- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-30
- Bylos Nr.
- A-180-256-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- Lietuvos, Vengrijos įmonės UAB, Lietuvos ir Vengrijos įmonės UAB ,,Vianrė“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos ir Vengrijos įmonės UAB ,,Vianrė atstovui advokatui Stasiui Zabitai,
atsakovo Lietuvos valstybės atstovams: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Kristijonui Rudalevičiui ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Romualdui Gyliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Vengrijos įmonės UAB ,,Vianrė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Vengrijos įmonės UAB ,,Vianrė“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20000 Lt žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999 m. vasario 13 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš R. M. už 20000 Lt įsigijo automobilį VW Transporter, kurį 1999 m. kovo 13 d. Raseinių rajono policijos komisariato transporto apskaitos grupės pareigūnai įregistravo bendrovės vardu. 2001 m. rugsėjo 30 d. minėtas automobilis buvo sulaikytas Medininkų pasienio kelio poste, išaiškėjus, kad jis 1998 m. gruodžio 2 d. buvo pavogtas iš kito asmens – G. T. , o jo nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos automobilis buvo parduotas pareiškėjai, buvo suklastoti. Raseinių rajono policijos komisariato transporto apskaitos grupės pareigūnai, kurie privalo rūpintis tinkamu transporto priemonių apskaitos atlikimu ir užtikrinti transporto priemonių įsigijimo teisėtumą, darbą atliko aplaidžiai – apskaitydami automobilį rėmėsi akivaizdžiai suklastotu transporto priemonės registracijos liudijimu. Be to, pažeidžiant 2001 m. gegužės 25 d. vidaus reikalų ministro įsakymo ,,Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktą, pareigūnai nenustatė, kad perkaltas transporto priemonės identifikavimo numeris. Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, už kurios atsiradimą atsakinga ir ją atlyginti privalo Lietuvos valstybė (Civilinio kodekso 6.263 str., 6.264 str., 6.271 str., 6.273 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad skundas pareikštas netinkamam atsakovo atstovui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 nustatė, kad kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo įgaliojamos valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atsakovu trauktinas Raseinių rajono policijos komisariatas, dėl kurio pareigūno tariamai neteisėtų veiksmų atsirado žala. Pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerija nėra atsakinga už Policijos departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmus (Policijos veiklos įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 patvirtintų Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos nuostatų 3 p., 4 p., 5 p.).
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad tiesioginė pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimo priežastis yra 1999 m. vasario 13 d. pareiškėjo sudaryto sandorio dėl anksčiau pavogto automobilio pirkimo ydingumas, o ne Raseinių rajono policijos komisariato pareigūno veiksmai, įregistruojant šį automobilį R. M. vardu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Raseinių rajono policijos komisariato transporto apskaitos grupės pareigūnas, atlikęs automobilio registraciją, būtų piktnaudžiavęs savo tarnybine padėtimi ar kitaip veikęs tyčia. Pareigūno veikoje buvo nustatyti tik netinkamo pareigų atlikimo požymiai. Raseinių rajono policijos komisariato transporto apskaitos grupės pareigūnų veiksmai nesąlygojo vogto automobilio pirkimo – pardavimo, todėl negali būti pripažinti tiesiogine neigiamų pasekmių pareiškėjui atsiradimo priežastimi. Neesant Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmuose tiesioginio priežastinio ryšio su ieškovui atsiradusia žala, nėra įstatyminių sąlygų atsirasti atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Taip pat negalima teigti, kad Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai veikė aplaidžiai, kadangi vadovavosi 1993 m. balandžio mėn. l d. išduotu transporto priemonės registracijos liudijimu LB 011017, kuriame dalis įrašų akivaizdžiai suklastoti. Policijos departamento Kriminalistinių ekspertizių tarnyba 2000 m. kovo 17 d. ekspertizės akte Nr. 1839 teigia, kad tyrimo metu nustatyta, jog transporto priemonės registravimo liudijime sutampa specialios apsaugos priemonės, poligrafinio teksto atlikimo kokybė ir spaudos būdas, taigi dokumento suklastojimas nebuvo akivaizdus. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad suėjęs 3 metų ieškininės senaties terminas – skundas surašytas 2005 m. gruodžio 12 d., o transporto priemonės registracija atlikta 1999 m. kovo 13 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš Raseinių rajono policijos komisariato pareigūno veiksmų, neužkertant kelio vogto automobilio registracijai Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas vogtą automobilį įsigijo iš R. M. 1999 m. vasario mėn. 13 d., o automobilio registracija atlikta 1999 m. kovo mėn. 13 d. Teismo nuomone, pareiškėjui žala (prašoma priteisti pirkto automobilio kaina) atsirado įvykdžius 2002 metų gegužės 14 d. teismo sprendimą, kuriuo minimas automobilis grąžintas teisėtam jo savininkui, todėl tiesioginė pareiškėjui padarytos žalos atsiradimo priežastis yra 1999 m. vasario 13 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties ydingumas, o ne atsakovo pareigūno veiksmai, įregistruojant šį automobilį. Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmai neįtakojo vogto automobilio pirkimo. Nenustatyta, kad atsakovo pareigūnas, atlikęs automobilio registraciją R. M. vardu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar kitaip veikė tyčia ne pagal įstatymą. Ikiteisminiame tyrime nustatyti tik netinkamo pareigų atlikimo požymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareigūno veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo (Civilinio kodekso 6.271 str.).
Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl senaties termino taikymo. Pareiškėjui žala padaryta 2002 m. gegužės 14 d. įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo automobilis buvo grąžintas teisėtam savininkui. Tuo metu galiojo naujasis Civilinis kodeksas, kuris numato šios rūšies reikalavimams reikšti 10 metų ieškininės senaties terminą. Taigi pareiškėjas senaties termino nepraleido.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas Lietuvos ir Vengrijos įmonė UAB ,,Vianrė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Vilniaus apygardos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nenurodo įstatymų ar kitų teisės aktų bei teisinių argumentų, kuriais remiasi darydamas išvadą, kad pareiškėjui (apeliantui) žala atsirado ydingos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (Civilinio proceso kodekso 331 str. 4 d. 4 p.). Pažymėtina, kad dar 1999 m. sausio 21 d., t.y., prieš pareiškėjui įsigyjant automobilį iš R. M. , Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai automobilį (pagal suklastotus dokumentus) įregistravo ir išregistravo, transporto priemonei buvo išduoti laikinieji numeriai. Tokiu būdu, jau 1999 m. sausio 21 d. oficialiai buvo sudaryta galimybė automobilį parduoti sąžiningam pirkėjui. Raseinių rajono policijos komisariato darbuotojai, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, legalizuodami nusikalstamu būdu įgytą automobilį, sudarė galimybę nenustatytiems asmenims realizuoti šį turtą.
2) Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam žalos. Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnas netinkamai atliko savo pareigą (tą pačią dieną įregistruodamas ir išregistruodamas automobilį, nepaisant akivaizdžių oficialių dokumentų klastojimo požymių), vadinasi, jis privalo atlyginti žalą. Žalos faktas pagal šį straipsnį kartu reiškia žalą padariusio asmens neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti. Be argumentų, išdėstytų paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūno, atlikusio automobilio registraciją R. M. vardu, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių ar kito neteisėto veikimo ar neveikim nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tik netinkamo pareigų atlikimo požymių, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Tarp policijos pareigūno veiksmų ir atsiradusių pasekmių nenustačius priežastinio ryšio, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepime dėstomi tie patys argumentai kaip ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovas palaikė apeliacinį skundą. Naujų įrodymų nepateikė.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p. ir 142 str. 1 d., 10, 81 str.).
Ginčo esmė – žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimas (CK 6.271 str.). Prievolė atlyginti tokią žalą numatyta valstybei, o ją turi atstovauti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Nagrinėjamoje byloje žala kildinama iš neteisėtų Raseinių rajono policijos komisariato transporto apskaitos grupės pareigūnų veiksmų, todėl atsakovo (valstybės) atstovu dėl žalos atlyginimo turi būti Raseinių rajono policijos komisariatas. Ši institucija į byla neįtraukta nei atsakovo atstovu, nei trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Akivaizdu, kad šis procesinės teisės pažeidimas sutrukdė Raseinių rajono policijos komisariatui atstovauti byloje ir pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kadangi konstatuoto procesinio pažeidimo pašalinimas – pirmosios instancijos teismo kompetencijoje, todėl byla turi būti nagrinėjama minėtame teisme iš naujo (ABTĮ 10 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.