Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. J. nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. J. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, J. J. iš dalies atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo J. J. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai priteista 181 065,31 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, siekdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

jis, nuo 2018 m. gruodžio 17 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir deklaracijų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. IX-751) 14 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita – faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“; 71 straipsnio 6 punkto nuostatą – ,,bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (ar) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą“; 77 straipsnio 1 dalies nuostatą – „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM“, žinodamas, kad:

2019 m. kovo mėnesį jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikė įvairias paslaugas už 10 300 Eur ir 2 163 Eur PVM,

2019 m. gegužės mėnesį jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fiziniam asmeniui D. Š. pardavė butą su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), už 80 165,29 Eur ir 16 834,71 Eur PVM,

2019 m. liepos mėnesį jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikė įvairias paslaugas už 19 849,55 Eur ir 4 168,41 Eur PVM,

2019 m. rugsėjo mėnesį jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė butą su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), už 152 000 Eur ir 31 920 Eur PVM, juridiniam asmeniui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė butą su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), už 152 000 Eur ir 31 920 Eur PVM bei juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugas už 16 424 Eur ir 3 449,04 Eur PVM, bei siekdamas

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti 90 455,45 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, kurio bendra suma viršija 750 MGL dydį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. kovo mėn., per įgaliotą, nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, atstovą O. M., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. deklaravo 0 Eur apmokestinamųjų sandorių ir 0 Eur pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 10 300 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių bei daugiau 2 163 Eur pardavimo PVM,

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. gegužės mėn., per įgaliotą, nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, atstovą O. M., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. nedeklaravo apmokestinamųjų sandorių ir pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 97 000 Eur apmokestinamųjų sandorių bei 16 835 Eur pardavimo PVM,

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. liepos mėn. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. deklaravo 34 613 Eur apmokestinamųjų sandorių ir 7 269 Eur pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 19 849,55 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių bei daugiau 4 168,41 Eur pardavimo PVM,

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2019 m. rugsėjo mėn. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas,, t. y. nedeklaravo apmokestinamųjų sandorių ir pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 384 264 Eur apmokestinamųjų sandorių bei 67 289,04 Eur pardavimo PVM,

po ko, VMI Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos išoriniame portale, 2019 m. balandžio 24 d. (už 2019 m. kovo mėnesį), 2019 m. birželio 26 d. (už 2019 m. gegužės mėnesį) per įgaliotą, nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, atstovą O. M., ir 2020 m. balandžio 1 d. (už 2019 m. liepos, rugsėjo mėnesius) pats asmeniškai pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, ir tokiu būdu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė ne mažiau kaip 90 455,45 Eur į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Šie nuteistojo J. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

2. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, nuo 2018 m. gruodžio 17 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 straipsnio 2 dalies nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą - ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatą – ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, siekdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo bei kitus sandorius ir 2019 m. spalio 2 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘, į. k. (duomenys neskelbtini), išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 8 304,07 Eur sumai už statybinių medžiagų pardavimą; 2019 m. gruodžio 21 d. su A. M. pasirašė Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu; 2020 m. sausio 22 d. su G. P. pasirašė Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu; 2020 m. sausio 31 d. su A. D. pasirašė Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo –pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu; 2020 m. sausio 31 d. su M. B. pasirašė Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu; 2020 m. sausio 31 d. su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), pasirašė Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu, tyčia į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė minėtus sandorius, nevedė apskaitos registrų bei tų sandorių nedeklaravo atitinkamo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje, tokiu būdu išvengdamas 102 155 Eur PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šiais veiksmais J. J. apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, iškreipdamas jos tikrąją ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. laikotarpį. Šie nuteistojo J. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. J. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės klausimo. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašant visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi byloje jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

11. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jame neginčijami nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis, nustatytas jos dydis, paskirtųjų bausmių bendrinimo būdas bei nustatytas galutinės subendrintos bausmės dydis, o taip pat taikytas paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nesutinkama su teismo sprendimu nustatyti dalį bausmės nedelsiant atlikti realiai ir tik likusios bausmės dalies vykdymą atidėti. Nuteistasis skunde pateiktą prašymą atidėti visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą argumentuoja aplinkybėmis, kurios, jo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant šį klausimą, bei nurodo, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės laikotarpio, o visos bausmės vykdymą atidedant. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo turinį bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistajam J. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo tvarkos motyvuotas nuteistojo asmenybės, jo padarytų veikų pobūdžio ir kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių visumos įvertinimu, todėl yra teisingas ir nekeistinas.

12. Pabrėžtina, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje laikėsi tinkamai.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad, nustatant bausmės dydį, jos vykdymo tvarką, o kartu ir nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumą (padarė du nusikaltimus, iš jų vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kitas nusikaltimas apysunkis), tyčinį veikų pobūdį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos dydį (pripažinta, kad valstybei padaryta 181 065,31 Eur, žala neatlyginta ir nepradėta atlyginti net dalimis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi; BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Individualizuodamas bausmę ir nustatydamas jos vykdymo tvarką, pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo J. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nuteistasis išsiskyręs, išlaiko 13 metų amžiaus vaiką, šiuo metu dirba. Minėtų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad J. J. anksčiau baustas administracine tvarka, buvo teistas keturis kartus, daugiausia už aplaidų ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, visais atvejais skiriant baudos bausmes, teistumas neišnykęs. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytos aplinkybės buvo įvertintos, už sunkų nusikaltimą paskiriant daug mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, o už apysunkį nusikaltimą – vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – arešto bausmę bei šias bausmes subendrinus nuteistajam palankesniu apėmimo būdu.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, taip pat paskirta subendrinta ir, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta, galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, adekvati padarytoms veikoms, atitinka padarytų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei nuteistojo asmenybę.

15. Pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios nuteistajam J. J. leistų skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų ir būtent šių nuostatų pagrindu sušvelninti nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, be to, tam nėra jokio pagrindo (nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio nuostatas atitinkančių sąlygų, o pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.)).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai įžvelgė galimybę bausmės tikslus pasiekti iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriant ir atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai). Apelianto prašymo atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą kontekste, pabrėžtina, kad teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį, iš jų nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstamų veikų padarymo metu (nusikalstamos veikos buvo padarytos iki 2020 m. balandžio 1d.) galiojusi BK 75 straipsnio redakcija apskritai nenumatė galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės asmeniui, kuris nuteistas laisvės atėmimo bausme už sunkius nusikaltimus (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) nuteistajam yra palankesnė, tačiau ir pagal šias įstatymo nuostatas už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui galimas tik dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės sunkaus nusikaltimo padarymo atveju teismas atidėti negali; toks sprendimas galimas tik tuo atveju, jei asmuo nuteisiamas ne didesnėmis nei BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytomis laisvės atėmimo bausmėmis už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus).

17. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, nes pagal šioje byloje taikytiną ir aktualią BK 75 straipsnio redakciją, sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo atveju, minimalus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai. Būtent tokį, t. y. minimalų įstatyme numatytą nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą nagrinėjamoje byloje ir nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl jį mažinti dar labiau, net ir turint omenyje apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes dėl nuteistojo vadovaujamos Mažosios bendrijos veiklos ir suplanuotų projektų, galimybės atlyginti jam dar likusias skolas ir šioje byloje nustatytą žalą valstybei, sudarytų sutarčių, vykdomų darbų, išlaikomos nepilnametės dukros ir socialinių ryšių svarbos, nėra teisinio pagrindo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės išreikštas pasitikėjimas atidedant didžiosios dalies bausmės vykdymą ir įpareigojant atlikti įstatyme numatytą minimalią šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš tiesų gali sudaryti prielaidas nuteistajam suvokti jo neteisėto elgesio padarinius, suteikti galimybes ir motyvuoti nuteistąjį stengtis greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių bei užtikrinti šeimos interesus. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija laiko, kad J. J. taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir nustatytas nedelsiant atliktinos bausmės dydis atitinka tiek jo padarytų veikų pavojingumą, tiek jo asmenybę ir nėra aiškiai neproporcingas.

19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. J. bausmių rūšį ir jų dydį už padarytas nusikalstamas veikas, jas subendrindamas ir nustatydamas subendrintos bausmės vykdymo tvarką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, bausmės paskirtos tinkamai taikant BK bendrosios dalies normas. Švelninti nuteistajam J. J. paskirtą bausmę, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.