- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-147-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07195-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2013 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 str. 2 d. 400 Lt dydžio bauda už tai, kad 2013 m. spalio 28 d., apie 01.50 val., prie (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 1,87 promilių girtumas), iškeikė necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus P. J. ir G. M., įžeidinėjo juos, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia Kauno apygardos teismui. Prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-18 nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, jog kaltę dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir pareigūnų reikalavimų nevykdymo kategoriškai neigia. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojais patruliai P. J. ir G. M. tiksliai nenurodė kokiais konkrečiai necenzūriniais žodžiais įvykio metu jis juos įžeidė, be to, taip pat jie ir aiškiai nenurodė, kokių jų privalomai vykdyti teisėtų paliepimų įvykio metu jis neįvykdė. Taip pat patrulio P. J. tarnybiniame pranešime nenurodytas nei vienas necenzūrinis žodis, kuris jų atžvilgiu buvo išsakytas. Prie apeliacinio skundo pateiktas vaizdo įrašas iš kavinės (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad patys pareigūnai elgėsi pažeisdami savo instrukcijas, žadindami sudavė kelis stiprius smūgius, nors tam nebuvo jokių priežasčių. Dėl to, protokolą surašęs pareigūnas neatskleidė pažeidimo esmės, kaip to reikalauja ATPK 260 str. 1 d.
Apelianto teigimu, jis pabudo nuo vieno iš patrulių suduoto smūgio į veidą, ir tuo momentu jis nei jokiu veiksmu, nei žodžiu negalėjo pareigūnams nei pasipriešinti, nei savo žodžiais ar veiksmais įžeisti jų orumo, kadangi, kaip ir patvirtina vaizdo įrašas, jis tiesiog miegojo. Dėl to, policijos pareigūnų suduotas visiškai nemotyvuotas smūgis jam miegančiam į veidą buvo provokacija, paskatinusi tolesnę įvykio eigą. LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 3 p. nustato, kad policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnai pažeidė minėtas jų pareigas, patys suduodami jam miegančiam savo automobilyje smūgį į veidą be jokios priežasties, išprovokavo tolesnę įvykio eigą. Apelianto teigimu, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į A. M. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš policijos pareigūno P. J. tarnybinio pranešimo, jo parodymų duotų teismo posėdžio metu bei liudytojo policijos pareigūno G. M. parodymų duotų teismo posėdžio metu, A. M. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, automobilio dokumentus, draudimo polisą bei techninės apžiūros lapą. Be to, A. M. skaitydamas pareigūno P. J. tarnybinį pažymėjimą garsiai įžeidinėjo, sakydamas kas parašyta ar „gaidelis“ ar „žąsinėlis“. Taip pat policijos pareigūnus vadino „agurkais“. Pastarąją aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pats A. M.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, todėl šių asmenų parodymais nėra pagrindo abejoti.
Taigi, aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad A. M. nevykdė teisėtų policijos reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei įžeidinėjo policijos pareigūnus, įžeisdamas jų garbę ir orumą, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, kuris numato atsakomybę būtent už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ir jų garbės ir orumo įžeidimą. Šių aplinkybių nepaneigia ir A. M. pateiktas vaizdo įrašas iš kavinės (duomenys neskelbtini).
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad atsakomybė kyla už dviejų alternatyvių veikų padarymą - pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Taigi pagal minėtas įstatymo normas administracinė atsakomybė asmeniui kyla ir už vieną iš nurodytų veikų, šiuo atveju už policijos pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad, vertinant A. M. atliktus neteisėtus veiksmus, taip pat nurodyta, jog jis policijos pareigūnus iškeikė necenzūriniais žodžiais, nors dėl pastarųjų veiksmų administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta jokių įrodymų ir duomenų. Nei policijos pareigūno P. J. tarnybiniame pranešime, nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojais P. J. ir G. M. nenurodė kokiais necenzūriniais žodžiais jie buvo iškeikti. Iš aptartų duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime aprašant A. M. padarytą teisės pažeidimą, nebuvo jokio pagrindo nurodyti šią veiką. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad A. M. atžvilgiu šioje byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokole padaryti procesiniai pažeidimai – nepagrįstai į kaltinimą įrašant policijos pareigūnų iškeikimą necenzūriniais žodžiais, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jį apskritai nepadarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.
Remiantis išdėstytu, iš protokole administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suformuluoto kaltinimo bei skundžiamame nutarime nurodyto kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad A. M. iškeikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Dėl to, Kauno apylinkės teismo 2013-12-18 nutarimas turi būti pakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir 2013 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą pakeisti:
pašalinti iš kaltinimo vieną iš A. M. inkriminuotų veikų, t.y. kad jis „iškeikė necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus“.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.