš kur kebabai, sakė, kad jis parnešė. Rakteliai, dokumentai buvo padėti ant stalo. Iš buto išvyko po 1-1,5 val. su taksi. Po kebabų parnešimo gal kažkiek išgėrė. Jam gegužės 13 d. paskambino L. G., paprašė susitikti pasikalbėti. Apie avariją buvo pamiršęs. Daugiau kartų su L. G. susitikę nebuvo. L. G. pasakė viską kaip buvo. Kad jis važiavo kebabų žinojo tik M. G., daugiau niekas nežinojo. Tą vakarą buvo D. N., M. G. ir L. G.. Pažinojo tik M. G.. Grįžęs automobilį apžiūrėjo, tamsoje nieko nesimatė. Smūgis buvo, matė, kad nukentėjusiosios mašinai iškrito lempa. Neturėjo teisių, dėl to nesustojo. Buvo blaivus. Buvo tamsu, slidu, gal trūko vairavimo įgūdžių. Nukentėjusiosios automobilis buvo tamsios spalvos. Nežino, ar nukentėjusioji paskui jį važiavo. Bėgo tikslingai, nes blogai padarė. Jo gyvenamosios vietos adresas yra Varpo g. 57-30, Šiauliai, gim. 1984-08-11.

Liudytojas G. S. teisme parodė, kad asmenys jam matyti iš po avarijos. Matė, kaip atsitrenkė automobilis į kitą automobilį ir pabėgo. Buvo žiema, viskas įvyko Vytauto – Žemaitės gatvių sankryžoje. Buvo automobilis „S. I.“, o kito automobilio nepamena. Buvo vakaras, jis buvo šalia, matė įvykį. Kitas automobilis turėjo būti apgadintas, nes buvo smūgis ir garsas. Nukentėjusiosios automobilis buvo žymiai apgadintas. Kito automobilio nepamena, iš karto užsirašė valstybinius numerius. Perdavė juos merginai, po to pareigūnams. Kitu automobiliu važiavo vyras, nežino, ar buvo vienas. Pažinti jo negalėtų. Mano, buvo vyresnio amžiaus nei L. G.. Jis negalėjo nesuprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Atkreipė dėmesį, kad iki įvykio automobilis važiavo greitai. Po įvykio pasišalino, aplenkdamas nukentėjusiosios automobilį. Nuvažiavo Žemaitės gatve link pietinio mikrorajono. Kur važiavo toliau, nematė.

Liudytojas D. N. teisme parodė, kad L. G. pažįstamas, jo draugas. Žino, kodėl yra kviečiamas. Apie įvykį nieko nežino. Buvo susirinkę draugo bute, šventė. Nuėjo su L. G. iki parduotuvės, grįžę rado parneštus kebabus, bet neklausė, iš kur jie atsirado. Buvo sausio 2 d., buvo Vytauto gatvėje, tikslaus adreso nežino. Bute buvo M. G., L. G., kitų nepažinojo. L. G. buvo atvykęs savo automobiliu „Dodge“, kuris stovėjo prie namo. Nežino, ar kas nors prašė automobilio. Pats L. G. nebuvo išvykęs, visą vakarą buvo kartu. Nežino, kelintą valandą ėjo į parduotuvę, bet buvo tamsu. Pro automobilį nepraėjo. Nežino, kur L. G. laikė automobilio raktelius, dokumentus. Nežino, kaip L. G. grįžo namo. L. G. vartojo alkoholį, bet netiki, kad pats būtų vairavęs. Po to vakaro L. G. automobilio nematė. L. G. pasakojo, kad kažkas padavė automobilio raktelius, buvo avarija ir dabar jis kaltinamas. Sakė, kad ant automobilio nieko nesimato. Į tą butą tą pačią dieną atėjo ir išėjo. Ten nuomojamas butas. Jis su L. G. į parduotuvę išėjo kartu, o namo išėjo pirmas. Išėjus į parduotuvę, bute pasiliko M. G. ir dar vienas vaikinas. Parduotuvėje užtruko apie 20 min., gal ilgiau. Neklausinėjo, kaip bute atsirado kebabai.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad asmenys jam žinomi, tikriausiai žino, kodėl yra kviečiamas. Sausio 2 d. buvo eismo įvykis Žemaitės – Vytauto gatvių sankryžoje. Atsitrenkė, aplenkė ir nuvažiavo. Automobilio savininkas gyveno Klaipėdoje, jį rado sunkiai. Apklausė nukentėjusiąją, liudytojus. Nepavyko rasti tikrojo automobilio savininko, po to per draudimo bendrovę sužinojo, kur automobilis draudžiamas. Užsiklausė degalinės vaizdo kamerų įrašų, išplatino pareigūnams automobilio vairuotojo nuotraukas. Pati nukentėjusioji automobilį pastebėjo mieste ir pranešė policijai. Pareigūnai sustabdė automobilį, padarė nuotraukas, jis apklausė vairuotoją. Vairuotojas teigė, kad automobilio „Dodge“ galinis ir priekinis bamperis buvo apibraižytas iš anksčiau. Vairuotojas sakė, kad eismo įvykio nesukėlė. Tiksliai negalėjo nurodyti, ką veikė įvykio metu. Automobilis buvo apžiūrėtas gegužės mėn., apgadinimų nesimatė, pamatavus, bamperio aukštis atitiko su nukentėjusiosios automobilio apgadinimų aukščiu. Nukentėjusiosios automobilį matė nuotraukose, apgadinimai buvo vidutiniai. Automobilis „Dodge“ dėl įvykio turėjo būti apgadintas. L. G. buvo labai svarbu, kad nebūtų atimtas automobilis, jis tik to ir klausinėjo. Po 2-3 sav. L. G. atėjo pas jį ir pasakė, kad tą vakarą automobilį vairavo draugas. Byla jau buvo teisme, todėl nieko nebebuvo galima padaryti. L. G. užsiminė, kad davė draugui vairuoti, o šis, kuomet atsitrenkė, neturėjo teisių. Daug nekalbėjo. Automobilis „Dodge“ galėjo atsitrenkti priekine dalimi, bamperiu. Po tiek laiko remonto pėdsakų nesimatė. Nežino, kodėl asmuo bijojo, kad nebūtų atimtas automobilis, galbūt dėl to, kad automobilio pirkimo dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti. Kai asmuo po 2-3 savaičių atėjo pas jį, byla jau buvo teisme. Nežino, ar įvykio vietoje buvo nukritusių detalių.

Teismas remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimais, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, LR Transporto priemonių draudikų biuro IS išrašų duomenimis, informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimis, paprastuoju vekseliu, Šiaulių AVPK raštais, Klaipėdos AVPK raštais su priedais, „Lietuvos draudimo“ pateikta informacija, „Ergo“ draudimo pateikta informacija, išrašu apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N62-231/2011).

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administraciniu teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad 2015 m. sausio 2 d. 19.16 val. Žemaitės-Vytauto gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, įvykio metu buvo apgadintas automobilis „S. I.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusioji I. Z.. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad nukentėjusiosios automobilį apgadino L. G. priklausantis automobilis „D. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokių aplinkybių neneigė nei nukentėjusioji, nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, be to, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Tačiau teisme paaiškėjo, kad įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats nevairavo transporto priemonės. Kaip teisme jis paaiškino, sausio 2 d. susirinko su draugais nuomojamame bute, jis su D. N. nuėjo į parduotuvę, o M. G. ir M. L. liko namie, kai grįžo iš parduotuvės su alkoholiu, M. L. iš kažkur buvo parnešęs kebabų. Taip pat teigė, kad tik vėliau sužinojo, jog tuo metu, kai buvo išėjęs į parduotuvę, jo automobiliu važiavo ir eismo įvykį sukėlė M. L.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. pripažino, kad jis pasiėmė nuo stalo L. G. paliktus automobilio raktelius ir dokumentus ir kol šis buvo parduotuvėje, išvažiavo pirkti kebabų bei sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino. Taip pat nurodė, kad apie tai, kas įvyko, grįžęs niekam nepasakojo, jį susirado L. G. vėliau, kai jo byla jau buvo policijoje. Teisme liudytoju buvo apklaustas ir D. N., pastarasis taip pat patvirtino, kad sausio 2 d. L. G. visą vakarą buvo kartu, niekur išvykęs nebuvo, buvo su juo kartu išėjęs į parduotuvę, tik po to sužinojo, kad kažkas padavė L. G. automobilio raktelius, buvo avarija ir dabar kaltinamas L. G.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei nukentėjusioji, nei įvykio vietoję buvęs ir tiesiogiai stebėjęs eismo įvykį G. S. nematė, kas vairavo „D. C.“ automobilį. Teismui G. S. tik parodė, kad automobilį vairavo vyresnis asmuo nei L. G.. Pažymėtina, kad L. G. yra gimęs 1990 m., kai tuo tarpu M. L. yra gimęs 1984 m., t.y. vyresnis už administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad L. G. įvykio metu automobilio nevairavo, autoįvykio nesukėlė ir iš eismo įvykio nepasišalino, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutarė:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.