Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-288-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
1S-288-594/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-288-594/2020Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P., 2005 m. spalio 31 d. Dendermondo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 467 straipsnį, 484 straipsnį, 485 straipsnį, 486 straipsnį, 187 straipsnį, 463 straipsnį, 465 straipsnį, 505 straipsnį 1, 5 dalis, 65 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo. 2007 m. birželio 29 d. Dendermondo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 467 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnį, 185 straipsnį, 186 straipsnį, 187 straipsnį, 65 straipsnio 1 dalį – 37 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. birželio 23 d. Dendermondo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal kaltinimus A, B, Cl, C3, C27, D, E1, E3, F, G, H ir I, Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2009 m. spalio 23 d. Ghent apeliacinis teismas pakeitė 2008 m. birželio 23 d. nuosprendį ir paskyrė 12 metų 6 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistajam T. P. Dendermondo pirmos instancijos teismo 2005 m. spalio 31 d., 2007 m. birželio 29 d. bei Ghent apeliacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (toliau – BK): 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi ir 189 straipsnio 3 dalimi, 249 straipsnio 1 dalimi; 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi (15 epizodų), 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 3 dalimi (2 epizodai), 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 4 dalimi (3 epizodai), 25 straipsnio 2 dalimi ir 187 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi ir 180 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 2 dalimi ir 129 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi (7 epizodai), 22 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi ir 178 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi ir 187 straipsnio 1 dalimi, 253 straipsnio 1 dalimi, 300 straipsnio 2 dalimi, 249 straipsnio 3 dalimi, ir paliko subendrintą, galutinę 17 metų 6 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga - 2024 m. vasario 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. sausio 27 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam T. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis T. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. kovo 17 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. T. P., skundu aukštesnės instancijos teismui, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir patvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kurios jo teigimu yra iš dalies prieštaringos, keliančios abejones ir nepakankamai objektyvios. Teismas šioje byloje nesiekė nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti faktus.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą nepagrįstai vertino nuteistajam likusią neatliktą bausmės dalį, nurodydamas, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta jokiais įrodymais, o vien tik manymu apie galimą nusikalstamumą ateityje, ir pažeidžia in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami nuteistojo asmens naudai. Pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančią Bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nagrinėjamu atveju minėta taisyklė buvo pažeista. Teismas, vertindamas nuteistojo elgesį, nukrypo nuo progresyvumo principo, nustatant kaip keitėsi nuteistojo elgesys laike, ar jis blogėjo, ar gerėjo, kokios taikytos ir ar tinkamai pritaikytos programos, kurios leido pasiekti siekiamų tikslų, kaip jas priėmė nuteistasis, kokios atsirado dėl to pasekmės, nes ne viskas priklauso nuo nuteistojo. Labai didelės reikšmės turi individualus darbas su nuteistuoju, kurio taikymas priklauso nuo pareigūno, kuris dirba su nuteistuoju, ir kuris gali sąmoningai išprovokuoti (dėl nešališkumo ir asmeninių aplinkybių) tokį nuteistojo elgesį, kuris bus įvertintas neigiamai.

4.3. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo asmenybė ir padaryta pažanga nebuvo tinkamai įvertinta. Teismas neišskyrė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laike, todėl visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Buvo padaryta esminių pažeidimų, pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai, o konstatuotos išvados nepagrįstos jokiais objektyviais argumentais, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas atsižvelgė į Komisijos nutarime nurodytus motyvus, kuriais remiantis buvo atmestas T. P. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendimas atmesti nuteistojo skundą yra argumentuotas, išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, padaryta remiantis objektyviais T. P. pataisos procesą pataisos namuose apibūdinančiais duomenimis. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nereiškia, jog jis priimtas šališko, išankstinį nusistatymą turinčio teismo.

8. Atlikus nuteistojo T. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 55 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina ypatingą dėmesį skirti T. P. pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad T. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, t. y. net 30 balų iš nustatytų iš 55 balų. Minėtus dinaminius balus nuteistasis turi galimybę sumažinti savo pavyzdingu elgesiu.

9. Įvertinus T. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su artimaisiais, 7 kartus buvo paskatintas, neturi galiojančių nuobaudų, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą ir elektriko specialybę, šiuo metu siekia įgyti baldžiaus specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi diskriminacinių nuostatų, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę T. P. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. P. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar nustatomi jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, kadangi nusikaltimai padaryti bendrininkaujant, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje; teisės pažeidimai; mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, neatpažįsta savo probleminių sričių, skatinančių nuskalstamą elgesį, naudotos netinkamos strategijos siekiant materialinės gerovės, neieško netinkamo elgesio priežasčių). Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog nuteistasis tvirtina, kad jo nusikalstamas elgesys yra kaip atsakas į aplinkos stimuliaciją. Nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs kartoti tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, neturi jokių aiškių ateities planų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad nors nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų, paminėjo retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius, nesugeba atsikirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos nusikaltimui. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

11. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors praeityje T. P. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka pagal tris teismų nuosprendžius už daugybės apysunkių, sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymą, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia T. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas Konstitucijos ar baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidžia.

12. Analizuojant nuteistojo skundą ir jame išdėstytus motyvus akcentuotina, kad nuteistojo T. P. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis T. P. yra 9 kartus pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, iš kurių 6 kartus jam skirtos drausminės nuobaudos. Nors šios nuobaudos ir negalioja, tačiau iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu nuteistasis yra pasiruošęs pilnavertei reintegracijai į visuomenę, kurioje vyrauja bendros moralės normos ir bendras visuomenės narių pasitikėjimas vieni kitais, tikintis, kad jų teisės ir laisvės nebus pažeidinėjamos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinama ne tik drausminių nuobaudų negaliojimas ar skiriami paskatinimai, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog T. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Abejonių tinkamu T. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir žema jo darbinė motyvacija bei galimas finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą, specialybės neturėjo, darbinė patirtis buvo menka. Atvykęs į pataisos namus dirbti atsisakė, vėliau dirbo Valstybės įmonėje darbininku, šiuo metu pataisos namuose vėl nedirba, darbo pobūdžiui yra išrankus, dirbti nemotyvuotas. Nors pataisos namuose nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, elektriko specialybę, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės, tačiau net du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už tai, kad atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą. Toks nuteistojo elgesys kelia pagrįstų abejonių jo teigiamos darbinės motyvacijos stabilumu. Įvertinus T. P. kai kurių padarytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, santaupų neturėjimą ir menką darbinę patirtį, kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados, įvertinus darbinės motyvacijos stoką, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir galimas darbo vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju.

14. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistajam dar likusios neatliktos bausmės dalį kaip didelę ir taip pažeidė in dubio pro reo principą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad likusioji T. P. neatlikta bausmės dalis (4 metai 29 dienos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 23 d.) už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir labai sunkių nusikaltimų padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors teisėjų kolegija ir sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį T. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. P. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas, nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė