- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-321-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė, Romualdas Januška
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- „Swedbank“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 321 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1248-400/2010 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, suinteresuotam asmeniui antstolei V. Ž. dėl sprendimo nutraukti kredito sutartį pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Č. prašė: pripažinti neteisėtu 2008-02-26 „Swedbank“, AB sprendimą nutraukti 2005-06-28 kredito sutartį Nr. 05-041388-FA ir įpareigoti atsakovą „Swedbank“, AB minėtą kredito sutartį atnaujinti; pripažinti atsakovą pažeidus prievolę; panaikinti 2008-10-22 turto arešto aktu uždėtą areštą ieškovės įkeistam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0113/08/01519. Teismo sprendimo vykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti įkeisto turto realizavimą ir išieškojimo vykdymą iš viso įkeisto turto (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 9, 10 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, motyvuodamas tuo, kad prašymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, nenurodytos šio prašymo aplinkybės. Vien tik nurodymas, kad yra prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindas jų taikymui. Teismas nustatė, jog išieškojimas iš ieškovei priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdomas ne ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu 2008-02-26 „Swedbank“, AB sprendimo, o Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008-03-04 nutarties areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, 2008-04-21 nutarties parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iš varžytinių, 2008-05-06 vykdomojo rašto Nr. V-189/H-2267 pagrindu. Tokiu būdu, teismo nuomone, įkeisto turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo iš įkeisto turto sustabdymas nėra šios civilinės bylos dalykas. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovė minėtų Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarčių neskundė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo 2010-02-19 apylinkės teismo nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismą laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės leistų sustabdyti įkeisto turto realizavimą iki bus išspręstas civilinis ieškinys ir apsaugotų visų bylos dalyvių ar suinteresuotų asmenų teises ir turtinius interesus. Turto realizavimo sustabdymas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba neatneštų nė vienai proceso šaliai jokių neigiamų pasekmių, kai tuo tarpu įkeisto turto pardavimas varžytinėse galimai neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu bei iš jo išplaukiančiais veiksmais gali padaryti sunkiai atitaisomą žalą. Be to, teismo teiginys, jog įkeisto turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo iš įkeisto turto sustabdymas nėra šios civilinės bylos dalykas, yra nepagrįstas. O būtent – įkeisto turto realizavimo ir išieškojimo veiksmai yra pradėti Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008-03-04 ir 2008-04-21 nutarčių pagrindu. Šias nutartis Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius priėmė „Swedbank“, AB pareiškimų pagrindu, kurie pateikti galimai dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tenkinant ieškovės R. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 str. 2 p.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi nurodyti, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokios priemonės ir kokiu būdu turi būti taikomos, nes teismas, nagrinėdamas šį prašymą turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti (CPK 145 str. 4 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiomis įstatymų nuostatomis nesivadovavo ir jas pažeidė. Kaip matyti, ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti neteisėtu 2008-02-26 „Swedbank“, AB sprendimą nutraukti 2005-06-28 kredito sutartį Nr. 05-041388-FA ir įpareigoti atsakovą sutartį atnaujinti, taip pat panaikinti 2008-10-22 turto arešto aktu uždėtą areštą ieškovės įkeistam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), ir sustabdyti antstolės V. Ž. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0113/08/01519. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog įkeisto turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo iš įkeisto turto sustabdymas nėra šios civilinės bylos dalykas. Tačiau priešingai šiems argumentams, išieškojimas iš ieškovei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomas būtent Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008-03-04 nutarties areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir 2008-04-21 nutarties parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iš varžytinių pagrindu. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės leistų sustabdyti įkeisto turto realizavimą iki bus išspręstas civilinis ieškinys. Tokiu būdu, būtų apsaugotos visų bylos dalyvių ar suinteresuotų asmenų teisės ir turtiniai interesai.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2010-02-19 nutartis atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra nepagrįsta.
Atskirojo skundo argumentai pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo 2010-02-19 nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti įkeisto turto realizavimą ir sustabdyti išieškojimo vykdymą iš viso įkeisto turto – tenkinamas (CPK 145 str. 9, 10 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
Sustabdyti įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą ir sustabdyti išieškojimo vykdymą iš viso įkeisto turto.
Nutarties nuorašą nusiųsti šalims, Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui.