- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-11
- Bylos Nr.
- N-575-798-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2005 m. gruodžio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. dėl ATPK 126 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 6 d. apie 00 val. 05 min. Šilalės mieste, Pievų gatvėje vairavo automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbiami), būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis).
Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimu V. J. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 1800 litų bauda su teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas pakeisti Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimą - taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, vairuotojo teisės jam reikalingos žemės ūkio darbų atlikimui. Paaiškino, kad vasaros metu keletą kartų per dieną reikia važiuoti pamelžti karves už keleto kilometrų bei pristatyti pieną į supirkimo punktą. Gaunamos pajamos iš ūkio veiklos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Šeimoje tik jis vienas turi vairuotojo pažymėjimą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2006 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti V. Š. įmonėje tiekėju. Jei turėtų vairuotojo pažymėjimą, galėtų būti įdarbintas vairuotoju.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė skundo nepatenkinti, Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimą, kuriuo V. J. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 1800 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams, palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, tarnybiniais pranešimais, administracinio sulaikymo protokolu, transporto priemonės paėmimo protokolu nustatyta, kad V. J. 2005 m. gruodžio 6 d. Šilalės mieste vairavo automobilį būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), tuo pažeisdamas KET 68 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir panaikinti specialiosios teisės atėmimo nuobaudą. Tačiau mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog V. J. turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (2004 m. lapkričio 11 d. baustas pagal ATPK 129 straipsnį; 2005 m. rugpjūčio 23 d.- pagal ATPK 126 straipsnio l dalį; 2005 m. spalio 24 d., 2005 m. lapkričio 5 d. bei 2005 m. lapkričio 11J d. - pagal ATPK 134 straipsnį). Institucijos atsiliepime į skundą bei informacinės duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos baudos nesumokėtos. Pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio l dalies 5 punktas). Teismas pažymėjo, kad V. J. paaiškino, jog jis nesutiko su nustatytu pažeidimu ir priešinosi policijos pareigūnams, dėl ko buvo paskirtas administracinis areštas. Teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys konstatuojant padarytą pažeidimą įrodo, kad jis nesigailėjo dėl padaryto teisės pažeidimo, todėl pareiškėjo skundo teiginys, jog jis smerkia savo elgesį, laikytinas formaliu ir nesudarančiu pagrindo tai laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo nuomone, V. J. argumentai, jog vairuotojo teisės jam reikalingos ūkininkavimu bei įsidarbinimui vairuotoju, nėra išskirtinės aplinkybės ir nesudaro prielaidų ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus. Teismas padarė išvadą, kad nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, skyrimas pareiškėjui nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų - nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti prevenciją.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį ir jo skundą patenkinti - Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimą pakeisti ir panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo 22 mėnesiams. Apelianto nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Paaiškina, kad jis sutinka su tuo, kad padarė teisės pažeidimą ir turi būti už jį nubaustas. Prašydamas pakeisti nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis nesiekia išvengti neigiamų pasekmių, kurias sukelia administracinė nuobauda. Pareiškėjo teigimu, piniginė bauda yra pakankamai didelė, sukelia neigimas pasekmes ir yra efektyvi drausminimo priemonė. Teismas neteisingai vertino, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis nesigaili dėl padaryto pažeidimo. Paaiškina, kad savo veiksmais jis jokios žalos nepadarė, avarinės situacijos nesukūrė ir pavojaus nei eismo saugumui nei žmonėms nesukėlė. Pažymi, jog jis neblaivus nesijautė ir dėl to važiavo, nes manė, kad alkoholio kiekis kraujuje neviršija įstatymo leistinos normos. Teismui yra pateikęs sveikatos pažymėjimą, kad jis yra išklausęs kursą dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Apelianto nuomone, teismas taip pat netinkamai įvertino jo argumentus dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo jo šeimos reikalams. Paaiškina, kad jis gyvena su tėvais, kurie ūkininkauja, šeimoje tik jis vienas turi teisę vairuoti transporto priemones. Be to, teismui pateikė įrodymus, kad įsidarbino, o nuvykti į darbą visuomeniniu transportu nėra galimybės. Taip pat paaiškina, kad papildomai uždarbiauja pas ūkininkus, o tokį darbą atlikti galima tik pačiam nuvykstant į darbo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo padarytą pažeidimą laiko įrodytu ir kvalifikuotu tinkamai. Tai, kad V. J. 2005 m. gruodžio 6 d. apie 00⁰⁵ val. Šilalės mieste, Pievų gatvėje vairavo automobilį „Audi 80“, neblaivus (vidutinio girtumo laipsnio) patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų K. L. ir V. Ž. tarnybiniai pranešimai, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti apelianto atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe, nėra pakankamos paskirtos nuobaudos švelninimui. Ta aplinkybė, kas V. J. pripažįsta padaręs inkriminuojamą pažeidimą ir dėl jo padarymo gailisi, negali būti vertinama kaip žymiai reikšmingesnė, nei byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – V. J. anksčiau net penkis kartus yra baustas administracinėmis nuobaudomis už vienarūšių teisės pažeidimų padarymą (iš jų du kartus - už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, - b.l. 18-20, 44). Už šiuos pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos nėra įvykdytos, pareiškėjas nėra sumokėjęs paskirtų baudų, todėl visos jos yra galiojančios ir sunkina jo atsakomybę (ATPK 36 str.).
Taip pat byloje nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina pareiškėjui atliekant darbo funkcijas. Kita vertus, įstatymai nenustato, jog dėl to, kad pažeidėjui gali atsirasti sunkumų atliekant darbines funkcijas, jam gali būti netaikoma įstatymu numatyta sankcija. Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjas padarė vieną pavojingiausių ATPK numatytų teisės pažeidimų. Jam neabejotinai buvo žinoma, kad už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, tačiau jis sąmoningai pasirinko šią veiką daryti. Vairuodamas automobilį neblaivus, esant nustatytam net vidutiniam girtumo laipsniui, V. J. sukėlė rimtą pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Švelninti V. J. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį ir Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.