- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-21-337-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. Z.
- Nukentėjusysis
- S. Z.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-337/2010
2.4.6.3.3., 1.1.9.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2010 m. gegužės 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 75 str. 1 d. ir 2 d. 2, 4 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą artintis prie nukentėjusiojo asmens, t. y. S. Z., bei įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. Z. priteista 500 litų nukentėjusiajai S. Z. neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. rugpjūčio 3 d. apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu smogdamas S. Z. į kairį skruostą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai S. Z. priklausantį turtą – 150 Lt vertės dviratį.
Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendžiu, teigia, kad neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neapklausti visi liudytojai. Iš skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas ginčija savo kaltę, veikos kvalifikaciją bei prašo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinti, jo veiką perkvalifikuoti į švelnesnį, atsakomybę už savavaldžiavimą numatantį įstatymą.
Šalies argumentai
Apeliantas neigia užtvėręs S. Z. kelią. Nurodo, kad įvykio metu S. Z., pažeisdama kelių eismo taisykles, važiavo dviračiu prieš eismą siauru keliuku ir jis vos išvengė susidūrimo su ja. Todėl sustabdęs automobilį jis buvo šoko būsenoje ir išlipęs per daug temperamentingai puolė S. Z. aiškinti apie galėjusias kilti jos tokio važiavimo pasekmes. Apeliantas neigia sudavęs S. Z. smūgį į veidą, teigia tik netyčia kepštelėjęs į smakrą, siekiant atmušti jos rankas, kuomet jis paėmė iš jos dviratį. Nurodo, kad pas teismo mediką S. Z. kreipėsi tik po 3-4 dienų, be to, jai jokių sužalojimų nenustatyta. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nesugadinti ir S. Z. įvykio metu ant veido buvę akiniai. Visos šios aplinkybės patvirtina nebuvus jokio smūgio. V. Z. pripažįsta, kad prieš tai melavo, jog neėmė dviračio, taip melavo, nes buvo pasimetęs. Teigia, jog dviratį S. Z. būtų grąžinęs. Apeliantas nurodo, kad dviratį paėmė tik norėdamas, kad S. Z. atblokuotų jos iniciatyva užblokuotą jo mobiliojo ryšio telefoną. Teigia, kad po skyrybų S. Z. paliko didžiąją dalį visų daiktų, turtą jie pasidalino draugiškai, dviračio jis tuo metu neėmė, nes tada jis buvo jam nereikalingas. V. Z. teigia, kad tiek S. Z., tiek jos draugė E. M. davė melagingus parodymus apie dviračio pirkimą. Apeliantas tvirtina, kad dviratis buvo pirktas jo. Jo nurodomas aplinkybes gali patvirtinti S. Z. kaimynas Č. T., kuris į apylinkės teisme vykusį posėdį neatvyko pastarajam susilaužius koją. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo A. T. parodymais. Nurodė, kad jis pats ieškodamas asmens, iš kurio pirko dviratį, automobilių turguje klausinėjo prekeivių, ar ne iš jų pirkęs dviratį. Ir tik pats pardavėjas jį atpažinęs. Apeliantas taip pat ginčija nukentėjusiosios nurodytą per didelę dviračio kainą. Teigia, kad toks nenaujas dviratis, lyginant su parduotuvėje parduodamais naujais, 150 litų nekainuoja. Taip pat apeliantas nesutinka su teiginiais apie nukentėjusiosios autoriteto sumažėjimą, nes ji teužima valytojos pareigas, o apie įvykį jos darbdavys net nežinojo. Taip pat V. Z. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nereagavo į teismo posėdyje S. Z. jo atžvilgiu išsakytus grasinimus susidoroti. Sutinkamai su apelianto skundo teiginiais, visi jo veiksmai yra 1987 m. turėtos sunkios galvos traumos rezultatas. Be to, V. Z. nurodo, kad jau pusmetį jis gydosi nuo depresijos. Apelianto manymu, šios aplinkybės buvo nepagrįstai ignoruotos ir nepagrįstai atsisakyta skirti jam psichiatrinę ekspertizę.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmos instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją ir jos aplinkybes, taip pat neišsamiai ištyrė nuteistojo V. Z. kaltės turinį. Nevisapusiškai ištyręs surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. Z. nusikalstama veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręstas apelianto nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.
Apeliantas nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl S. Z. plėšimo panaudojant fizinį smurtą. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimu paprastai kėsinamasi į du objektus – konkrečią nuosavybę ir asmens sveikatą. BK 180 straipsnio 1 dalis apima nesunkų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimu, padarytu kieto daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2009-08-03. Nuteistasis V. Z. pirmosios instancijos teisme neneigė ginčo metu sudavęs ranka S. Z. į veido sritį, o po to paėmęs jos turėtą dviratį, tačiau jo teigimu, šiuos veiksmus jis atliko būdamas labai supykęs ir manydamas imąs jam priklausantį dviratį. Nukentėjusioji patvirtino, kad prieš paimdamas dviratį V. Z. teigė, kad pastarasis dviratis yra jo. Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes: sužalojimų pobūdį, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize, manytina, kad apeliantas V. Z. veikė ne vedinas tyčios įvykdyti plėšimą, o kitų tikslu. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistojo tyčia iš esmės motyvuojama neįsigilinus į visas bylos aplinkybes bei išsamiai neišsiaiškinus, kaip kaltininkas suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokie buvo kaltininko nusikalstamų veiksmų motyvai, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu ir konstatuoja, kad nuteistasis V. Z. sudavė nukentėjusiajai S. Z. smūgį bei paėmė iš jos dviratį, manydamas, jog vykdo nerealizuotą savo teisę į dviratį, jis būtent to ir siekė, o ne apiplėšti nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija pažymi, kad veiką, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, draudžia kita materialinės teisės norma – tai BK 294 str. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtent į minėtus objektus buvo nukreipti apelianto veiksmai. Pats nuteistasis ir nukentėjusioji – ginčo dalyviai, nesutariantys, kas yra dviračio savininkas. Kadangi byloje esantys duomenys dėl pastarojo daikto nuosavybės teisės yra prieštaringi ir šių prieštaravimų neįmanoma pašalinti, laikytina, kad teisė į dviratį yra ginčytina. Nors apeliantas teigė dviratį įgijęs iš savo asmeninių lėšų santuokos su nukentėjusiąja metu, tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kuriuo išspręstas ir santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas, V. Z. teisės į dviratį nepatvirtina. Pažymėtina, kad tokios teisės, kuria asmuo, sąžiningai klysdamas, mano priklausančias jam, nors faktiškai jis tokios teisės neturi, laikytinos tariamomis. Būtent tokią – ginčijamą, tariamą savo teisę į dviratį apeliantas ir vykdė nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, neteisėtais veiksmais, taip padarydamas didelės žalos nukentėjusiosios S. Z. teisėms, nes jai teko patirti fizinį smurtą, skausmą, kitokius nepatogumus.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, apelianto V. Z. veika iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 294 str. 2 d., konstatuojant, kad V. Z., 2009 m. rugpjūčio 3 d. apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę prievartą, t. y. vieną kartą kumščiu smogdamas S. Z. į kairį skruostą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, tariamą savo teisę į nukentėjusiosios S. Z. valdytą dviratį, tuo padarydamas didelės žalos nukentėjusiosios teisėms.
Apelianto V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę V. Z. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės ir tyčios formą (padarytas tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas), jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgus į visas aplinkybes V. Z. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. kėlė abejonę dėl savo sveikatos būklės ir tvirtino, jog nepagrįstai buvo atsisakyta skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nagrinėjant apeliacinį skundą tokia ekspertizė buvo paskirta ir jos metu buvo nustatyta, kad V. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo bei serga psichikos sutrikimu – jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau veikos padarymo metu galėjo bei dabar gali visiškai suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir valdyti savo veiksmus.
Taip pat apeliantas abejoja civilinio ieškinio pagrįstumu. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog nukentėjusiajai S. Z. nusikalstamais V. Z. veiksmais neturtinė žala buvo padaryta, o atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, V. Z. kaltę, jo turtinę padėtį ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendį pakeisti:
V. Z. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 75 str. 1 d. ir 2 d. 4 p., V. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą artintis prie nukentėjusio asmens, tai yra S. Z..
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.