- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- AN2-118-594/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Pažeidėjas
- S. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. T. (toliau – S. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria S. T. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. spalio 31 d. nutarimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. spalio 31 d. nutarimu S. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 14 d., 7.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,60 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
1.1. Už šio administracinio nusižengimo padarymą S. T. skirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. T. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. sausio 15 d. nutartimi S. T. skundą atmetė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. spalio 31 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu S. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą.
3.1. S. T. teigimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra visos sąlygos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui, todėl to nepadarydamas pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Motyvuodamas šią išvadą apeliantas pažymi, kad jam buvo nustatytas lengvas 0,6 promilių girtumas, padaryto nusižengimo jis neginčijo, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Be to, jam inkriminuotą nusižengimą padarė ankstyvų sekmadienio rytą, kai eismas nebuvo intensyvus, kitų eismo dalyvių nebuvo, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams nusižengimas nesukėlė, žala nebuvo padaryta, kas, apelianto įsitikinimu, rodo mažesnį jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pavojingumą.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas S. T. šeimai ir artimiesiems turės neigiamą poveikį. Motyvuodamas šį teiginį apeliantas pabrėžia, kad jis yra vienintelis artimasis giminaitis savo tėvams, turintiems rimtų sveikatos problemų, dėl ko, juos reikia vežioti į gydymo įstaigas. Jo tėvai gyvena kaime, turi ūkį, kuriame jiems taip pat reikalinga pagalba, o apelianto gyvenamoji vietą nuo jų yra nutolusi per 187 km. Apeliantas pabrėžia, kad iki jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo jis dirbo dvejose darbovietėse vairuotoju. Šiuo metu vienoje jų jis nebedirba, o kitoje – yra perkeltas į kitas pareigas už minimalų atlyginimą, tačiau neaišku, kiek laiko darbdavys jį laikys šiose pareigose. Akcentuojama ir tai, kad apeliantas išlaiko savo dukrą, kas mėnesį mokėdamas jai po 200 eurų, jau kurį laiką gyvena su kita šeima, kurioje taip pat auga du nepilnamečiai vaikai, turi dvi paskolas, už kurias per mėnesį moka apie 236 eurus.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą, skundo prašoma netenkinti. Atsiliepime be kita ko nurodoma, kad apeliantas už analogišką pažeidimą buvo baustas 2000 m. lapkričio 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. S. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. spalio 31 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, S. T. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti S. T. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik S. T. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
7.1. Analizuojant S. T. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
7.2. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už S. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju S. T. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad S. T. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, įvertinus dar ir tai, kad praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka S. T. buvo baustas ne kartą, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai.
9. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad S. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu eismas buvo neintensyvus, jokia žala eismo dalyviams padaryta nebuvo, kas, apelianto įsitikinimu, mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant S. T. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo.
10. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir S. T. šeimos gerovė, kadangi, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, ką S. T. itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Iš esmės analogiškas motyvais atmestini ir S. T. teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų vykdymui. Būtent tai, kad apelianto darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens artimųjų sveikata, nepatogia apelianto gyvenamosios vietos geografine padėtimi, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir S. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Neabejotina, kad S. T., būdamas socialiai atsakingas už savo vaikus bei ligotus tėvus, kurių gyvenimiškus nepatogumus, galimai atsirasiančius dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo ar jos termino sutrumpinimo apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
11. Iš esmės analogiškai vertintini ir S. T. apeliacinio skundo motyvai dėl jo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdaus gailesčio dėl padaryto. Šios aplinkybės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. spalio 31 d. nutarimu buvo pripažintos S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertintos skiriant apeliantui administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę ANK 422 straipsnio 5 dalies ir ANK 422 straipsnio 9 dalies sankcijos ribose, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį tais pačiais motyvais, pagrindo nėra.
12. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad S. T. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
13. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir tai, kad analizuojamu atveju S. T. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už didesnį nei 0,4 promilių neblaivumą vairuojant transporto priemones, neabejotinai įvertino galimas didesnio nei paminėta neblaivumo pasekmes vairuojant automobilį, todėl menkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant S. T. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vien tik todėl, kad jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, nėra jokio pagrindo.
14. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik S. T. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.