Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs , Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis , Lietuvos Respublikoje įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis istas: 1) 2010-12-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui, iš viso neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenės labui, 2011-05-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 10 MGL (1300 Lt) baudą, 2) 2012-03-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 10 MGL (1300 Lt) bauda; 3) 2013-03-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui, iš viso neatlygintinai išdirbti 240 valandų visuomenės labui, 2013-05-16 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 40 MGL (5200 Lt) baudą, bausmė atlikta - bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. būdamas darbingas ir sveikas bei būdamas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti vaiką, toliau laikotarpiu nuo 2012-06-07 iki 2013-05-13 vengė pareigos pagal 2004-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti dukrą D. K., gimusią , mokant lėšas dukros išlaikymui po 550 litų kas mėnesį D. K. naudai iki dukros D. K. pilnametystės (2013-06-28), ir mokėjo ne visą teismo sprendimu numatytą mėnesinę sumą bei neteikė dukrai D. K. kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas 2013-05-13 sudaro 5523,00 litus.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

K. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2003-02-23 išsiskyrė su D. K.. Dar iki jų skyrybų D jau buvo susitvarkiusi alimentus ir jam teismo sprendimu buvo paskirta mokėti alimentus dukroms D ir V kas mėnesį po 750 litų iki jų pilnametystės. Tuo metu dirbo ir teismas priteisė kiekvienai dukrai po 750 litų, o darbovietė automatiškai kiekvieną mėnesį iš jo atlyginimo nuskaičiuodavo abiem dukrom po 750 litų (viso 1500 litų). Šią sumą kiekvienai dukrai mokėjo iki 2004 m. kovo mėnesio, iki kol įvyko teismas, nes jis sukūrė kitą šeimą ir gimė dukra, todėl teismo prašė sumažinti alimentų dydį. Teismas sumažino iki 550 litų kiekvienai dukrai kas mėnesį iki jų pilnametystės. Po skyrybų su D. K. su dukromis bendravo, atvažiuodavo pas jas, veždavosi pas save į kaimą, pas senelius - savo tėvus, duodavo ir pinigų, neskaitant, kad buvo mokami alimentai kiekvienai po 550 litų. 2013-06-28 dukrai D sukako 18 metų. Jis jai visą laiką išlaikymą teikė nuo 2012-06-01 iki šiol, visada, nors ir dalinai mokėjo lėšas jos išlaikymui. Nuo 2012-12-21 iki 2013-04-10 buvo nedirbantis, neturėjo iš ko mokėti išlaikymo, tačiau 2013-01-24 pervedė dukros D išlaikymui 68 litus. Jis visada pagal galimybes teikė išlaikymą, niekada nevengė išlaikymui mokėti lėšas. 2012-06-15 pervedė 197 Lt, 2012-06-23 - 198 Lt, 2012-06-29 - 220 Lt, 2012-07-06 - 198 Lt, 2012-07-13 - 202 Lt, 2012-07-20 - 203 Lt, 2013-07-30 - 204 Lt, 2012-08-04 - 202 Lt, 2012-08-14 - 203 Lt, 2012-09-02 - 201 Lt, 2012-10-09 - 113 Lt, 2012-11-30 - 196 Lt, 2013-01-24 - 68 Lt, 2013-05-24 - 186 Lt, 2013-07-29 577, 71 Lt, 2013-08-27 - 580,65 Lt, 2013-09-24 - 590,94 Lt. 2013-05-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2013-03-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 164 str. ir jam buvo paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų visuomenės labui, iš viso neatlygintinai išdirbti 240 valandų visuomenės labui, į 40 MGL (5200 Lt) baudą, kurią jam reikėjo sumokėti iki 2013-07-14 ir kurią jis sumokėjo 2013-07-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Dėl to jis pagal galimybes teikė išlaikymą D. K.. Niekada nevengė mokėti alimentų, tik mokėjo dalimis, t.y. pagal galimybes. Šiai dienai skola siekia apie 3776 Lt, kurią jis sumokės pagal galimybes. Skola susidarė, nes kurį laiką nedirbo, be to mokėjo teismo paskirtą baudą (b. l. 79-80).

Nukentėjusioji D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad susituokė su K. K., su kuriuo išsiskyrė 2003-02-06. Santuokoje gimė dvi dukros - V. K., gim. ir D. K., gim. . Teismo sprendimu K. K. buvo nustatytas dukrų išlaikymas, tačiau K. K. arba nevykdė pareigos išlaikyti dukras, arba pareigą vykdė iš dalies, mokėdamas mažiau, nei nustatyta teismo sprendimu. Nuo 2012-06-01 K. K. nebeteikia lėšų dukros D išlaikymui, arba teikia labai mažas sumas, tokias kaip 68 litai, 196 litai. Pagal 2013-05-13 antstolio A. S. pažymą K. K. skola nuo 2012-06-01 iki 2013-05-01 sudaro 8042 litus (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

K. K. kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2004-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-158-04/2004 nurodyta, kad sumažintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002-04-22 sprendimu iš K. K. priteisto išlaikymo jo vaikams V. K., gim. , ir D. K., gim. , dydis iki 550 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (b. l. 11-14).

2013-08-27 antstolio A. S. pranešime Nr. S1-223433 nurodyta, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-04-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-158-04/2004 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojos K. D. naudai įsiskolinimo dydis nuo 2012-06-13 iki 2013-05-13 sudaro 5523,00 Lt.

2013-08-14 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciniame pranešime Nr. (4.2) D2-2183 nurodyta, kad 2009-03-19 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi D. K. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo D. K., gimusiai d. Buvo priimtas sprendimas mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. 2013-06-28 priimtas sprendimas Nr. V2-9774 dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo, kuriuo nuo 2013-06-28 nutrauktas išmokų mokėjimas D. K., kadangi minėtas asmuo sulaukė pilnametystės (b. l. 34-36).

Kaltinamasis K. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tik prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis K. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra pilnai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusios parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

K. K. žinodamas, jog pagal teismo sprendimą jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms V. K. ir D. K., vengė tokios pareigos ir priteisto išlaikymo nemokėjo, dėl ko susidarė 5523,00 Lt skola. Atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal LR BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis K. K. žinojo apie pareigą mokėti išlaikymą dukroms (nuo išlaikymo priteisimo), tačiau ją vykdė nepilnai, tai kaltinamasis pripažino ikiteisminio tyrimo metu, kur patvirtino, kad mokėjo nereguliariai, darbo biržoje registruotas nebuvo, turėjo pastovią darbo vietą, išskyrus neilgą laiko tarpą. K. K. būdamas darbingas ir sveikas (nepateikta jokių dokumentų dėl kaltinamojo prastos sveikatos, nedarbingumo) vengė pareigos išlaikyti savo dukras. K. K., būdamas darbingas, privalo imtis visų priemonių padėti materialiai išlaikyti savo dukras, bet nepermesti šią pareigą valstybei ar motinai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Todėl teismas, skirdamas bausmę K. K., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Šiuo metu K. K. dirba užsienyje, gauna pajamas, įsiskolinimą už išlaikymą padengė iš dalies, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nes paskyrus laisvės atėmimo bausmę aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlyginat dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti, kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbu, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.

Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti K. K..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.