Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nevedęs, nedirba, teistas (trauktas baudžiamojo atsakomybėn), paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 23 d.);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę bausmę areštą 30 parų (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės bendrintos ir paskirta subendrinta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę (nuosprendis neįsiteisėjęs)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. gruodžio 27 d., apie 20.43 val., UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), matant apsaugos darbuotojai B. M. K. bei kitiems asmenims, alkoholinių gėrimų skyriuje nuo lentynos paėmė ir į vilkimus drabužius susidėjo vieną butelį alaus „Balta Pinta“, 1,65 eurų vertės bei du butelius brendžio „Torres“, 1 litro talpos, kurio vieneto kaina 25,99 eurų, bendra vertė – 51,98 eurų, ir matant parduotuvės darbuotojams bei kitiems asmenims pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį 53,63 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „Maxima“, paėmė butelius ir prabėgo pro apsauginį. Galėjo būti vakaras, po 20.00 val. Pinigų neturėjo, norėjo pavogti alkoholio ir jį parduoti, kad galėtų nusipirkti narkotikų. Suprato, kad jį mato, kai vogė prekes. Galėjo būti, kad išeidamas atsitrenkė į parduotuvės darbuotoją. Paskutinius pusę metų nuolat vogė. Šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, dalyvauja metadono programoje. Blogai vertina savo veiksmus. Su civiliniu ieškiniu sutinka, kai galės atlygins žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad <...> Kadangi vartoja narkotines medžiagas ir jam reikalingi pinigai joms įsigyti, todėl dažnai vykdė vagystes iš įvairių parduotuvių. Pagrinde vagia alkoholį, kurį parduoda Kalvarijų turguje, nepažįstamiems, atsitiktiniems asmenims. Pastovaus asmens, kuriam parduoda pavogtas prekes neturi. Galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 27 d., vakare, atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), tikslu pavogti alkoholinių gėrimų. Priėjo prie lentynų su alkoholiniais gėrimais, paėmė du „Torres“ butelius ir vieną pusę litro alaus, įsidėjo alų po striuke, o kitus du butelius išsinešė laikydamas rankose. Išgirdo, kad pardavėja jam kažką sako, suprato, kad jį pamatė, jog ima butelius ir nenori už juos mokėti, todėl išbėgo pro kasas nesusimokėjęs. Prie pat išėjimo, kasininkė užstojo jam kelią, todėl ją pastūmė, kad galėtų pabėgti. Dalį alkoholio išgėrė pats, kitą dalį pardavė Kalvarijų turguje nepažįstamam asmeniui. Dėl savo veiksmų labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. <...>. (b. l. 133-136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. parodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d. ji dirbo apsaugos darbuotoja (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „MAXIMA“. Apie 20.43 val., būdama apsaugos poste, pamatė kaip vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs juodais drabužiais, dėvintis juodą kepurę, kuris įėjo į parduotuvę ir iš karto nuėjo prie alkoholio, kur pamatė, kad minėtas vyriškis ima prekes ir atvirai eina link išėjimo, ji nedelsiant bandė uždaryti parduotuves duris, tačiau nespėjo, kadangi tuo metu tarpduryje buvo klientai, ir tuo metu pajuto kaip minėtas vyriškis bėgdamas atsitrenkė į ją ir pasišalino iš parduotuvės, rankose laikydamas 2 alkoholio butelius (b. l. 33-35).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas: Camera 3 2024-12-27 20-43-41_673. Vaizdo įraše pamatomas parduotuvės patalpoje vidutinio amžiaus vyras su juoda kepure, juoda striuke, kairėja rankoje matomas nešamas butelis. Minėtas vyras bėga link durų, kur tarpdurį stovi apsaugos darbuotoja moteris ir ją nustumia įsibėgdamas. Apžiūrimas vaizdo įrašas: Camera 13 2024-12-27 20-43-19_97. Vaizdo įraše pamatomas parduotuvės alkoholio skyriuje vidutinio amžiaus vyras su juoda kepure, juoda striuke. 00:02 pamatoma, kaip minėtas asmuo rankomis paima iš alkoholio skyriaus prekybos lentynos 2 vnt. tamsios spalvos butelius. Laikydamas butelius rankose pasišalina iš alkoholio skyriaus. Apžiūrimas vaizdo įrašas: Camera 17 2024-12-27 20-39-41_459. Vaizdo įraše pamatomas parduotuvės alkoholio skyriuje vidutinio amžiaus vyras su juoda kepure, juoda striuke. 00:02 minėtas vyras paima 1 tamsios spalvos butelį iš prekybos lentynos ir jį dedasi pas save po striuke ir išeina. Apžiūrimas vaizdo įrašas: Camera 37 2024-12-27 20-43-37_699. Vaizdo įraše pamatomas parduotuvės patalpoje einantis pro kasas vidutinio amžiaus vyras su juoda kepure, juoda striuke, kairėja ir dešinėje rankose laikantis po vieną tamsios spalvos butelį. Minėtas asmuo užsimojęs dešine ranka buteliu ir taip eina pro kasą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra; pridėtos užfiksuotas foto nuotraukos iš vaizdo įrašų (b. l. 38-40).

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrima parduotuvė UAB „MAXIMA“, esanti (duomenys neskelbtini). <...>; pridėtos foto nuotraukos (b. l. 19-21).

Vyr. tyrėjo A. D. tarnybinis pranešime nurodyta, kad <...> Tyrimo metu gauti „Maxima“ parduotuvės vaizdo įrašai buvo apžiūrėti ir išplatintas aplinkraštis dėl asmens, įvykdžiusio vagystę, atpažinimo. Nustatyta, kad vagystę įvykdė A. B. (b. l. 47-49).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku iš parduotuvės „Maxima“ paėmė alkoholinius gėrimus ir matant darbuotojams, už jį nesumokėjęs, išėjo iš parduotuvės. Minimas prekes pardavė, kad gautų pinigų narkotikams. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: UAB ,,MAXIMA LT“ pareiškimas dėl vagystės (b. l. 9-12), liudytojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 33-35), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra (b. l. 38-40) ir kita bylos rašytinė medžiaga.

Šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis sprendžia, kad A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. gruodžio 27 d., apie 20.43 val., UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), matant apsaugos darbuotojai B. M. K. bei kitiems asmenims, alkoholinių gėrimų skyriuje nuo lentynos paėmė ir į vilkimus drabužius susidėjo vieną butelį alaus „Balta Pinta“, 1,65 eurų vertės bei du butelius brendžio „Torres“, 1 litro talpos, kurio vieneto kaina 25,99 eurų, bendra vertė – 51,98 eurų, ir matant parduotuvės darbuotojams bei kitiems asmenims pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį 53,63 eurų vertės turtą.

Tai, kad kaltinamasis, parduotuvės darbuotojams matant, įvykdė vagystę, pasišalino iš parduotuvės su neapmokėtomis prekėmis, kurias pardavė, taip gaudamas pinigų narkotikams, parodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Nors baigiamosios kalbos metu kaltinamojo gynėjas advokatas prašė kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį, kadangi pagrobtų prekių vertė yra nedidelė, tačiau su šia išsakyta kaltinamojo A. B. gynėjo pozicija sutikti negalima. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį vagystė kvalifikuojama tada kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Būtent BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų (šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. įvykdė atvirąją vagystę, taigi jo nusikalstamoje veikoje yra vagystę kvalifikuojantis požymis), net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi darytina išvada, kad A. B. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nustatyta, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gruodžio 27 d., t. y. iki BK 2025 m. vasario 1 d. pakeitimų. Pagal dabartinę įstatymo redakciją, buvo sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nes sankcijoje nebeliko vienos iš alternatyvių bausmių – viešųjų darbų bausmės. Toks įstatymas laikytinas griežtinančiu, todėl neturi grįžtamosios galios. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikoma švelnesnė BK 178 straipsnio 2 dalies įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertę bei tai, kad pagrobta prekė nebuvo grąžinta atgal į prekybą.

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs A. B. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo pasibaigęs teistumo terminas. Konstatuojama, kad yra pagrindas A. B. pripažinti recidyvistu.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra darbingo amžiaus, kaltinamojo teigimu yra nevedęs, turi mažametį vaiką, daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 65-87), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki sulaikymo nedirbo, nėra duomenų, kad dirbtų kalėjime (b. l. 88), per vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 81-121). Be to, kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vogė prekes (alkoholį), nes reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajam A. B. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnės bausmės rūšies, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kitos bausmės paskyrimas neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, sistemingai vykdo nusikalstamas veikas nuosavybei, o jo veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. B. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl A. B. yra įsiteisėjusių kitų teismo procesinių sprendimų, kuriais paskirtos bausmės. Kita vertus, dėl kaltinamojo yra neįsiteisėję trys nuosprendžiai ir vienas teismo baudžiamasis įsakymas. Todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo ar netikslumų, šiuo nuosprendžiu ir kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių, nebendrina. Nuosprendžio vykdymo metu A. B. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Šioje byloje UAB „Maxima LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,63 Eur turtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinė ieškovė UAB „Maxima LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,63 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp A. B. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš A. B..

Vadovaujantis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančią CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta 2025 m. gegužės 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-06195 dėl 206,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. B. gynusio advokato teiktas paslaugas.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažinti būtinais BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Be to, kaltinamasis nedirba, nėra duomenų apie jų turtinę padėtį, padaryta nusikalstama veika, siekiant finansinės naudos, taipogi, kaltinamasis A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti A. B. recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią CD laikmeną su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Iš A. B. priteisti civilinei ieškovei UAB „Maxima LT“ 53,63 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt tris euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nepriteisti iš A. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (A. B. – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.