- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2-44125-868/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36838-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- G. T., I. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. T. ir I. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02370,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai G. T. ir I. T. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02370, sustabdymo. Prašyme nurodė, jog iki bus išspręstas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, tolimesni antstolio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02370 turėtų būti sustabdyti, nes pareiškėjai ginčija parduodamo turto vertę, turto vertei nustatyti prašo skirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę, tuo tarpu varžytinių procedūra jau prasidėjusi, o realizavus butą varžytinėse ateityje gali kilti ginčų dėl varžytinių akto teisėtumo, dėl ko nebus pasiekti proceso ekonomiškumo bei efektyvumo tikslai. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti pareiškėjų teisėti interesai bei lūkesčiai, todėl pareiškėjai prašo taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstoliui skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus.
Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininko skundo tenkinimo atveju, nebus galima stabdyti vykdymo veiksmų po skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civ. byloje. Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
Tuo atveju, jei nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų įrodyta, kad turtas turėjo būti pakartotinai įvertintas ir parduotas didesne verte, nei buvo parduotas faktiškai, skolininkai turi galimybę siekti atsiradusių nuostolių dėl netinkamai vykdomų antstolio veiksmų atlyginimo, todėl stabdyti vykdymo veiksmus tuo atveju, kai skundą padavę asmenys turi galimybę apginti savo teises kitokiu būdu, nėra proporcingumo principo įgyvendinimu. Tuo atveju, jei po skundo išnagrinėjimo vykdymo veiksmai jau būtų užbaigti, o skolininkų skundas šioje byloje išspręstas skolininkų naudai, jie gali siekti žalos atlyginimo, tai leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje vykdymo veiksmų stabdymas nėra reikalingas, t.y. jis nėra būtinas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo – atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, 144-152 straipsniais, 290-291 straipsniais, 335 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų G. T. ir I. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.