- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-01
- Bylos Nr.
- 2A-108-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. B., J.
- Atsakovas
- UAB „Žvyrkelis“
- Advokatai
- Aleksandras Uščiauskas, Edgaras Jautakis
- Kategorijos
- 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Rimantas Paulaitis Procesinio sprendimo kategorija: 44.6; 52.3; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovo atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, atsakovo UAB „Žvyrkelis“ atstovams Pranui Radišauskui ir advokatui Edgarui Jautakiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Žvyrkelis“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-64-74/2007 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Žvyrkelis“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo bei atsakovo UAB „Žvyrkelis“ priešieškinį ieškovui J. B. dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. ieškiniu (b.l. 51-52, t.1) prašė teismo nutraukti jo su atsakovu UAB „Žvyrkelis“ sudarytą 2006-06-14 statybos rangos sutartį Nr.20060614/2006 ir priteisti iš atsakovo 30.195 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas mėšlidės rekonstrukcijos darbus atliko nekokybiškai. Atsakovas nesilaikė projekto architektūrinės – statybinės dalies ir norminių aktų reikalavimų, neatliko buvusios mėšlidės techninės būklės įvertinimo, nesivadovavo statybos normų ir taisyklių VIII sk. „Betonavimo darbai“ 13-skirsnio „Grindų betonavimas“ reikalavimais, nepateikė užsakovui betono mišinio sertifikato arba kokybės pažymėjimo. Kadangi rekonstruota mėšlide ieškovas negalės naudotis, prašė priteisti iš atsakovo avansu sumokėtus 30.195 Lt. Atsakovas priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu (b.l. 63-64, 81-83, t.1) prašė priteisti iš ieškovo 10.797 Lt už papildomai atliktus darbus, o ieškovo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas ieškovui ūkininko J. B. ūkiui iš atsakovo UAB „Žvyrkelis“ priteisė 30.195 Lt nuostoliams atlyginti, 453 Lt žyminio mokesčio, 3.310 Lt už ekspertizės atlikimą, 1.000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ieškinio reikalavimą dėl 2006-06-14 rangos sutarties Nr.20060614/01 nutraukimo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. birželio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį ir lokalinę sąmatą dėl mėšlidės rekonstrukcijos, susitardami, kad sutarties kaina 37.974 Lt, darbų pradžia 2006 m. birželio 15 d. Užsakovas įsipareigojo kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti atliekamus darbus, jų apimtis, atlikimo terminus ir kokybę, apie pastebėtus defektus nedelsiant raštu pranešti rangovui ir už atliktus darbus apmokėti dalimis, pasirašius atliktų darbų aktą pagal rangovo pateiktą sąskaitą-faktūrą. Rangovas įsipareigojo nustatytais terminais savo rizika, medžiagomis ir priemonėmis atlikti sutartus darbus, informuoti užsakovą apie darbų eigą ir pirmą darbų etapą atlikti iki 2006 m. liepos 31 d. Ieškovas sumokėjo atsakovui 30.195 Lt. Ieškovas 2006 m. spalio 11 d. raštu pareiškė atsakovui pretenzijas, kad numatyti darbai pagal sutartį neatlikti ir dėl nekokybiškai atliktų darbų trukdysis ūkio veikla. 2006 m. gruodžio 5 d. užsakovas pakvietė specialistą, turintį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris nustatė, kad darbai atlikti nesilaikant projekto architektūrinės-statybinės dalies norminių aktų, t. y. nekokybiškai. Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovai taip pat konstatavo atliktų darbų trūkumus. Statybos darbų, panaudotų medžiagų ir finansinės-ekonominės ekspertizės aktu nustatyta, kad atlikti darbai neatitinka nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, kuris parengtas pagal galiojančias statybos normas ir taisykles, o atliekant statybos rekonstrukcijos darbus nebuvo įvykdytos trys rūšys hidroizoliacijos, betono sluoksnių armavimas, polietileno plėvelės paklojimas, betonas neatitinka projekto reikalavimų, atraminių sienučių storis netolygus, neprojektinis, mėšlidės sujungimas su mėšlidės aikštele neprojektinis, neatliktas pagal projektą mėšlidės aikštelės teritorijos sutvarkymas, neįvykdyti lietaus nuvedimo sprendiniai, t. y. kad rekonstrukcijos darbai atlikti ne pagal projektą, nekokybiškai. Teismas konstatavo, kad ieškovui padaryti nuostoliai yra jo sumokėta pagal sutartį 30.195 Lt suma. Teismas nustatė, kad darbai pagal esamus finansinius atsiskaitymus atlikti, bet nekokybiškai. Teismas nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį ir derindamas lokalinę sąmatą, privalėjo atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus ir reikalauti iš ieškovo, kad lokalinė sąmata būtų sudaryta pagal patvirtintą projektą, taip pat papildomų lėšų, tačiau jis to nereikalavo ir atlikti statybos darbai neatitinka nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto (CK 6.684 straipsnio 3 dalis, 6.692 straipsnis). Ekspertizės aktu nustatyta, kad panaudotos statybinės medžiagos buvo netinkamos, nors cementą pateikė užsakovas, tačiau rangovas galėjo jo nenaudoti ir pateikti savo, nes sutartyje, kad užsakovas tieks medžiagas, nebuvo numatyta (CK 6.686 straipsnis) ir dėl to darbai buvo atlikti nekokybiškai. Teismas nustatė, kad kaip numatyta sutartyje, užsakovas kontroliavo ir prižiūrėjo atliekamus darbus ir raštu kreipėsi į rangovą dėl atliekamų darbų kokybės. Ieškovas prašė nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, nurodydamas, kad darbai atlikti netinkamai, o reikalavimai ištaisyti trūkumus nebuvo vykdomi. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą sutartis nutraukiama, jeigu nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Teismas nurodė, kad atsakovas sutartį įvykdė – mėšlidė rekonstruota, bet darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl, teismo nuomone, šiuo pagrindu sutartis negali būti nutraukta. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktą sutartis nutraukiama, jeigu jos neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Ekspertai į klausimą, ar galima ištaisyti ekspertizės metu nustatytus trūkumus ir kokia kaina, atsakė, kad galima ištaisyti trūkumus dviem atvejais: ant esamų dangų įvykdyti pagal projektą mėšlidės rekonstrukciją ir išardžius konstruktyvus rekonstruoti mėšlidę pagal projektą. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad atsižvelgiama į tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Teismas konstatavo, kad, nutraukus sutartį, atsakovas, neturėdamas galimybės ištaisyti nustatytus trūkumus, patirtų didelių nuostolių. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ištaisymai nekainuotų viso žalos dydžio, jeigu šalys po sprendimo priėmimo nutartų kitaip, ir sprendė, kad sutartis negali būti nutraukiama, atsižvelgiant į atsakovo padėtį.
Teismas nurodė, kad priešieškinis dėl 10.797 Lt priteisimo iš ieškovo atmestinas, nes darbus atliekant nekokybiškai ir nesilaikant projektinių reikalavimų buvo sunaudotos papildomos medžiagos, kurių vertės nėra pagrindo priteisti atsakovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 100-102, t. 2) atsakovas UAB „Žvyrkelis“ prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Skunde nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pažeidė procesinės teisės normas. Apelianto nuomone, nuostolių dydį privalėjo įrodyti ieškovas. Teisme ieškovas nuostolių dydį įrodinėjo statybos darbų, panaudotų medžiagų ir finansinės ekonominės ekspertizės aktu, kuriame nuostolių suma nurodyta 30.195 Lt. Ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, t.y. nėra nurodyta tyrimo metu atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Jame nėra jokių skaičiavimų, kas sudaro 30.195 Lt nuostolį, todėl kyla pagrįsta abejonė ar iš visos atliktų darbų apimties nėra jokių kokybiškai atliktų darbų, kuriuos būtų nustatę ekspertai ir kokia tos dalies darbų vertė; ekspertizės akto išvadose atsakymai pateikti be jokių motyvų; teismo išvada, kad statybos darbams naudotas betonas netenkina C10/1,25 (150) klasės betono stipriui gniuždant reikalavimų, pagrįstos prieštaringais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į VGTU Stiprumo mechanikos bandymų laboratorijos išvadas, kuriose nurodyta, kad bandymų atliktų „Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centre“ aprašas nėra pakankamai informatyvus ir neleidžia tvirtinti, kad betonas neatitinka C10/12,5 klasės betono stipriui keliamų reikalavimų. Minėtose išvadose nurodyta, kad rekomenduojama neardančiais metodais nustatyti vietas aikštelėje, kur betonas silpnesnis ir jį pakeisti; teismas neįvertino aplinkybės, nustatant nuostolių dydį, kad betoną pateikė ieškovas J. B., siekdamas rekonstrukcijai reikalingų išlaidų ekonomijos. Dėl šios priežasties ieškovui buvo sumažinta statybos darbų kaina. Šiuo atveju visa rizika turėjo atitekti ieškovui, ką turėjo įvertinti teismas; ekspertizės akto 6.7.2 p., kuriame atsakant į klausimą ar atlikti visi darbai, kurie numatyti projekte ir sąmatoje, išvardinti neatlikti darbai, analogiški darbai nurodyti ir teismo sprendime. Teismo išvados prieštarauja byloje pateiktam SĮ „Jurbarko planas“ 2007-08-07 raštui, kuriame nurodyta (2 p.), kad lietaus nuotekos nuo stogų ir aplinkos neprojektuotos, nes nebuvo tokio užsakovo prašymo. Jame nurodyta (3 p.), kad slenkstis susidarė todėl, kad neatlikti aikštelės Nr.8 betonavimo darbai (kas nėra darbų kokybės trūkumas), kai tuo tarpu tiek akte, tiek sprendime konstatuojama, kad sujungimas yra neprojektinis. Teismo sprendimas, pagrįstas keliančia abejones išvadų pagrįstumu ekspertize ir neįvertinus byloje esančių kitų įrodymų, nėra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, nurodydamas, kad nutraukus sutartį, atsakovas, neturėdamas galimybės ištaisyti nustatytus trūkumus, patirtų didelių nuostolių ir kad ištaisymai nekainuotų viso žalos (nuostolių) dydžio, jeigu šalys po sprendimo priėmimo nutartų kitaip, iš esmės pripažino, kad trūkumus ištaisyti kainuoja mažiau nei yra priteista teismo sprendimu. Teismas išsamiai neištyrė visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 106-107, t.2) ieškovas J. B. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, apeliantas neteisingai vertina bylos aplinkybes, teigdamas, kad jeigu sąmatoje nebuvo įtraukti gamtosaugos reikalavimai, todėl jam nereikėjo šių reikalavimų laikytis rekonstruojant mėšlidę. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.692 straipsniu, rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, todėl už šių reikalavimų pažeidimą vienareikšmiškai atsako rangovas. Atsakovas privalėjo reikalauti iš užsakovo, kad į sąmatą būtų įtraukti visi projekte numatyti gamtosaugos reikalavimai. Atlikus mėšlidės rekonstrukciją, nesilaikant gamtosaugos reikalavimų, nebus leista ja naudotis, todėl atsakovui už darbą sumokėti 30.195 Lt ir yra ieškovui padaryta žala, kuri yra priteista. Ši suma ir buvo paminėta ir ekspertizės akte. Apelianto tvirtinimas, kad atlikta ekspertizė neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas. Ekspertizė atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu bei kitais norminiais aktais, kuriais reikia vadovautis vykdant statybos darbus. Apeliantas teigia, kad projekte nenumatyta, kad lietaus nuotekos nuo stogų ir aplinkos neprojektuotos, nes nebuvo užsakovo prašymo. Tačiau toks reikalavimas yra gamtos apsaugos projekte. Slenkstis susidarė todėl, kad rangovas nenorėjo įsikirsti į esamą betonuotą aikštelę, kur buvo senas geros kokybės betonas. Atsakovas pats pirko cementą, tik už cementą pinigus sumokėjo ieškovas. Tai patvirtina EC atitikties deklaracija Nr.23, ant kurios yra atsakovo parašas ir antspaudas. Be to, atsakovas privalėjo žinoti, ar toks cementas yra tinkamas betonuoti mėšlidę ir jei ne, tai informuoti užsakovą arba atsisakyti betonuoti su tokiu cementu. Apelianto argumentai, kad ekspertizės akte nėra nurodyta, ar buvo kokybiškai atliktų darbų ir už kokią sumą, yra nepagrįsti, nes tokio klausimo ekspertams atsakovas neuždavė, nors niekas netrukdė to padaryti. Atsakovo atliktų darbų ištaisymas kainuos žymiai daugiau nei teismo priteista suma, be to, sutikti, kad atsakovas ištaisytų padarytus trūkumus nėra pagrindo, kadangi atsakovu nepasitikima.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ieškovas prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti jam visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šią išvadą teisėjų kolegija padarė atsižvelgdama į tokias aplinkybes.
Bylą pagal atsakovo UAB „Žvyrkelis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 04 30 nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas apskųstasis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimas, peržiūrėjimo išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjant bylą turėjo būti nustatytas trūkumų pobūdis, jų ištaisymo galimybė ir tik tada sprendžiama dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių klausimų nesprendė (t. 2, b.l. 204-208).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi iš teismo sprendimo taip ir neaišku, kodėl teismas, pripažinęs, jog nėra CK 6.217 straipsnyje numatyto pagrindo nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2006 06 14 sudarytą sutartį, kad trūkumų pašalinimas atsakovui kaip kaltai dėl netinkamo sutarties vykdymo šaliai mažiau kainuotų, priteisė visas mėšlidės rekonstrukcijai ieškovo turėtas išlaidas kaip nuostolių atlyginimą, t.y. kaip kad įstatymas leidžia daryti tik nutraukus sutartį (CK 6.665 str. 3 d.).
Nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teisme tik pagal atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui neapskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo, t.y. sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nėra pagrindo nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2006 06 14 sudarytą statybos rangos sutartį, teisėjų kolegija, neturėdama teisės vertinti kitaip, t.y. ne pagal apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, kiek kainuotų pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų trūkumų pašalinimas. Ieškovas pateikė pasiūlymus ir Lokalinę sąmatą (t. 3, b.l. 21-23), iš kurių matyti, kad trūkumų šalinimas kainuotų 43.262,45 Lt. Teisėjų kolegija negali pripažinti tokių ieškovo pateiktų duomenų patikimais ir todėl jais nesivadovauja, nes iš byloje 2009 03 12 Statybinės teismo ekspertizės akte (t. 2, b.l. 135-141) pateiktų eksperto išvadų matyti, kad mėšlidės perstatymo būdus , darbų kiekius gali nustatyti tik atestuota projektavimo įmonė, paruošusi atitinkamus projektinius sprendinius. Prie ieškovo pateiktos sąmatos nėra projektinių sprendinių, neaišku, kiek kvalifikuota įmonė atliko darbų paskaičiavimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima pripažinti, kad statybinių darbų trūkumų ištaisymas tikrai kainuos 43.262,45 Lt, kartu negalima pripažinti ir to, kad trūkumų pašalinimai kainuos tiek, kiek ieškovui iš atsakovo priteisė pirmos instancijos teismas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Ekspertizės aktas (t. 2, b.l. 14-17), kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyti ekspertizės darymo metu atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, kokie gauti tyrimų rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Iš esmės akte nėra jokių skaičiavimų, kas sudaro 30.195 Lt nuostolį, todėl kyla pagrįsta abejonė ar iš visos atliktų darbų apimties nėra jokių kokybiškai atliktų darbų, kuriuos būtų nustatę ekspertai ir kokia tos dalies darbų vertė.
Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje ne tik kad nėra pakankamai įrodymų (duomenų apie trūkumų pašalinimui reikalingas lėšas) bylai iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau, atlikus Statybinę teismo ekspertizę po Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 10 01 sprendimo priėmimo, eksperto padarytos išvados apie statinio, dėl kurio statybos darbų kilo ginčas, projekto trūkumus, įpareigoja teismą svarstyti, ar dėl atliktų darbų trūkumų nėra be rangovo bei statybos priežiūrą vykdžiusio asmens ir projektuotojo klaidų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, negali spręsti dėl projektuotojo kaltės, nes projektuotojas nėra byloje dalyvaujantis asmuo.
Dėl to, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, pagal esamus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nedalyvaujant byloje projektuotojui teisėjų kolegija neturi teisės nuspręsti, ar trūkumai tėra tik rangovo netinkamo darbo pasekmė, ar dėl trūkumų atsiradimo nėra ir projektuotojo bei statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens kaltės, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 10 01 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.