Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2007-05-11 · Administracinė byla Nr. A-39-490-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-05-11
Bylos Nr.
A-39-490-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
M. S.
Trečiasis asmuo
J. S., B. O. S., R. P., K. T., S. K., N. M., R. S., V. S.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A10-490/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.9. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui M. S. ,pareiškėjo atstovui Raimondui Kivyliui,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams R. S. ir adv. Vaidotui Vaičiui. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovo R. S. bei atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. O. S., R. P. , K. T. , S. K. , N. M. , R. S. , V. S. , J. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Klaipėdos AVA) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti jam nuosavybės teises į visą likusią (dar neatkurtą) A. S. iki nacionalizacijos valdyto turto, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimą (3,85 ha žemės), dalį. Nurodė, kad yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės A. S. iki nacionalizacijos turėtą turtą. 2004 m. vasario 19 d. pateikė A. S. 1987 m. balandžio 8 d. testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji paliko jam. 2006 m. birželio 7 d. ir 2006 m. liepos 21 d. raštais jis buvo informuotas, kad nuosavybės teisės į visą A. S. iki nacionalizacijos valdytą turtą nebus atkurtos, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Testamentas kaip nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas gali būti pripažįstamas tik tokiu atveju, jei jis patvirtina buvusio savininko turėto turto apimtį bei šio turto perėjimo įpėdiniams faktą. Kadangi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu turėtas nuosavybės teises būtina įrodyti 1940 m. birželio 15 d. datai, manė, kad iki 1940 m. turėtas nuosavybės teises galėtų patvirtinti tik iki 1940 m. sudaryti testamentai, o A. S. 1987 m. balandžio 8 d. testamentas negalėtų būti laikomas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. A. S. nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas - Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pateiktas iki įstatymo nustatyto termino, t.y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., taip pat laiku pateikti ir giminystės ryšį su buvusia turto savininke patvirtinantys dokumentai. Pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą tarpusavio teises nustatančių dokumentų pateikimo galutinis terminas įstatyme nėra nustatytas, todėl tokie dokumentai gali būti pateikti iki pat sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas turėtų teisę atkurti nuosavybės teises į visą likusią (dar neatkurtą) A. S. iki nacionalizacijos valdytą turto dalį, tačiau A. S. surašytą testamentą jis pateikė 2004 m. vasario 19 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą. Testamentas yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, todėl turėjo būti pateiktas nustatytu terminu.

Tretieji suinteresuotieji asmenys N. M. , S. K. , K. T. ir jų atstovė, tretysis suinteresuotas asmuo B. O. S., tretysis suinteresuotas asmuo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. S. atstovė V. S., trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovas R. S. su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į visą A. S. turėtą turtą. Testamentu negalėjo būti paliktas turtas, kurio dar nėra, o ir testamentas pateiktas praleidus nustatytą terminą. Be to, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į senelės A. S. iki nacionalizacijos valdytą turtą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendimu skundą tenkino ir įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į visą likusią (dar neatkurtą) A. S. iki nacionalizacijos valdyto turto, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimą (3,85 ha žemės), dalį. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 12 punktu ir nurodė, kad asmuo, pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą, turi pateikti inter alia buvusio turto savininko nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tokiais dokumentais yra (gali būti) inter alia testamentai, tačiau tokie testamentai dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teises, gali būti pripažįstami tik tokiu atveju, jei juose yra duomenų apie tokio turto turėjimo faktą ir turėto turto apimtį, net jeigu juose ir nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Pareiškėjas yra mirusiosios turto savininkės A. S. vaikaitis. A. S. 1987 m. balandžio 8 d. testamentu sua sponte (laisva savo valia) paliko savo anūkui - pareiškėjui M. S. (P.) visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. S. 1987 m. sudarytas testamentas negali būti pripažintas dokumentu, patvirtinančiu A. S. nuosavybės teises. Tokiu dokumentu yra Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. S. senelė A. S. (Š.) Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą. Įstatymu nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo, pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jo turtinių teisių apimtį ar pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą tarpusavio teises. Pareiškėjas 1994 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į senelės A. S. iki nacionalizacijos valdytą turtą atkūrimo, įstatymų nustatytu terminu pateikė buvusio turto savininko nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančius dokumentus - Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimą. Dėl šio sprendimo ginčo tarp šalių nėra, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Teismas taip pat pažymėjo, kad paveldėjimo samprata apima ne tik turto, bet ir mirusio fizinio asmens turtinių teisių perėjimą įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 111 punktu bei įvertinęs byloje esančią medžiagą teismas konstatavo, kad atsakovas vilkina atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, dėl ko yra įpareigotinas tai atlikti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. spalio 27 d. teismo sprendimą ir priimti naują – skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nes jis į teismą kreipėsi dėl atsakovo vilkinimo atkurti jam nuosavybės teises, tuo tarpu atsakovas jas atkurti atsisakė 2006 m. liepos 21 d. Pareiškėjas turėjo teismui skųsti šį atsisakymą.

2. Pareiškėjo reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2, 3 straipsniams, Tvarkos 5, 11, 12 punktams. Žemės savininke buvo mirusiosios A. S. motina M. Š. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu M. Š. įpėdiniams, t. y. ir A. S. , buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas pateikė prašymą atkurti jam nuosavybės teises į A. S. žemę 1994 m. gruodžio 7 d., tačiau jokio testamento nepateikė. Pagal šį prašymą nuosavybės teisės atkurtos 1995 m. birželio 29 d. Pakartotinį prašymą atkurti nuosavybės teises kaip vieninteliam įpėdiniui M. S. pateikė 2004 m. vasario 19 d., kartu pateikdamas ir Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimą bei A. S. testamentą. Pažymi, kad pagal ginčijamą teismo sprendimą atsirado kolizija, o būtent į kieno turėtą žemę ir kokioje apimtyje turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės visiems pretendentams: į M. Š. ar į A. S. Jeigu A. S. po M. Š. mirties paveldėjo 3,85 ha žemės, nors jokiuose dokumentuose tokių duomenų nėra, tai M. Š. atitinkamai paliko mažesnę žemės dalį ir į ją turi būti atstatyta nuosavybės teisė pretendentams kitokiomis proporcijomis. Teigia, kad Tvarkos 12 punkte testamentas nurodytas kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, tad jis turėjo būti pateiktas iki 2003 m. gruodžio 31 d.

3. Teismas negalėjo tenkinti skundo ir remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkto nuostatomis. Pareiškėjas nepateikė atsakovui nei testamento, nei Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimo tol, kol nesuėjo terminai, neleidžiantys atnaujinti procesą. Juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. S. nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės, nustatymas turėjo būti nagrinėjamas tretiesiems suinteresuotiems asmenims dalyvaujant, nes jau vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir jie buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises.

Atsiliepimas

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują – skundą atmesti. Atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Apeliacinį skundą ir atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas konstatavo, kad atsakovas vilkina atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, tačiau dalis nuosavybės teisių jam jau atkurtos. Kiti paveldėtojai atsakovo neveikimo neskundžia.

2. Visos nuosavybės teisės nebuvo atkurtos todėl, kad A. S. testamentas buvo pateiktas 2004 m. vasario 19 d., tai yra pasibaigus tam nustatytam terminui. Testamentas surašytas 1987 metais, o dalis nuosavybės teisių pareiškėjui buvo atkurtos 2003 m. lapkričio 12 d., vadinasi jis žinojo ir turėjo galimybę pateikti testamentą anksčiau.

3. Testamentas - tai oficialus dokumentas, kuriame pilietis nurodo, kam palieka savo turtą. Vadovaujantis Tvarkos 12 punkto 1 ir 2 dalies nuostatomis jis laikytinas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu.

Atsiliepimas

Pareiškėjo atstovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimus iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais. Taip pat pažymi, kad teiginys, jog teismas turėjo atsisakyti priimti skundą, yra nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei proceso teisės normomis. Pareiškėjas skundė ne raštą, o atsakovo neveikimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys B. O. S., V. S. ir R. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir palaiko jo argumentus.

Tretieji suinteresuotieji asmenys S. K. , N. M. ir K. T. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad prisideda prie šio apeliacinio skundo ir palaiko jo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus piliečiai, padavę prašymus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir kiti pretendentai yra padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Pareiškėjas Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2004 m. vasario 19 d. pateikė A. S. 1987 m. balandžio 8 d. testamentą ir šio dokumento pagrindu pretenduoja, kad jam vienam būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą A. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

Pirmosios instancijos administracinis teismas konstatavo, kad A. S. nuosavybės teises į turėtą žemę patvirtina ne jos testamentas, o Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad A. S. nuosavybės teisėmis valdė 3,85 ha žemės. Todėl, teismo nuomone, A. S. testamentas nėra nuosavybės teises į žemę patvirtinantis dokumentas ir šio dokumento pateikimui netaikytinas įstatymo nustatytas terminas. Tačiau paminėto testamento pagrindu pareiškėjas siekia, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą A. S. turėtą žemę, o ne lygiomis dalimis su kitais padavusiais prašymus pretendentais. Dėl to pareiškėjas pateikė testamentą kaip dokumentą, patvirtinantį jo teisę į visą A. S. turėtą žemę. Priešingu atveju pareiškėjas galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į A. S. turėtos žemės dalį, nes yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę ir kiti pretendentai. Todėl šis testamentas laikytinas dokumentu, kuriuo pareiškėjas įrodinėja nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Šio dokumento pateikimui taikytinas įstatymo nustatytas terminas. Kadangi testamentas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, Palangos miesto žemėtvarkos skyrius pagrįstai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentui, patvirtinančiam nuosavybės teises, paduoti. Toks pasiūlymas negali būti laikomas vilkinimu.

Be to, kaip nustatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo per įstatymo nustatytą terminą priimami pateikus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį, bei parengtus kitus šiame įstatyme nurodytus dokumentus.

Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja paminėto įstatymo 5 straipsnis. Neparengus šiame straipsnyje nurodytų dokumentų nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemę per teismo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui formuoja ir jų planus rengia ne atsakovas.

Pirmosios instancijos administracinis teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniai skundai tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens J. S. atstovo apeliacinius skundus patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dėl vilkinimo ir įpareigojimo, atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas