Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ernesto Armalo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) transporto logistikos vadovu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) transporto logistikos skyriaus vadovu, nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., žinodamas, kad bendrovei nėra suteikta licencijų verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, suteikiančių teisę vežti krovinius už atlygį Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiama masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos, neteisėtai, pažeisdamas LR kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, organizavo krovinių vežimą už atlygį bendrovės transporto priemonėmis, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) minėtu laikotarpiu gavo 285 380,33 Lt pajamų, viršijančių 500 MGL, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo D. G. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (7 t., 198-199 b. l.), kuriame nurodyta, kad transporto logistikos vadovu įmonėje dirba apie 2,5 m., yra atsakingas už įmonės vairuotojų darbo ir maršrutų koordinavimą, paslaugų teikimo kokybės užtikrinimą. Įmonės pagalbinė veiklos sritis yra asenizacinių paslaugų teikimas. 2013 m. birželio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) vyko Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti nesklandumai, susiję su transportu: įmonėje nėra krovinių gabenimo važtaraščių, jis (D. G.) ir įmonės vadovas neturi atitinkamą kompetenciją patvirtinančių pažymėjimų, įmonei nesuteiktos atitinkamų licencijų dėl krovinių gabenimo už atlygį. Bendrovė buvo įpareigota iki nustatyto termino ištaisyti šiuos nesklandumus. Jis (D. G.) įgijo pažymėjimą, įmonės automobiliams išpirktos atitinkamos licencijos dėl krovinių vežimo. Nusikaltimą padarė, nes gerai nežinojo, kad norint teikti atlygintines krovinių gabenimo paslaugas reikia turėti licenciją. Jeigu būtų žinojęs, būtų jas išėmęs; bendrovė sąmoningai nesiekė teikti paslaugų be licencijų. Nuo gautų už paslaugas pajamų visada buvo sumokami visi mokesčiai. Gailisi padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip atsitiko ne dėl noro neteisėtai pasipelnyti, o dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog įmonės veiklai jokių licencijų nereikia.

VSDFV ir Juridinių asmenų registro duomenimis (7 t., 191, 200-202 b. l.), patvirtinančiais, kad kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) siekia pelno teikdama sausumos, oro, vandens transporto paslaugas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento kontrolės skyriaus 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo aktu (1 t., 8 b. 1.), kuriame teigiama, kad pagal 2013 m. birželio 17 d. pavedimą Nr. 23S-42 UAB (duomenys neskelbtini) atliktas neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti šie pažeidimai: 1) įmonėje nėra krovinių vežimo važtaraščių; 2) įmonė veža krovinius už atlygį, tačiau neturi kelių transporto veiklos licencijos; 3) nei įmonės vadovas, nei transporto vadybininkas neturi kompetencijos pažymėjimo.

2014 m. sausio 27 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tyrimui pateikta 1 200 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų, surašytų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Už suteiktas paslaugas paskaičiuota 244 840,77 Lt, PVM – 41 506,08 Lt, bendra suma – 285 380,33 Lt.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento 2014 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 15B-2974 (7 t., 138 b. l.), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. licencijos verstis krovinių (ar keleivių) vežimu vidaus ar tarptautiniais maršrutais neturėjo.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento 2014 m. sausio 31 d. pažyma Nr. 15B-507 (7 t., 135-136 b. l.), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 18 d. buvo išduota licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais krovininėmis kelių transporto priemonėmis Nr. LIC-002874-SL, licencija galioja 10 m.

Atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kyla už tai, kad versliškai ar stambiu mastu imamasi ūkinės, komercinės (finansinės ar profesinės) veiklos, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, arba kitokiu neteisėtu būdu. Versliškumas pagal minėto nusikaltimo dispoziciją reiškia, kad ūkine, komercine (finansine, profesine) veikla užsiimama sistemingai ar nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas pajamų šaltinis. Sistemiškai aiškinant BK 202 straipsnio ir ATPK 173 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad, viršijus ATPK 173 straipsnyje nurodytą 500 MGL sumą, taikytina jau nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-174/2012, 2K-59/2014).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, abejoti kaltinamojo kalte nėra pagrindo.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 15 MGL (1 950 Lt) dydžio baudą.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (7 t., 198-199 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis neteistas; baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (7 t., 192-195 b. l.). VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre nėra registruotas (7 t., 190 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Už nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalies padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 4 m.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Viešieji darbai skiriami tuo atveju, jei nuteistasis sutinka (BK 46 str. 1 d.). Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Pirmą kartą už apysunkį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Teismo manymu, adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį už sankcijos vidurkį.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420-421 straipsniais, BVK 22 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 15 (penkiolikos) MGL (arba 1 950 Lt) baudą.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, D. G. skirtą 15 MGL (arba 1 950 Lt) baudą sumažinti 1/3 ir skirti galutinę sumažintą 10 MGL (arba 1 300 Lt) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. G., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės rūšimi ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei kad buvo skirta baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.