Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Donatui Vėlavičiui, išnagrinėjęs

M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, vykdančio individualią veiklą, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016 m. gegužės 29 d. apie 16.24 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu „Drager alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARFL-0103, paklaida ± 0,017 promilės, metrologinės patikros sertifikatas Nr. 0276260 galioja iki 2016 m. spalio 22 d.) jam nustatytas 0,45 promilių girtumas – lengvas neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK arba ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. teismo posėdžio metu prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad iš vakaro žiūrėjo futbolą ir iki 12 val. vakaro išgėrė 4-5 pusės litro talpos butelius „D.“ alaus 6 laipsnių stiprumo. Sekančią dieną darbavosi namuose, alkoholio nebegėrė. 16.20 val. išvažiavo iš namų į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nusipirkęs cigarečių važiavo namo. Prieš važiuodamas dar užsirūkė. Bevažiuojant namo jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Paprašė dokumentų, po to pareigūnas pasiūlė „papūsti“ (pasitikrinti blaivumą). Jis netikėjo, kad gali „pripūsti“, nes jau daug laiko buvo praėję po alkoholio vartojimo. Alkotesteris parodė 0,45 promiles. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad su alkotesterio parodymais nesutinka, nes netikėjo, kad tiek gali „pripūsti“. Po to, kai pareigūnai užpildė protokolą, kitas pareigūnas pasiūlė „persipūsti“. Kai jis „persipūtė“, buvo leistina norma, todėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo į P. ligoninę, kur pridavė kraują, kuris iš jo buvo paimtas 17.10 val. Daktaras jo neklausinėjo, kiek jis alaus gėrė. Apklausiamas papildomai 2016 m. liepos 27 d. teismo posėdyje, nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir neginčija alkotesterio parodymų. Neprisimena, kada tiksliai rūkė, tačiau jo rūkymas neturėjo įtakos alkotesterio parodymams. Labai gailisi, kad taip pasielgė, nurodė, kad jam gėda prieš pareigūnus. Jam teisė vairuoti transporto priemones būtina, kadangi jis užsiima individualia veikla – dirba apželdinimo srityje, važiuoja pas žmones ir vietoje dirba. Turi daug paskolų. Jas palikus vien „ant žmonos“ būtų labai blogai.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovas Donatas Vėlavičius siūlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J. paskirti nuobaudą už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą teismo nuožiūra.

Iš 2016-05-29 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad tą dieną M. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinant jį tuo, kad jis 2016 m. gegužės 29 d. apie 16 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu „Drager alcotest 6810“ jam nustatytas 0,45 promilių girtumas – lengvas neblaivumo laipsnis. M. J., susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu, nurodė, kad protokolo surašymo dieną alkoholio nevartojo (1-2 b. l.).

Iš 2016-05-29 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS PB vyr. patrulio A. D. tarnybinio pranešimo matyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sustabdytas M. J. vairuotas automobilis “R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kokia tvarka buvo tikrintas M. J. blaivumas (3 b. l.).

Iš 2016-05-29 asmens blaivumo testų matyti, kad tą dieną 16.24 val. alkoholio matavimo prietaisu „Drager alcotest 6810“ M. J. buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas, o 16.46 val. tuo pačiu prietaisu buvo nustatytas 0,38 promilių girtumas (4 b. l.).

Iš alkoholio matavimo prietaiso „Drager alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFL-0103, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio alkoholio matavimo prietaiso paklaida ± 0,017 promilės, metrologinės patikros sertifikatas galioja iki 2016 m. spalio 22 d.) (5 b. l.).

Iš 2016-05-29 pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad tą dieną 16.24 val. M. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kol išsiblaivės (6 b. l.).

Iš M. J. vairuotojo pažymėjimo bei vairuotojų registro įrašo matyti, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones (7, 12b. l.).

Iš informacijos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis “R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso M. J. (9 b. l.).

Iš informacijos apie automobilį “R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (10-11 b. l.).

Iš pažymos apie baustumą matyti, kad M. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (13-15 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J. kraujyje, kuris buvo paimtas 2016 m. gegužės 29 d. 17.10 val., rasta 0,37 promilės etilo alkoholio (26 b. l.).

Iš policijos automobilio vaizdo kamerų darytų vaizdo įrašų matyti, kaip buvo sustabdytas M. J. vairuotas automobilis “R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip buvo atliekamas jo blaivumo patikrinimas bei dokumentų surašymas.

Iš VšĮ Pakruojo ligoninė pranešimo matyti, kad 2016 m. gegužės 29 d. 17.10 val. šios ligoninės priėmimo skyriuje M. J. prašymu buvo paimtas tik jo kraujas, o medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti nebuvo atlikta, nes M. J. to neprašė.

Kadangi M. J. 2016 m. liepos 27 d. teismo posėdyje visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad neginčija alkotesterio parodymų, kurių pagrindų jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. ir jo atstovas advokatas R. B. prašė nebetirti likusių įrodymų, sutikus institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Donatui Vėlavičiui, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, neapklausus į teismo posėdį liudytojais pakviestų policijos pareigūnų A. D. ir M. L. (ATPK 249 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad M. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta. Kadangi M. J. pripažino savo kaltę ir prašė nebetirti kitų įrodymų, teismas įrodymų detaliau neanalizuoja. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti 2016 m. gegužės 29 d. 16.24 val. alkoholio matavimo prietaisu „Drager alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFL-0103, atlikto M. J. blaivumo patikrinimo rezultatais (0,45 promilės (paklaida ± 0,017)). Šiam alkoholio matavimo prietaisui neseniai (2016 m. balandžio 22 d.) buvo atlikta metrologinė patikra, kurios sertifikatas galioja iki 2016 m. spalio 22 d.). Tai, kad praėjus 22 minutėms (16.46 val.) tuo pačiu alkoholio matavimo prietaisu M. J. buvo nustatytas tik 0,38 promilių girtumas, o tos pačią dieną 17.10 val. paimtame jo kraujyje buvo rasta tik 0,37 promilės etilo alkoholio, nepaneigia, o tik patvirtina, kad M. J. protokole nurodytu laiku vairavo automobilį būdamas neblaivus, o pirminio patikrinimo metu galėjo būti lengvo neblaivumo laipsnio, kaip buvo užfiksuota pirmąkart matuojant neblaivumą alkotesteriu. Vėliau alkoholio kiekis iškvepiamuosiuose garuose ir kraujyje nežymiai sumažėjo, nes, kaip visuotinai žinoma, su laiku alkoholio koncentracija žmogaus iškvepiamuosiuose garuose ir kraujyje mažėja.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę – automobilį “R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Tikslintinas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, nurodant, kad jis buvo įvykdytas 2016 m. gegužės 29 d. apie 16.24 val., o ne 16 val., kaip nurodyta protokole, nes iš policijos pareigūno A. D. tarnybinio pranešimo bei asmens blaivumo akto matyti, kad M. J. vairuotas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas būtent 2016 m. gegužės 29 d. apie 16.24 val. (3-4 b. l.). Taip pat tikslintina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta alkoholio matavimo prietaiso „Drager alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFL-0103, paklaida, nurodant, kad ji yra ± 0,017 promilės, o ne ± 0,02 promilės, kaip nurodyta protokole, kadangi būtent tokia šio prietaiso paklaida nurodyta jo metrologinės patikros sertifikate (5 b. l.). Toks faktinių aplinkybių pakeitimas galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 punktas), neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, nėra kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, transporto priemones vairuoja nuo 2004 metų, per tą laiką padarė vos du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepriskiriamus prie grubių, paskutinį pažeidimą buvo padaręs 2013 metais, tai yra beveik prieš trejus metus (13-15 b. l.), leistiną alkoholio kiekį viršijo labai nežymiai (atmetus paklaidą - vos 0,023 promilės), alkoholį buvo vartojęs iš vakaro ir nepagalvojo, kad jo koncentracija viršija leistiną normą, sustabdymo metu nuo leistinos alkoholio koncentracijos, leidžiančios vairuoti transporto priemones, jį teskyrė apie 20 minučių (už 22 minučių atlikto pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatytas leistinas alkoholio kiekis), kas leidžia manyti, kad M. J. padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinumas, nei jo požiūris į teisės normas, todėl, atsižvelgus į tai, kad M. J. užsiima individualia apželdinimo veikla ir jo verslas susijęs su nuolatiniu keliavimu pas klientus, o tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, darytina išvada, kad M. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskyrus net ir minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, ji būtų aiškiai per griežta, neproporcinga jo įvykdytam teisės pažeidimui, todėl už šį administracinį teisės pažeidimą jam skirtina mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda - 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams (ATPK 30¹ straipsnis).

Nutarimas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30¹, 31-33, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniai, teisėjas

nutaria:

M. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jį nubausti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16058339025.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Išaiškinti pažeidėjui, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad transporto priemonės vairuotojas, pažeidimą padarę apsvaigę nuo alkoholio, laikomas netekęs teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.