Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam V. M., civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „B.“ atstovui S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:

1. 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

2. 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

4. 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, D. O. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – žalos atlyginimas nukentėjusiajam per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 69 str.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. O., laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d., 13.00 val., iki 2019 m. kovo 11 d., 9.00 val., tyčia, panaudodamas jo žinioje buvusį raktą, įsibrovė į nukentėjusiajam V. M. priklausantį namą, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir iš namo antro aukšto pavogė V. M. priklausančius oro kompresorių, kurio vertė 210 eurų, oro kompresoriaus žarną, kurios vertė 70 eurų, taip padarydamas V. M. 280 eurų turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką, pavogė uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „B.“ priklausančius įrankius: profesionalią viniakalę MAX-SN883-10CH-100, kurios vertė 254,10 eurų, grandininį benzininį pjūklą „Makita EA3201S35A“, kurio vertė 189 eurų, elektrinį diskinį pjūklą „Makita HS7611“, kurio vertė 99 eurų, taip UAB „B.“ padarydamas 542,10 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. O. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad viskas taip ir buvo, kaip parašyta kaltinamajame akte. Jis tuo metu dirbo statybos objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, prisimena, kad po darbo grįžo į statybos objektą ir pavogė visus ten buvusius įrankius, tiksliai jų įvardinti negali, bet prisimena, kad tikrai pavogė tuos įrankius, kokie išvardinti kaltinime. Įrankius pardavė, pinigus išleido savo reikmėms. Sutinka su civiliniais ieškiniais, prašomų priteisti sumų neginčija, žalą atlygins, kai tik galės, po truputį mokės ieškovams. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis D. O. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vagystę kvalifikuojantis požymis yra grobimas, padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas. Aplinkybė, kad patalpa, į kurią įsibrauta, buvo neužrakinta, iš viso neturėjo užrakto ar pan., įtakos veikos kvalifikavimui neturi, patekimas į neužrakintą patalpą be savininko leidimo taip pat vertinamas kaip įsibrovimas.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl kvalifikuotos vagystės, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Protokolo – pareiškimo duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 11 d. V. M. kreipėsi į policiją dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d., apie 13.00 val., iki 2019 m. kovo 11 d., apie 9.00 val., parinkus raktą buvo įsilaužta į jam priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio buvo pavogti jam priklausantys statybiniai įrankiai (oro kompresorius su žarna), taip pat UAB „B.“ priklausantys įrankiai (viniakalė, diskinis pjūklas, grandininis benzininis pjūklas, kampinis šlifuoklis) (1 b. l.).

Analogiškas aplinkybes, aplinkybėms nurodytoms protokole – pareiškime, V. M. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas liudytoju (32 - 34 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus Antrojo poskyrio specialisto 2019 m. kovo 11 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - statomas mūrinis namas, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio teritorija neaptverta. Statomo namo durys, durų užraktai ir langai be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių, kairės pusės terasos durys atidarytos, be išorinių apgadinimų, laužimo žymių, durų mechanizmai veikia. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų ar objektų, tinkamų identifikacijai, nerasta (19 – 25 b. l.).

2019 m. kovo 15 d. UAB „B.“ direktoriaus S. B. pareiškimo duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 11 d., apie 9.17 val., iš statomo namo, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvo pavogta profesionali viniakalė MAX-SN883-10CH-100, kurios vertė 254,10 eurų, grandininis pjūklas „Makita“ EA3201S35A, kurio vertė 189 eurų, diskinis pjūklas „Makita“ HS7611, kurio vertė 99 eurai. Dėl vagystės įtaria darbuotoją D. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (43 b. l.).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis D. O. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo nurodytas statybinių įrankių vagystės aplinkybes patvirtina V. M. ir S. B. pareiškimuose nurodyti duomenys, kad kaltinamasis D. O. atliko statybos darbus statomame name, iš kurio buvo pavogti įrankiai. Kadangi kaltinamasis be pastato (statomo namo) savininko leidimo ir žinios, ne darbo metu, patekęs į patalpą pasisavino svetimą turtą – V. M. ir UAB „B.“ priklausančius statybinius įrankius, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į patalpą.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamasis D. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltinamajam skiriamos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

Skirdamas bausmę D. O., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tai, kad jam inkriminuojama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad D. O. teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje nėra duomenų apie D. O. gydymąsi psichikos sveikatos centre.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, nagrinėjamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, teigtina, jog teigiamų išvadų D. O. nėra padaręs, manytina, kad bausmės tikslai švelnesnėmis nei laisvės atėmimo bausmė bausmėmis nebus pasiekti. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena D. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę (D. O. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau teisėto pajamų šaltinio neturi, nesimoko, nesiekia įgyti profesiją), ir mano, kad D. O. skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, laivės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vertinant D. O. padarytą nusikalstamą veiką, tai, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi, teisiamajame posėdyje kritiškai jį vertino, įvardijo atlyginsiantis civiliniams ieškovams padarytą žalą, spręstina, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam baudžiamojo įstatymo numatytam dvejų metų terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė D. O., kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų D. O. galimybę nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės. Asmuo galėtų dirbti, nebūtų apribotas jo bendravimas su artimaisiais, kas skatintų teigiamus D. O. gyvenimo pokyčius bei sudarytų galimybę įrodyti, kad jis iš tikrųjų yra pakankamai apsvarstęs nusikalstamą savo elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. O. įpareigotinas būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą, įskaitant ir ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nuosprendžiu D. O. skirta subendrinta bausme.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 280 eurų turtinės žalos atlyginimo (35 - 42 b. l.), o uždarosios akcinės bendrovės „B.“ atstovas direktorius S. B. – civilinį ieškinį dėl 542,10 eurų turtinės žalos atlyginimo (43 – 51 b. l.).

Nukentėjusysis V. M. ir civilinio ieškovo UAB „B.“ atstovas S. B. buvo tinkamai informuoti apie teisiamojo posėdžio datą ir laiką, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas, vadovaudamasis BPK 252 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje nedalyvaujančių nukentėjusiojo V. M. ir civilinio ieškovo UAB „B.“ atstovo S. B. civilinius ieškinius nagrinėja ir sprendžia, kad abu ieškiniai turi būti tenkintini pilna apimtimi, kadangi tiek V. M., tiek UAB „B.“ atstovo S. B. prašoma priteisti pavogto turto vertė yra adekvati rinkos kainai, nėra duomenų, kad žala būtų buvusi kaltininko atlyginta, prašomos priteisti sumos yra pagrįstos byloje esančiais duomenimis.

Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų

D. O. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

D. O. laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. O. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu skirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. O. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

- būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti priteistą žalą (įskaitant ir ankstesniais teismo nuosprendžiais priteistą žalą).

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Realios laisvės atėmimo bausmės atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti V. M. civilinį ieškinį, iš D. O. V. M. naudai priteisti 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti UAB „B.“ atstovo S. B. civilinį ieškinį, iš D. O. UAB „B.“ naudai priteisti 542,10 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 10 eurocentų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.